Naruto FanFIc

[[A]Maya]

Sveiki.
Mėgstu rašyti fanfic'us. Pirmąjį parašiau būdama ~12 metų "Žiedų valdovo" tema. Na žinoma dabar paskaičius ima juokas kokių nesąmonių sugebėjau prikurti. Aišku to naivios mažos mergaitės kūrinėlio čia nedėsiu. Vietoj jo pasidalinsiu su jumis savo naujausiuoju Fanfic'u, pagrįstu Naruto anime. Tikiuosi jums patiks ;D Perskaityti visą pirmą skyrių bus tikras iššūkis. Ačiū tiems, kas visgi pasiryš tai padaryti

p.s. paaiškinimus rasite gale.
p.s.s. jei rasite klaidų, prašau praneškite. Norisi gi tobulėti ;D. Be to, su džiaugsmu priimsiu patarimus dėl skyrybos, nes tai mano silpnoji vieta.


I. Skyrius [I]

[Evil_of_Darknesz]

Idomiai cia... Viso perskaityt nesugebejau, bet is to kiek perskaiciau tai matosi, kad fanfic tikrai Narutiskas... Siaip tikrai idomiai sugalvota padaryti fanfic apie anime kuris jau yra sukurtas...

[BlooDy]

a man wisaj patiko paskaityti tikraj idomi ideja

[Eglaya]

Jeigu padarytum tarpus tarp paragrafų, ne taip vargintų akis

Šiaip labai malonu skaityt. Nėra tokių akį rėžiančių klaidų, kaip pasitaiko kituose rašiniuose. Tiesiog tokie, vadinamieji „typo“, kurių lieka visuomet, nebent perskaitai ką parašęs kokius penkis kartus (o tą daryti labai tingisi, pati žinau, kaip būna ). Patinka visos detalės. Nėra taip, kad bėgtum per dekoracijas ir sceną kuo greičiau prie veiksmo. Tikrai dėkui, kad skiri tiek vietos aprašymams.

paverčianti jas baime ir pasisšlykštejimu.

Tos paryškintos “s” nereikia.

Nei akimirkos nedvejodamas

Man atrodo čia geriau būtų “nė”. “Nei” daugiau vartojamas konstrukcijose “nei…, nei…” Kaip anglų “neither… nor”. Tas pats kartojasi, kur yra

<…> nepratarę nei žodžio <…>

ir

<…>, nei vienas iš jų nekalbėjo.

Netrukus užraktas trakštelėjo patvirti[]damas

Ten kur [] reikia įdėt “n”

Abu žmogystos pakraipė pečius

O velnias, va čia ir nebežinau... v.v‘‘ Šiaip geriau skambėtų „abi žmogystos“, bet žmogysta kaip ir valgata ar elgeta yra kaip ir tos nekatrosios giminės. Vis dėlto, gal reiktų derinti tą dviskaitinį įvardį (ar ten išvis įvardis? O.o) su daiktavardžiu... čia reiktų klausti lietuvių filologų, aš truputį kitoj katedroj ^^;;

Šalia raktininko žingsniuojantis vyras nekantraiai

Paryškintos „a“ nereikia. Bet čia jau aiškiai „typo“. =]

Juodoms figūroms einant slidžiu akmeniniu grindiniu[] iš kai kurių vienučių pasigirdo pagalbos šauksmai, dejonės.

Kur [], ten reikia kablelio, nes tikrai išplėstinė laiko (atrodo) aplinkybė, juoba, kad vartoji „einant“, o padalyvis automatiškai reikalauja dviejų veikėjų.

Vyras, stovintis už raktininko[] nusijuokė iš to apgailėtino reginio.

Vienas kablelis yra, o kito trūksta

buvo daugiau nei pakankama dviems belaisviams.

Žinau, man pačiai keista, bet paryškintos „s“ nereikia.

tenkintis pro gruotuotą langelį medinėse duryse patenkančia šveisa.

Nereikia „u“. Taigi grotos. Ir šviesa, o ne šveisa. Aiški spausdinimo klaida.

