Metai: 2006
Žanras: Fantasy, Historical, Horror, Drama
Studija: Toei Animation
Epizodai: 11
Oficialus puslapis
Tai pirmoji mano žiūrėta Horror žanro anime. Ayakashi sudaro iš viso 11 epizodų, o juose papasakojama 3 istorijos. Įspūdingos istorijos. Tik įsijungus pirmąjį epizodą mane labai nustebino, kai išgirdau iš pradžių japoniško instrumento – panasaus į gitarą - garsus, kurie perėjo į hip-hop ritmą. Nustebau, nes tai kol kas antroji, man žinoma, anime, kurios opening theme pasirinkta tokio žanro muzika... Įdomus ir galingas sprendimas, nes muzika puiki bei kažkaip susiderina su tuo, ką toliau išvysti. Tai jau, žinoma, to instrumento garsų įtaka, nes primena iškart senovės laikotarpį. Tuo tarpu ending theme parinkta rami ir melancholiška, tarsi parodanti, jog kiekvienos istorijos pabaiga yra teisingas ir neginčiajamas sprendimas.
Yotsuya Kaidan – Pirmoji istorija paremta sena japoniška istorija, daugelį kartų perteikta kabuki – japoniško teatro scenoje. Tai ghost arba, jei baisiau pavadinsim, šmėklos istorija iš Edo periodo. Nelaiminga meilės istorija, pasibaigusi šiurpia jaunos žmonos mirtimi. Kaip visada, nesakysiu detalių, nes tai kaipmat išduos siužeto vingius. Bežiūrint šią istoriją, tuoj toptelėjo asociacijos su vaidybiniu japonų siaubo kino atstovu „Ju-on“. Pagieža čia taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį. Istorijos atmosferą labai puikiai perteikia muzika, o iš tikrųjų vieno japoniško instrumento (arba galbūt tikslingiau būtų sakyti azijietiško, nes šio instrumento garsai dažnai išgirstami ir kinų filmuose). Šaižus bambukinio instrumento garsas tiesiog idealus odos šiurpintojas... O kai prie to prisideda būriai žiurkių (ups, nesusilaikiau...), tai žinot... Yotsuya Kaidan istorija įstabi daugeliu atžvilgiu: pasakojimo maniera, veikėjais, muzika, piešimu. Ties šiuo kūriniu tikrai stipriai padirbėta ir tai pamatyti yra tiesiog neįtikėtinai įdomu.
Tenshu Monogatari – Antroji istorija taip pat yra perkelta iš seno japonų teatro vaidinimo, kuris pasakoja apie netikėtą ir uždraustą meilę tarp dieviškos būtybės ir žmogaus. Iškart į akis krinta visiškai kita piešimo technika, kuri blogus ir gerus personažus iškart pateikia kitaip: t.y. pozityvūs personažai yra nupiešti gražiai, veido bruožai tobuli ir malonūs akiai. Tuo tarpu, negatyvių personažų išvaizda perteikia jų vidų. Ar tai geras sprendimas? Tikrai negaliu tvirtinti užtikrintai, tačiau jog tai išskiria iš kitų anime – tai tikrai. Istorija vystoma klasikiniu keliu – žmonių ir dievų pasauliai yra greta, tačiau jie išlaiko tam tikrą distanciją – jei žmogus ribą peržengia, jis tiesiog pradingsta. Kokiu būdu - tegu tai lieka paslaptimi... Tačiau meilė tarp deivės ir žmogaus šį barjerą panaikina, o tai, žinoma, reiškia žmonių ir dievų pasaulių susidūrimą. Žmonės nebūtų žmonės, jei nebandytų tiesiog įsiveržti į dievų teritoriją... Ši istorija yra sūdėtingesnė už pirmąją savo siužetu. Pati istorijos pabaiga yra nuostabi ir tik truputį nuspėjama.
Bake Neko – Trečioji istorija yra originali, neparemta jokiais kūriniais. Bakeneko yra demonas, o tiksliau katė-demonas. Katės daugelyje kultūrų yra itin teigiamas gyvūnas. Japonijoje katė reiškia laimę ir ypač yra svarbi piniginiuose reikaluose. Šioje istorijoje šis demonas yra susijęs su pykčiu ir pagieža šeimoje, kas ir iššaukia jį. Pagrindinis ypatumas yra tas, jog toje šeimoje nėra nė vienos katės. Tai yra savotiškas raktas į siužeto vingius. Tuo tarpu su demonu susidoroti gali tik savo darbą išmanantis kerėtojas, tačiau kad galėtų atlikti savo darbą – jam reikia žinoti pagiežos paslaptį. Ši istorija prasideda nuotakos mirtimi - bandymai apsisaugoti nuo demono puolimo yra šeimos paslapties atskleidimas......ir kitų šeimos narių mirtys.
Piešimo technika man dar nebuvo niekur regėta... Labai primenanti senų paveikslų potėpius su tikrai sodriomis spalvomis. Bet pagrindinė ypatybė yra ta, jog į tą paveikslą žiūrėtum, tarsi per padūmavusį stiklą... O tai sukūria išskirtinį pojūtį. Istorijos pradžia buvo paprasta ir niekuo nestebinanti. Bet pabaigoje supratau, jog ši istorija pasirinkta, kaip baigiamoji, neveltui... Tai kol kas pats nuostabiausias piešimas, patys netikėčiausi sprendimai pateikiant demono ir kerėtojo kovą. Spalvų žaidimai, taip pavadinčiau tai. Kartu su paslapties atskleidimu sujungus – gauname didelę porciją įtampos ir darbo akims, kad tik suspėtų aprėpti visą grožį.
Ką dar galima pasakyti? Originalus projektas. Bendra visų trijų istorijų reziumė galėtų būti tai, jog kančia buvo atpirkta su kaupu ir kentėję žmonės (ir nežmonės, žinoma) sugrįžo ten, kur jiems skirta – į pasaulį, kur tvyro ramybė ir triumfuoja teisingumas. Pabaigus apima noras, jog šios istorijos būtų ilgesnės, bet tai tėra troškimas neužmiršti tos sukurtos magiškos atmosferos. Vertas dėmesio kiekvienam anime fanui, kuris vertina mistiką, japonišką kultūrą, bei siaubo istorijų elementus. 10+.
tai va
(1 elfen lied)
Piešimas orginalus ir turi savų pliusų, tačiau mano asmeninio skonio neatitiko
Na as paziurejau tik pirma epa tai spresti tikriausiai dar negaliu apie si anime bet tame pirmame epe nieko horror'isko nebuvo nzn reiks gal pabaikt kada...
Comment