japonu rasytoju knygos

[sagara sanosuke]

Knygos


Shusaku Endo - Tyla

tyla

Shusaku Endo (1923 - 1996) - garsiauios XX a. japonų rašytojas, o jo pirmą kartą lietuviškai išleidžiamas romamnas Tyla, praskleidžiantis uždangą į unikalų Japonijos istorijos tarpsnį, laikomas literatūros šedevru.

XVII a. Japonija. Negausios krikščionių bendruomenės persekiojimas pasiekė apogėjų. Į šią prieštaravimų draskomą šalį slapta atvyksta du portugalai kunigai. Jų užduotis - vėl suburti draugėn pasklidusius tikinčiuosius, o svarbiausia - sužinoti tiesą apie vieną dingusį misionierių, kuris, pasak gandų, išsižadėjo tikėjimo. Pagrindiniam šio romano veikėjui Sebastianui Rodrigsui teks atsakyti į kertinį klausimą: kaip gyventi, kai Dievas tyli?



Sei Shonagon - Priegalvio knyga



Sei Shonagon „Priegalvio knyga" pasirodė paskutiniame dešimtojo amžiaus dešimtmetyje, Hejano epochoje (794-1185m.), japonų kultūros klestėjimo metu. Nors parašyta prieš tūkstantį metų. „Priegalvio knyga" japonams šiandien yra kalbos grynumo pavyzdys ir iškiliausias literatūros perlas, parašytas džiuihicu stiliumi. Išvertus paraidžiui, džiuihicu reiškia sekti teptuką.

Kitaip tariant - aprašyti viską, ką sugalvoji, ką pamatai, pasikliauti tik širdimi. Japonai suvokia, jog viskas, kas supa žmogų turi gilią prasmę ir neturi likti nepastebėta. Užrašyti netikėtą mintį ar prisiminimą, aprašyti buities sceną ar rimtus pamąstymus apie gyvenimą, apie žmones, rašyti lengvai, neprisiverčiant, tarsi poeziją - štai kas yra džiuihicu.





Takuan Soho - Nesupančiotas protas



Šiame pasaulyje kiekvienas turi išmokti už save pakovoti. Kad to išmoktume, tenka atsigręžti į praeitį ir pasisemti patirties iš tų, kas tikrai išmano kovos meną. "Nesupančiotas protas" - tai ketvirtoji knyga iš serijos apie senovės japonų išmintį, samurajus ir kovos meną. Tai XVII a. japonų mąstytojo Takuano Soho garsiausių darbų rinkinys, kuris pribloškia savo išskirtinumu. Čia pirmą kartą sujungti iš pirmo žvilgsnio nesudarinami dalykai: dzen mokymas ir kovos menas. Išties unikalus Japonijos kultūros palikimas...







Miyamoto Musashi - PENKIŲ ŽIEDŲ KNYGA






XVII a. veikalas Penkių žiedų knyga seniai laikomas neįkainojamu pergalės strategijos traktatu. Nesenstantys Mijamoto Musašio patarimai, kaip sumušti priešą, netikėtai užklupti, sukelti sumaištį bei gudrumu įveikti varžovą, ankstesnių laikų skaitytojams pravertė karo lauke, o šiuolaikiniam skaitytojui padės gyvenimo mūšyje. Tai šedevras, kuris išlaikė laiko išbandymą.

[sagara sanosuke]

Miyamoto musashi- penkiu ziedu knyga galima atsisiust is linkomanijos. Lb idomi knyga

[Jin]

Aš turiu vieną gerą knygą, kam patinka samurajai būtinai turit perskaityt:

Yamamoto Tsunetomo - Hagakurė Slaptoji samurajų knyga

Hagakurė(arba ,, Lapų šešėlyje") yra knyga, iš esmės paveikusi mįslingą Japonijos minties raidą. Tai mitais apipintų Tekančios saulės šalies karių - samurajų - mokymo vadovas ir elgesio kodeksas, puoselėjantiems tikrąją bušido dvasią - Kario kelią. Hagakurė buvo įslaptintas kūrinys - dabar su juo gali susipažinti visi , kurie siekia perprasti ir išsiugdyti tirko kovotojo dvasią.

Ši knyga nėra kaip viena istorija. Tai yra mintys ir pamokymai paremti faktais. Tarp šitų minčių visad būna susijusi ir papasakota istorija.

[Gu.]

"Tylą" dabar kaip tik skaitau. Knyga tokia dienoraščio pavidalo,įtraukianti gan greitai. Dešimtbalėj sistemoj duočiau 9,5. Nes tobulumui ribų nėra.