Mmm... nežinau ką sakyt dėl vardų ir terminų. Jeigu išverti „šalių“ pavadinimus iš „Mizu“ į „Vandens“. Tai gal reiktų sulietuvinti ir vardus? Galų gale, čia fan-fiction, o ne pasakojimas apie tikrus žmones. Būtų gramatiškai korektiška. Ma, bet čia tau spręsti. Žinau, kaip fanai purtosi „originalių“ vardų lietuvinimo. Pati sulietuvinau savo rašiny korėjietiškų vardų rašybą ir praėjo nemažai laiko, kol pripratau prie linksnių ir naujos išvaizdos...

Ano... Amaya... čia nuo „amai“ (=saldus)?

atskirtas nuo visos patalpos tuoletas

Tualetas.

po penkiolikos minučių tylos, prakalbo vaikinas

Čia kablelio tikrai nereikia, nes nėra jokios veiksmažodinės kalbos dalies laiko aplinkybėj, manyč…

beto tam nebuvo reikalo

Be to rašoma atskirai (dar kartu parašytas “beto” yra toj vietoj, kur Tsuyoshi yra išvedamas į kitą kambarį ir Amaya lieka viena).

jos nindziškos juslės susilpnėjusios.

Ooh, gerai skamba… gal geriau būtų “nindzės?” =]

Po to einančiam dialoge yra viena spausdinimo klaida. Nežinau, kokios raidės ten trūksta, „i“ ar „d“. Kur „Už ta[] nužudytųjų skaičiumi gali pasigirti...“

Abu celės okupantai sunkiai pakilo ir[] neištarę nei žodžio[] nusekė atjėjūną. Tai[] ką jis pasakė buvo tikra tiesa.

[] – kableliai. Vėl „nei“ ir viena vadinamoji „typo“.

techniką negalėjo būti nei kalbos.

Ditto.

stengdamasis nesukelti bereikalingų garsų, išsineždino

Vietoj „ž“ turi būti „š“. Priebalsių asimiliacija.

Jų nedidelės liepsneles karts nuo karto

Vietoj „e“ pirštai turėjo spustelt „ė“ =] Ir ”karts nuo karto” jau yra kalbos klaida. Čia kaip „from time to time“. Reikia sakyti „kartais“, „kartkartėmis“ arba „retkarčiais“.

galima apibūdinti, kaip turgaus prekeivio

Čia to kablelio nereikia, nes vėl – nėra jokio veiksmažodžio tam palyginime. (veiksmažodis yra kalbos dievas! Ir prakeiksmas x___x)

sukruto išgirdę per nelyg tikslius savo apibūdinimus

Aš suprantu, jog “per” visuomet atskirai, bet tokio žodžio “nelyg” tikrai nėra. Pernelyg – kartu. Gali būti santrumpa nuo “nelygu”, bet tiksliai nepasakysiu. Bet kuriuo atveju, čia rašoma kartu…

Viskas[] kas įvyko per pastarąją valandą, jai suteikė kruopelytę vilties ir ji

[] – reikia kablelio

Būtum naudingesnis[] jei užčiauptum srėbtuvę.

[] – irgi reikia kablelio, vienarūšės sakinio dalys =.=

perliejo Amayą jau pažįstamau

Typo (tai, kad mano komentarai vis trumpėja, rodo, jog jau vėlu, ir skaitau šitą skyrių jau daugiau negu valandą x.x)

pažvelgė į vyrą[] stofintį už jos.

[] – kablelio reikia. E to... stofintį? Sakyčiau, stoVintį... lol, nu aš suprantu, kad abu garsai yra labiodentaliniai (lietuviškai – lūpiniai dantiniai), bet umm... nu „F“ lietuviams turėtų būti toksai svetimas, nes iš esmės tokios fonemos mes neturim, visos F yra tik naujuose skoliniuose...

Amaya nudžiugo, net nei vienas jos veido raumuo to neišdavė.

„Bet nė“

žvilgsnis nei akimirkai nepaleido mergaitės

Ditto.

Nesuprantu, kam vadui tokiso blusos, kaip tu, reikia.

Typo. Ir nereikia kablelių.

Amaya susiraukė[] kai ją pavadino beverte,

[] – o čia jau reikia

Buvo baisu net svarstyto, koks jis būtų šalia vandens telkinio.

Typo.

kad jis nei akimirkos nesudvejotų prieš ją užmušant.

