Shinobido: Way Of The Ninja

Collapse
X
 
  • Laikas
  • Rodyti
Clear All
new posts
  • Botaro
    Akuma


    • 2005 11 17
    • 196

    Shinobido: Way Of The Ninja

    Shinobido: Way Of The Ninja
    (Shinobido Imashime)



    Oficialus Puslapis||Trailer||Žaidimo Intro



    Kūrėjas: Acquire
    Metai: 2005 (Japonija) 2006 (Europa)
    Žanras: Veiksmo, slapta
    Žaidėjų skaičius: 1
    Platforma: Play Station 2


    Bendra Istorija

       Muromachi eros pabaiga (16 amžius). Vyriausybės valdžia labai susilpnėjo ir vis didesni neramumai plinta po Japoniją kaip maras. Nedidele Utakatos provincija ilgai buvo saugoma Ichijo (vieno is karo vadų) ir visų bijomo Asukos klano. Tačiau netikėtai Asukos klanas buvo išnaikintas vos per vieną naktį. Išnykus galingiausiems miesto saugotojams, svetimi karo vadai ir ninzių klanai pradėjo pavojingai artėti link Utakatos. Visi žinojo, kad netrukus prasidės karas tarp galingiausių karo vadų ir ninzių klanų. Šio karo pabaigą nulems ne karine jėga, bet Asukos ninzė - vienas iš kelių stipriausių klano narių, kurie liko gyvi po tos nelemtos nakties antpuolio.

    Pagrindiniai Veikėjai

       Goh The Crow - Pagrindinis žaidimo veikėjas. Po antpuolio prieš Asukos klaną, Goh atsibunda prie upes su visiška amnezija. Grįžęs į miestą, Goh išskirtinis menas primena jam, kad jis yra žudikas. Negana to, Utakatos mieste jis yra gerai žinomas ir ne tik iš gerosios pusės. Niekas nesiteikia jam paaiškinti kas nutiko, tad Goh nusprendžia pats ieškoti atsakymų. Ichijo, kuris iškart atpažino Goh, priglaudžia jį, tačiau nepateikia jokių atsakymų iki kol Goh neįrodys ištikimybės. Netrukus pagrindinis veikėjas gauna laišką iš nepažįstamo asmens, kuriame yra šiek tiek informacijos apie praėjusius įvykius. Goh sužino, kad Asukos klaną sunaikino labai galingas raganius - Gamuran. Tą naktį jis ieškojo užrašų, kurie suteiktų Gamuran visišką valdžią. Goh užbėgo raganiui už akių ir perskaitęs viską, sudegino rankraštį. Gamuran savo burtais suskaldo veikėjo atmintį į kristalus, kurie išsibarsto po visą Utakata. Tik vienas iš jų turi paslaptį, kurios taip trokšta burtininkas.Taip prasideda ilgos ir kruvinos lenktynės dėl Goh atminties kristalu.

       Kinu The Canary - Antroji Asukos klano narė,kuri išliko gyva Po žudynių. Goh ją sutinka vykdydamas vieną iš karo vadų misijų. Goh jos neatpažįsta ir nesupranta , kodėl ji nenori papasakoti apie jo praeitį. Kas dar nutiko tą siaubingą naktį? Ar Gamuran buvo vienintelis, kuris troško galios? Kinu nepasitikėjimas ir tylėjimas dar labiau sutrikdo Goh.



       Zaji The Hawk - Paskutinis Asukos klano narys išlikęs po antpuolio. Jis pasitinka Goh tiesiai šviesiai - su kardu rankose ir žodžiu "shine" skambančiu jo lūpose. Zaji neapykanta priverčia Goh dar uoliau siekti savo atminties ir galiausiai išsiaiškinti, kokias nuodėmes jis padarė praeity.

    Žaidimas

       Utakatoj yra iš viso trys karo vadai, kurie konkuruoja vienas tarp kito dėl valzdžios mieste. Goh pradeda vykdyti atrodo visai nekaltas misijas Ichijo nurodymu, tačiau vėliau viskas išauga į karinį konfliktą. Greitai Goh gauna pasiūlymų ir iš kitų vadų. Taip su savo veikėju pradedi valdyti karo eigą. Kuriam vadui tu paklusi - tai jau tavo sprendimas.
    Visas žaidimas - tai misijos, kurias gauni ir vykdai iš vadų.

