 » "Sakuros - japoniškos vyšnios. Sakuromis vadinamos kelios vyšnių rūšys: Prunus serrulata, Prunus speciosa, Prunus × yedoensis, Prunus sargentii. Sakuros auginamos kaip dekoratyviniai medžiai. Žiedai įvairių rožinių atspalvių arba balti." Kiekvienas besidomintis anime ar Japonija tikrai žino kas yra Sakuros. Taip, tai japoniškos vyšnios, kurios žavi kiekvieną žmogų savo grožiu, spalvomis ir nuostabiu kvapu. » Taigi sukūriau temą, nes sugalvojome kaime pasodinti Sakurų (Teta labai susidomėjo šiais augalais, bet deja neturi daug informacijos), bei neatradau apie šiuos nuostabius augalus jokios temos, todėl noriu pasidalinti šiek tiek rastos informacijos ir video, taip pat ir laukti kitų žmonių atsiliepimų ar informacijos apie Sakuras, jų auginimą ir priežiūrą, bei panašius dalykus, kurie, galbūt pravers kažkam. Gal kažkas esate bandę ar yra kilus idėja auginti Sakuras? Turite kokios informacijos? O gal ir kokių patarimų? Pasidalinkit su visais. » Šiek tiek informacijos apie auginimą ir parinkimą:
Kalbėsim tik apie vyšnias, bet lotyniškuose jų varduose vartosime ne įprastinį senąjį vardą Cerasus , o “privalomąjį” Prunus , nes visoje nelietuviškoje (ir kai kurioje lietuviškoje) literatūroje bei augalų kataloguose vyšnias rasite tik Prunus vardu.
Dekoratyvinių rūšių vyšnių yra keliolika, o kultivarų, jeigu skaičiuosim visas Japonijoje sukurtas atmainas - šimtai, jei ne tūkstančiai. Skiriasi aukščiu, medžio ar krūmo forma, žieve, lapais, žiedais ir vaisiais. Truputį skiriasi augimo sąlygomis bei atsparumu nepalankiems aplinkos veiksniams - šalčiui, sausrai, ligoms bei kenkėjams. Aprašyti visas vyšnias net nebandysiu, apsiribosiu keliomis pastabomis. Visų pirma - kaip žinoti, ar prekybos centre taip gražiai atrodantis augalas sėkmingai augs ir pas mus? Svarbiausia - jo atsparumas šalčiui, nes kitas sąlygas (apšvietimą, dirvą, drėgmę) galima pakeisti. Lietuvoje atsparios šalčiui trešnės ( Prunus avium ), paprastosios ( P. cerasus ), kvapiosios (P. mahaleb ), smėlyninės ( P. besseyi ), kurilinės (P. nipponica var. kurilensis ), raudonlapės ( P. x cistena ) ir Saržento ( P. sargentii ) vyšnios bei jų kultivarai. Visai netinka mūsų klimatui P. campanulata, P. caroliniana, P. cerasoides, P. hirtipes. Šiek tiek apšąla (o labai šaltomis žiemomis - palyginti smarkiai) smailiadantės arba rytinės (Prunus serrulata), liaukingosios ( P. glandulosa ), pavasarinės ( P. subhirtella ), “Tokijo” arba “jošino” ( P. xyedoensis ) vyšnios bei jų kultivarai. Šiai grupei priklauso ir dauguma ypač gražiai žydinčių sakurų, dar vadinamų japoninėmis arba japoniškomis vyšniomis. Ta proga reikėtų paminėti, kad sakuros (arba ‘Sato Zakura’) - tai ne botaninė rūšis, o įvairios kilmės sodinių hibridų ir kultivarų grupė. Sakuros Japonijoje auginamos daugiau kaip 1000 metų, tad nenuostabu, kad daugelio jų kilmės dabar niekas nežino. Šalčiui jautrioms vyšnioms reikia išrinkti kuo “jaukesnę” vietą - atvirą saulei, bet apsaugotą nuo vėjų. Netinka žemiausios (per šalnas čia šalčiausia) ir aukščiausios (labai vėjuota) sodo vietos. Neblogai sodinti prie saulėtos sienos - ji bus papildomas šilumos šaltiniu ir saugos nuo vėjų. Vyšnios palyginti pakančios įvairioms dirvoms, bet dauguma jų nemėgsta rūgščių dirvožemių, drėgmės pertekliaus ir juo labiau - stovinčio vandens. Labiausiai tinka nesunkus, vidutinio derlingumo ir laidus neutralios reakcijos priesmėlis ar priemolis. Labai derlingose dirvose arba gausiai tręšiamos vyšnios vešliai augs, dėl to turėsite mažiau žiedų ir daugiau kenkėjų. Vidutinio ar menko derlingumo dirvose vyšnias naudinga kas pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Kalkingose dirvose dauguma vyšnių žydi gausiau. Šaltinis: Rojaus Sodai
|
-
Paskutinis pakeitimas nuo slicKrox; 2010-03-22, 23:50.