„Nė“ ir „užmušdamas“. Nes jis pats nesudvejotų, kai jis pats užmuštų. Jeigu užmuštų kas nors kitas, tai būtų galima sakyti „užmušant“, bet dabar kadangi tas pats veikėjas, tai reikia pusdalyvio, o ne padalyvio.

Kol kas, vado žodis jį sulaikė.

Nereikia čia kablelio.

Visame kalėjime mergina nepamatė daugiau nei vieno Akatsuki.

Aš, jaučiu, tave užknisiu su tais „nė“ xD. Beje, čakrą tikrai reikia sulietuvinti, toks žodis net lietuvių kalbos žodyne yra...

Nei akimirkos nelaukdama, ji pašoko ant kojų, ignoruodama skausmą, kūrį sukėlė sunkus trintelėjimas į akmenis ir prisipaudė prie medinių durų, kad spėtų ką nors nugirsti.

*cough*Nė*cough* kUrį, trinKtelėjimas, prisiSpaudė.

Mergina nusiuko nuo durų

Typo.

bet[] kai pamatė Tsuyoshį energingai linktelint, tęsė toliau:

[] – kablis

Aš galiu šiek tiek su jais pažaisti ir išlošti šiek tiek laiko. Per tą laiką turime sugalvoti būdą, kaip iš čia ištrūkti.

Čia gramatiškai viskas tvarkoj, bet truputį per daug „šiek tiek“ ir „laiko“. Gal galėtum pakeisti kokiais kitais žodžiais arba apeiti tokius posakius? Stilistiškai skambėtų daug geriau.

Kas žino[] kokius baisius kankinimus teks patirti, kai Akatsuki bandys iš jos išgauti, tai ko ji nežino.

[] – kablis ir mm.... sakinį kažkaip įrėmina tie ”žino”. Bet gal gerai


YAAAAAAAAAAAAAH~ owarimashita~ Man tikrai patiko ^______^

Mmm... čia gali atrodyti, kad aš tik priekabių ieškau, bet žinok, garbės žodis, jeigu man nepatiktų rašinys, tikrai nesikabinėčiau. Be to, gi pati sakei, kad praneštume, jei rasim klaidų. Be to, maloniai prašom išnarstyti ir mano rašinį po kaulelį, jeigu norisi

Aš grįšiu skaityt antro skyriaus!!

OMG, skamba kaip grasinimas xD Sorry...


O______O dievaži, kokią paklodę prirašiau... GOMEN~ T.T

[[A]Maya]

OMG, ir tu dar drįsti atsiprašinėti??? Negaliu, aš kai pamačiau, kiek pastangų įdėjai taisydama mano klaidas... AČIŪ... bet ir klaidų prikepiau... Brr, net pačiai baisu. Dar dabar juokas ima iš "stofintį". ^^ Kad ir kaip ten bebūtų, man atrodo, kad viską pataisiau.

Tikrai labai labai labai ačiū. Ir kaip tu netingėjai??
Laaaaaaaaaaaaabai džiaugiuosi kad grįši skaityti mano antro skyriaus (deja aš pati jam jaučiu kažkokią keistą neapykantą...na bet trečias skyrius su kaupu kompensuoja antrąjį). Ir toli gražu, man neatrodo, kad tu ieškojai priekabių. Blemba, dar dabar negaliu atsidžiaugt, kad tiek man padėjai. Hontou Arigatou.

Ai, kol nepamiršau. Amaya reiškia nakties lietus (AMA- lietus, ya- vakaras, naktis). Radau Japoniškų vardų sąraše. Labai patiko reikšmė, nes pati dievinu naktį ir lietų ^^. Be to, Sasayaki reiškia šnabždesiai. Neklausei, bet nesusilaikiau neįkišus trigrašio ;D

Taip staiga nuotaika pagerėjo ;D

[dattebayo]

perskaiciau, patiko ^-^ saunuole.
p.s Amaya, mano svajoniu vardas *-^

[[A]Maya]

Ir mano taip pat ;D
ačiū kad skaitot, kas skaitot, pažadu, kad vėliau bus įdomiau. ^^

[[A]Maya]

Yoshi Yoshi. laikas updatinti. ;D
Na, esu labai dėkinga tiems, kas perskaitė pirmą skyrių ir dar dėkingesnė tiems kuriems jis patiko. Deja, antras skyrius nebus toks įdomus kaip pirmas. na, man jo visai nepatiko rašyti, nes jis buvo toks kaip būtinas. Na, negaliu įkišti naujo veikėjo lyg niekur nieko, todėl nori nenori reikėjo parašyt apie praeitį.
jeigu šitas skyrius nepatiks, pažadu nepykti, nes man pačiai jis nepatinka. ;D bet už tai trečias bus daaaaaaug įdomesnis. PROMISE!!