    Misijos

    Yra gan daug standartiniu ir skirtingu misijų:
    Assassination - turi užmušti kokį priešo samurajų, generolą ar prekeivį,o galbūt ir net patį vadą.
    Total destuction - Išnaikinti visus priešus teritorijoje (mano mėgiamiausia ^^).
    Taip pat yra misijos, kuriose reikia kažką pavogti (ar tai maistą, dokumentus ar brangenybes. Kartais net žmones). Žvalgybos misijos ar tam tikrų daiktų rinkimas gal šiek tiek nuobodžios, tačiau greitai užbaigiamos. Vienos sunkiausių misijų reikalauja užpulti per miestą keliaujančius priešo kareivius arba pagrobti jų nešamą daiktą.
    Iš tikrųjų yra dar daug skirtingų misijų, per kurias tikrai reikia pasistengti.

    Ginklai

        Dažniausiai Goh kelionės vyksta Japonijos namų stogais. Per žaidimą jis turi vienintelį pagrindinį savo ginklą - trumpą kardą, kurį naudoja tyliai ir greitai užmušti aukas. Nors Goh yra greitas, stiprus ir lankstus, tačiau atviroje kovoje sąžiningai laimėti nelemta, ypač kai priešų skaičius gerokai didesnis. Čia į pagalbą ateina papildomi ginklai ir spąstai.
        Sąžiningai prisipažįstu - tiek daug ninzių naudojamo stuff dar nebuvau matęs jokiame žaidime. Shurikenai visada gelbės užmušti priešus iš toli, jeigu neišeina prisėlinti. Pavojingose situacijose pabėgti padės paleistas dūmų kamuolys. Bombos,miego bombos,minos ar Knock out sushi ^^ palengvins darbą misijose 200%. Tokių ginklų yra apie 150. Daug ką galima nusipirkti slaptoje parduotuvėje, tačiau viską galima pasigaminti naudojantis alchemija.

       Alchemija,tai turbūt pats naudingiausias dalykas žaidime. Jeigu tik turi medžiagos, tai.iš jos gali pasigaminti viską, išskyrus žinoma tikrus ginklus. Alchemiją pačiam perprasti gana sunku, bet viską išsiaiškinus ji tampa stebuklu.

       Žudyti per Shinobido yra tikrai labai įdomu. Visas smagumas, kai auka tavęs nemato ir tada tu gali sėlindamas ją užmušti. Yra gan nemažai skirtingų taip vadinamų Stealth Kill būdu, kurie priklauso nuo aplinkos, kurioje esi. Kartais neištveri ir pradedi žaisti su auka mėtydamas kokius kibirus iš niekur iki kol vargšas žmogus išsigandęs pradeda ieškoti to, ko negali matyti. Kuo toliau, tuo kareiviai tampa stipresni. Paprastus pėstininkus pakeičia samdytos ninzės ir samurajai, kuriuos tyliai užmušti yra gerokai sudėtingiau,o į atvirą kovą veltis būtų savižudybė. Kaip ir pridera, visas veiksmas vyksta tik naktį, tačiau naktis nėra begaline - Išaušus rytui misija bus neužbaigta.

    Veikėjo valdymas iš tikro yra itin paprastas, ypač jeigu esi pripratęs prie analogų. Su vienu valdai kamera,su kitu - veikėją. Veiksmai nesudėtingi, tad juos galima gan greitai išmokti. Valdymą galima keisti nustatymuose,jeigu kyla kokių problemų.
    Žaidimo grafika yra truputi pasenusi, bet veikėju lankstumas ir kovos scenos priverčia pamiršti charakterių kampuotus veidus.

    Mano nuomonė

       Shinobido man yra turbūt geriausias ninzių žaidimas, kurį kada nors esu žaidęs. Jis yra kaip koks Splinter Cell ir Hitman mišinys. Man labai patinka Shinobido tikroviška fizika ir kad nėra per daug fantastikos. Judesiai, kūnų kritimai ir net pačio herojaus svoris yra labai tikroviški. Garsai, kai kardas sminga į kūną ar kaklo lūžimas, duoda suprasti, kad tu užmušei ne kokią lėlę. Dideli žaidimo kaifą jaučiu, kai girdžiu japonų kalba ^^. Žaidimo pabaigos yra net 4, iš kurių 3 galima sakyti labai liūdnos. Tai verčia tiesiog žaidimą žaisti vėl ir vėl, nes kartu su tuo tu gali atrakinti naujus kostiumus, slaptus priedus, lygius ir dar daug visko.
    P.S.: Po kurio laiko, žaidime galima žaisti ir už Kino, bet labai gaila kad už Zaji ne.

    Paveikslėliai:


    6
    10
    33.33%
    2
    8
    33.33%
    2
    7
    0%
    0
    6
    0%
    0
    4
    33.33%
    2
    I have the Holy Lance
Working...