anidb | animenfo | ANN
Žanras: komedija, muzika
Formatas: TV (12 ep.), 25 min.
Transliacija: nuo 10.01.2006 iki 28.03.2006
Režisierius: Watanabe Shinichi
Studija: Studio Hibari
Būna ir muzikinių anime. Jų nėra daug, nes jie techniškai sudėtingi, o biudžetas, kaip taisyklė, nedidelis. Laikas irgi ribotas. Aha, čia jums ne Disnėjus. Muzikiniai anime irgi yra įvairūs. Yra apie roko grupes kaip Nana ar Beck. Yra The Legend of Black Heaven stipriai pagyvenusiems rokeriams. Yra apie klasikinę muzika kaip Nodame Cantabile ar La Corda D'Oro ~primo passo~. Yra Interstella - beveik muzikinis klipas. Yra visa eilė anime, kuriuose muzika vaidina labai svarbų vaidmenį. Pvz. Cawboy Bebop, Samurai Champloo arba beveik bet kuris anime, kurio kompozitorė yra Kajiura Yuki. Kad ir ta pati Haruhi Suzumiya prarastų daug jei išmestume OP ir seriją su koncertu. Va klasikinio miuziklo trūksta.....
Jau nebetrūksta, nes yra Nerima Daikon Brothers. Čia nėra gražaus piešimo. Jis čia greičiau „ant durniaus“, primena Jetix multikus. Sunku patikėti, kad metai 2006. Bent jau burnos pusėtinai sinchronizuotos. Siužetas paprastas kaip šešių metų vaiko dienoraštis. Yra grupė Nerima Daikon Brothers, kuri neturi kur koncertuoti ir todėl svajoja savo sklype pasistatyti stadioną. O babkių iš daržovių auginimo daug neuždirbsi. Proto nedaug, todėl praturtėti gali nebent vogdami. Skriaudžia jie tik blogiečius. 2/3 serialo veiksmas vyksta pagal vieną scenarijų – vienas iš grupės narių patenka į bėda, o kiti jį gelbėja tuo pačiu nepraleidžia progos greitai praturtėti. Va tik fortūna yra pasisukusi į juos užpakaliu ir visaip kitaip iš vargšų tyčiojasi.
Užtat čia yra muzika. Kiekvienas personažas turi savo muzikinę temą. Tik pagal situaciją keičiasi žodžiai. Dainos gražios ir linksmos. Užtat čia yra Watanabe Shinichi. Šis žmogus yra pagarsėjęs anime industrijoje ne tik savo įspūdinga afro šukuosena, bet ir trenktu humoro jausmu. Nevengia ir pats atlikti koki nors antraeilį vaidmenį. Visai kaip Alfredas Hičkokas.^^ Čia jis vaidina gerą dėdę kioskininką. Todėl firminio humoro irgi netrūksta.
Reziumė: „The Blues Brothers“ anime versija. Žaismingas ir atpalaiduojantis serialas. Tiesa, vienas epizodas savo nepadorumu nustebino net ir mane.^^ Ir iš Maiklo Džeksono gerai pasityčiojo.
Papildomos nuorodos: Super OP dainos live versija /\ AMW /\ AMW /\ The Nerima Blues Brothers
Žanras: komedija, muzika
Formatas: TV (12 ep.), 25 min.
Transliacija: nuo 10.01.2006 iki 28.03.2006
Režisierius: Watanabe Shinichi
Studija: Studio Hibari
Tryse grupėje neskaitant pandos
Būna ir muzikinių anime. Jų nėra daug, nes jie techniškai sudėtingi, o biudžetas, kaip taisyklė, nedidelis. Laikas irgi ribotas. Aha, čia jums ne Disnėjus. Muzikiniai anime irgi yra įvairūs. Yra apie roko grupes kaip Nana ar Beck. Yra The Legend of Black Heaven stipriai pagyvenusiems rokeriams. Yra apie klasikinę muzika kaip Nodame Cantabile ar La Corda D'Oro ~primo passo~. Yra Interstella - beveik muzikinis klipas. Yra visa eilė anime, kuriuose muzika vaidina labai svarbų vaidmenį. Pvz. Cawboy Bebop, Samurai Champloo arba beveik bet kuris anime, kurio kompozitorė yra Kajiura Yuki. Kad ir ta pati Haruhi Suzumiya prarastų daug jei išmestume OP ir seriją su koncertu. Va klasikinio miuziklo trūksta.....
Jau nebetrūksta, nes yra Nerima Daikon Brothers. Čia nėra gražaus piešimo. Jis čia greičiau „ant durniaus“, primena Jetix multikus. Sunku patikėti, kad metai 2006. Bent jau burnos pusėtinai sinchronizuotos. Siužetas paprastas kaip šešių metų vaiko dienoraštis. Yra grupė Nerima Daikon Brothers, kuri neturi kur koncertuoti ir todėl svajoja savo sklype pasistatyti stadioną. O babkių iš daržovių auginimo daug neuždirbsi. Proto nedaug, todėl praturtėti gali nebent vogdami. Skriaudžia jie tik blogiečius. 2/3 serialo veiksmas vyksta pagal vieną scenarijų – vienas iš grupės narių patenka į bėda, o kiti jį gelbėja tuo pačiu nepraleidžia progos greitai praturtėti. Va tik fortūna yra pasisukusi į juos užpakaliu ir visaip kitaip iš vargšų tyčiojasi.
Užtat čia yra muzika. Kiekvienas personažas turi savo muzikinę temą. Tik pagal situaciją keičiasi žodžiai. Dainos gražios ir linksmos. Užtat čia yra Watanabe Shinichi. Šis žmogus yra pagarsėjęs anime industrijoje ne tik savo įspūdinga afro šukuosena, bet ir trenktu humoro jausmu. Nevengia ir pats atlikti koki nors antraeilį vaidmenį. Visai kaip Alfredas Hičkokas.^^ Čia jis vaidina gerą dėdę kioskininką. Todėl firminio humoro irgi netrūksta.
Reziumė: „The Blues Brothers“ anime versija. Žaismingas ir atpalaiduojantis serialas. Tiesa, vienas epizodas savo nepadorumu nustebino net ir mane.^^ Ir iš Maiklo Džeksono gerai pasityčiojo.
Papildomos nuorodos: Super OP dainos live versija /\ AMW /\ AMW /\ The Nerima Blues Brothers
Comment