Okey, here goes :

II. Skyrius “Šaltas kaip metalas”

Amaya apsižvalgė celėje. Ji neturėjo supratimo, dabar rytas ar vakaras, diena ar naktis. Faktas buvo tas, kad kiekviena akimirka praleista ant šaltų akmeninių kalėjimo grindų, vis labiau atbukino jos nuovoką. Jeigu jos apskaičiavimai buvo teisingi, nuo tos akimirkos, kai Kisame šiurkščiai nutrenkė ją ant kameros grindų, praėjo daugiau nei para.
Kunoichi pasitelkė į pagalbą visas penkias jusles, tačiau kad ir kiek dėjo pastangų, neišgirdo nieko, kas išduotų aplink šmirinėjantį nors vieną Akatsuki. Tai, žinoma, suteikė vilčių.
Jei merginai pavyko teisingai nuspėti praėjusį laiko kiekį, iki jos antro tardymo liko mažiau nei para. Per likusį laiką ji turi sugalvoti, ką ir kaip sakys, kad neišsiduotų. Pralaimėti negalima. Nuo to priklauso jos gyvybė. Sasayaki klano kraujas teka Amayos gyslomis, todėl ji privalo įrodyti ne tik sau, bet ir pačiam klanui, kad jos paveldėtas analitinis protas, sugeba išlikti blaivus nepaisant situacijos. Tokia buvo Sasayakių stiprybė. Bet ar tai ir jos stiprybė?
Deja, viskas nesiklostė taip, kaip ji norėjo. Amayos kūnas buvo pervargęs, alkis neleido ilgai išlaikyti pastovių minčių. Kad ir kaip merginos organizmas reikalavo miego, ji negalėjo pasiduoti. Bent, kol nesugalvos plano.

Jaunoji Konohos kunoichi atsistojo ir pavaikščiojo po celę, lyg tikėdamasi, kad vaikščiojimas padės greičiau sugalvoti genialų planą. Amaya giliai atsiduso ir dešine ranka patrynė kairį šoną, kurį skaudžiai susitrenkė antrą kartą krisdama ant grindų. Prakeiktas rykliažmogis.
Sasayaki papurtė galvą, mėgindama atsikratyti nemalonių minčių.
„Jei nori gyventi, privalai mąstyti blaiviai. Neįsileisk nereikalingų emocijų“,-piktai įsakė sau mintyse ir nusprendusi, kad vaikščiojimas blaško dar labiau, susirangė ant grindų.
Mergina pažvelgė į Yoshį, kuris sėkmingai miegojo jau ne vieną valandą. Jis buvo pripratęs prie atšiaurių sąlygų. Tą išdavė nepatogi poza, kurioje jis sugebėjo užmigti. Vaikinas sėdėjo atsirėmęs į vėsią sieną, jo rankos buvo keistai sudėtos ant ištiestų kojų, galva ilsėjosi nuleista ant krūtinės. Buvo galima pagalvoti, kad jis miręs, tačiau jo gyvastį išdavė celės sienomis aidintis ramus kvėpavimas. Amaya nusišypsojo.
-Gerai kad nors vienas iš mūsų prasmingai leidžia laiką.- tyliai pasakė ji. Kalėjimo tamsa prarijo jos žodžius.
Mergina nusisuko ir padėjo galvą ant kelių, kuriuos buvo apkabinusi rankomis. Bandė susikaupti, bet alkio ir poilsio trūkumas sužlugdė jos pastangas. Kunoichi užmerkė apsunkusius vokus ir pirmą kartą gyvenime pajuto tikrą nuovargį. Jos organizmas buvo išsunktas tiesiogine to žodžio prasme. Įtempta kalėjimo tyla spengė ausyse. Amaya nesugebėjo suvaldyti padrikų minčių, kurios, atrodė, buvo nusistačiusios prieš ją. Vos tik pasąmonė pajuto, kad jos savininkė atpalaidavo įtemptas smegenų ląsteles, merginos mintyse lėtai išryškėjo graži praeities scena.