[Bardakas]

Aš turiu vieną gerą knygą, kam patinka samurajai būtinai turit perskaityt:

Yamamoto Tsunetomo - Hagakurė Slaptoji samurajų knyga

Hagakurė(arba ,, Lapų šešėlyje") yra knyga, iš esmės paveikusi mįslingą Japonijos minties raidą. Tai mitais apipintų Tekančios saulės šalies karių - samurajų - mokymo vadovas ir elgesio kodeksas, puoselėjantiems tikrąją bušido dvasią - Kario kelią. Hagakurė buvo įslaptintas kūrinys - dabar su juo gali susipažinti visi , kurie siekia perprasti ir išsiugdyti tirko kovotojo dvasią.

Ši knyga nėra kaip viena istorija. Tai yra mintys ir pamokymai paremti faktais. Tarp šitų minčių visad būna susijusi ir papasakota istorija.

Iš smalsumo buvau nusipirkęs tą Hagakure, buvo įdomu, tačiau faktas, kad tai gal vos 1/4 pilnos knygos, ir tai su apkarpymais ir suavkarietintais teksto išdarkymais, kad lengviau būtų skaityt mažiau susipažinusiems su japonų kultūra. Liūdna dėl, to bet aišku originalo nei gautum taip lengvai nei sugebėtum perskaityt. Šita Hagakurė versta iš anglų kalbos, tad angliškasis variantas irgi ne ką padėtų.

[Arizona]

Esu tik pora perskaicius kadais
tai Koji Suzuki- skambutis. Isties nelabai megstu tokio pobudzio knygu,tieiog buvo idomu paskaityt,nes buvo kazkas rekomendave,na jei kam nors patiko tas filmas ,tai tada vertas pakaityti,nes knyga daug idomesni,ir istikro skiriasi lb nuo filmo,daug kitokiu faktu ir issamesne.Na ir cia aprasyma jos radau :

Nors knyga vadinasi "Skambutis", tačiau pagrindinė romano "veikėja" yra vaizdajuostė, užkrėsta mirtinu virusu. Intriguojanti pradžia iškart įtraukia skaitytoją į paslaptingų įvykių sūkurį. Po netikėtos keturių paauglių mirties žurnalistas Kadzujukis Asakava imasi aiškintis šią painią istoriją, po ilgų ieškojimų susiranda vaizdajuostę ir pats ją pasižiūri. Nutinka tai, kas nutiko ir keturiems draugams - jis sulaukia skambučio ir sužino, jog po savaitės turės palikti šią ašarų pakalnę. Vėliau "vaizdajuostės istorija" įgauna vis didesnį pagreitį - paslaptingus įvykius tiriantis žurnalistas apsilanko atkampioje vietoje įsikūrusio poilsio komplekso kotedže, kur išsiaiškina naujų detalių (pvz., kokia vaizdajuostėje užfiksuotų vaizdų prasmė ir kas jų autorius), dar labiau sukomplikuojančių visą įvykių eigą. Laiko lieka vis mažiau ir mažiau, nes "tirpsta" Asakavai likusi savaitė iki mirties. Netikėta baigtis viską apverčia aukštyn kojomis: po savaitės miršta jo draugas, su kuriuo jiedu aiškinosi paslaptingą vaizdajuostės istoriją! Kodėl taip atsitinka, tarsi ir paaiškėja, tačiau tikros pabaigos romanas neturi - Asakava
fantazuoja ir toliau.

Taip pat dar to paties autoriaus kskaiceu Tamsus vanduo Si labiau patiko ne ana.Na cia saiubo megejams :>
Aprasymas:

Knygą sudaro 7 neilgos siaubo novelės. Kiekviena jų yra tarsi atskira istorija, tačiau pirmojoje minima, jog jas pasakoja močiutė anūkei, kai jodvi išeina pasivaikščioti, o paskutinėje tarsi reziumuojama - vėl atsiranda močiutė, kuri tampa šios istorijos pagrindine heroje. Kodėl istorijos būtent septynios? Ogi todėl, kad būtent tiek dienų anūkė vieši pas senelę ir ši, norėdama, kad jų pasivaikščiojimai būtų dar turiningesni, prigalvoja netikėčiausių "pasakaičių" apie žmogaus protui dažniausiai nesuvokiamus dalykus: baimes, nuojautas, mistinį siaubą. Skamba baisiai, tiesa? Tačiau pačios istorijos greičiau yra tam tikra prasme mielos, siaubas jose švelnus. įdomiau stebėti, kaip siaubo klišes konstruoja japonų siaubo literatūros atstovas, nei baisėtis vaizduojamais įvykiais.

[Horkis]

Joo as ir skaiciau Koji Suzuki - skambuti, kilpa ir spirale... lyg ir taip vadinos tos 3 dalys, aisku paskutine knyga patiko maziausiai...

[Kea]

Skaičiau tik H. Murakami kūryba ,,Dansu dansu dansu" patiko, o ,,Prisukamo paukščio kronikos" taip ir neįveikiau.

[Jin]

Iš smalsumo buvau nusipirkęs tą Hagakure, buvo įdomu, tačiau faktas, kad tai gal vos 1/4 pilnos knygos, ir tai su apkarpymais ir suavkarietintais teksto išdarkymais, kad lengviau būtų skaityt mažiau susipažinusiems su japonų kultūra. Liūdna dėl, to bet aišku originalo nei gautum taip lengvai nei sugebėtum perskaityt. Šita Hagakurė versta iš anglų kalbos, tad angliškasis variantas irgi ne ką padėtų.

Gali būti nesiginčysiu, bet vistiek įdomi knyga

[sagara sanosuke]

Gali būti nesiginčysiu, bet vistiek įdomi knyga

paskaityk miymoto musashi penkiu ziedu knyga irgi lb idomi knyga

[阿尔达...]

Turejau nusipirkus knyga Shoko Tendo
"Jakudzos mėnulis." Gangsterio dukters atsiminimai nuostabi knyga xD

Anotacija
Su ilgais rudais plaukais ir standžiai aptemtais madingais džinsais 39-erių Shoko Tendo atrodo kaip bet kuri kita stilinga Japonijos moteris - kol ji nenusimeta marškinėlių, po kuriais slepiasi tatuiruotė, dengianti jos nugarą ir didžąją dalį kūno. Drakonai, feniksai, moteris apnuoginta krūtine ir peiliu dantyse - tai Tendo vaikystės ir jaunystės, praleistos tarp jakudzų, simboliai.

Kai perskaitysite šią autobiografiją, serialas Sopranai: mafijos kronika, palyginti su Shoko Tendo gyvenimu, atrodys lyg muilo opera. Itin kontraversiškai sutikta Japonijoje ir sulaukusi net 11 leidimų Tekančios saulės šalyje, knyga praskleidžia uždangą į slaptąjį šiuolaikinės Japonijos mafijos - jakudzos - pasaulį.


Ir viena ryta neberadau knygos savo lentinoj nuo to karto savo knygas dedu atskirai =.=

[Piano4rest]

Šiuo metu skaitau Yasumari Kawabata ,, Tūkstančiai gervių". Tai– poetiškas pasakojimas apie Japonijos grožį, žmonių santykių gilumą, kūniškos aistros šėlsmą ir dvasinį tyrumą, senųjų tradicijų ir šiuolaikinio pasaulio susidūrimą. Tai istorija apie jauną vyriškį, aistringai įsimylėjusį mirusio tėvo meilužę, apie tyros sielos mergaitę su tūkstančiais gervių papuošta skepetaite ir arbatos gėrimo ritualą, nuo seno jungusį praeitį ir dabartį, saisčiusį mylinčias širdis ir apvalydavusį sielą bei mintis.
Tačiau šiuolaikinėje Japonijoje vietoj arbatos namelių steigiami barai, arbatos rykai išparduodami, o kimono apsivelkamas vis rečiau...
Puiki knyga tiems, kas domisi Japonijos kultūra, žmonių santykių subtilybėmis.

[Neko]

Šiaip esu gan mažai skačiusi japonų rašytojų knygų ,bet iš skaitytu labiausiai patiko Koji Suzuki "Skambutis" "Tamsus vanduo" ,o šiuo metu skaitau Haruki Murakami "Kafka pakrantėje "

[Lori-chan]

Labai patinka Junichiro Tanidzaki, skaiciau pora kuriniu, bet labiausiai patinka "The Makioka Sisters" ("Ziemos Peizazas"), kur parodyta Japonija pries II Pasaulini Kara. Dar labai idomu buvo skaityti "A Fool's Love" ("Naomi").
Siulau Junichiro Tanidzaki knygas tiem, kas megsta Japnijos kultura ir iprocius, nes jis vienas is zymiausiu XX amziaus japonijos rasytojas.

Dar vienas idomus rashytojas - Kazuo Ishiguro, kuris gime Nagasakoje, o dabar gyvena Britanijoje. Skaiciau "Never let me go" ir "The Unconsoled", patiko labai, bet sitos knygos pasakoja apie Europos salis.
Jis turi tris knygas ir apie Japonija - "An Artist of the Floating World", "A Pale View of Hills", "The Remains of the Day", pati neskaiciau, bet girdejau daug geru atsiliepimu.

Apie Haruki Murakami jau nieko ir nesakysiu - dauguma ir taip skaite jo knygas. Galiu pasakyti tik, kad "Dansu dansu dansu" ir "Prisukamo paukščio kronikos" tikrai verta perskaityti.

O dabar labai noriu nupirti Kobo Abe "Moteris smelynuose". Kas nors skaite, ar verta ieskoti?

[zeo]

nezinau, Murakis juodai nusibodes, pirmenybe teiksiu visada Kobo Abei.
dar praeina Yasumari Kawabata ir Tanizakis.