Dvylikametė mergaitė atmerkė akis ir nepaisydama jaukios šilumos, kurią buvo susikūrusi po antklode, pašoko ant kojų ir nieko nelaukdama, išlėkė iš kambario. Juk šiandien - svarbiausia diena jos gyvenime. Nebuvo laiko tingiai tysoti lovoje. Reikia veikti.
Įsmukusi į vonią šaltu vandeniu apsišlakstė veidą ir pažvelgė į veidrodį. Pečių ilgio šviesiai rudi plaukai dengė veidą padrikomis sruogomis. Kirpčiukai , kaip ir kiekvieną rytą, styrojo išsiklaipę į skirtingas puses. Šviesiai žalios akys žaismingai mirktelėjo ir mergaitė nusišypsojo savo atvaizdui. Ji negalėjo paslėpti savo geros nuotaikos. Tiesa buvo ta, kad ji net nesistengė.
Išsivaliusi dantis, jaunoji panelė paskubomis apsirengė įprastais drabužiais ir susišukavusi nepaklusnius plaukus, dar kartą pažvelgė į veidrodį. Išvydo simpatišką mergaitę, vilkinčią klano atributika išmargintus drabužius.
-Puiku, Sasayaki Amaya, tu pasiruošusi,-sušuko nuosprendį atvaizdui ir išskubėjo iš vonios kambario.
Prieš nusileisdama į virtuvę, mergaitė pasuko į savo miegamąjį susirinkti shinobiškos* amunicijos. Šiandien prireiks visko, ką turi.
Vos tik atidarė virtuvės duris, Amaya išgirdo mamos balsą:
-Pasiimk lėkštę, pusryčiai tuoj bus paruošti,-neatsisukdama paliepė prie puodų triūsianti moteris.
-Labas rytas, mama,-pati sau nusišypsojo Amaya ir padarė kaip buvo liepta. Lėkštė neilgai išliko tuščia, nes, po kelių akimirkų nuo viryklės atsisukusi mama, įdrėbė didelį samtį karštos ryžių košės.
Kai tik pirmasis šaukštas pasiekė mergaitės burną, į virtuvę gremėzdiškai įžengė trys vyrai. Mergaitės tėvas, dėdė ir vyresnysis brolis. Visi jie kažką energingai aptarinėjo.
„Tikriausiai vėl gavo kažką užkoduoto“,- pagalvojo jaunoji Sasayaki ir nepaisydama vyrų keliamo šurmulio, valgė toliau.“Sprendžiant iš džiaugsmo kiekio, tai kažkas itin sudėtingo“.
Šeimos jauniausioji atžala niekada nežinojo detalių, nes buvo per jauna ir per mažai patyrusi, kad būtų priimta į Sasayaki klano veiklą. Niekas apie slaptą darbą nekalbėjo jai girdint. Mergaitė nusijuokė mintyse, kai pamatę ją visi trys vyrai vienu metu nuščiuvo. Niekas nepasikeitė per dvylika metų, kodėl turėtų pasikeisti šiandien?
Valgydami Sasayakiai tylėjo. Matyt, tas „kažkas“ nedavė ramybės. Amaya prikando lūpą. Niekam nepasakė, kad galbūt šiandien pat baigs mokytis nindzių akademijoje ir pradės tikrąjį shinobių kelią... jei tik pavyks išlaikyti egzaminą.



Mergaitė pirma baigė valgyti, padėkojo už nuostabius pusryčius ir išėjo iš namo. Kai tik jos koja palietė akmeninius lauko laiptelius, Amaya nusišypsojo. Pavasarinė saulė švelniai šildė nedidelį Sasayaki klano rajonėlį.
Rajone buvo tik viena nedidelė gatvelė. Daugiau nereikėjo, nes Sasayakiams priklausė tik devyni pastatai. Aštuoni gyvenamieji namai, išsidėstę iš abiejų gatvės pusių, ir vienas, klanui pats svarbiausias pastatas, plytėjo pačiame rajono gale. Jame buvo užrakinta visa iš Konohos išeinanti ir ateinanti informaciją. Tai, be abejonės,- pats gražiausias ir didingiausias pastatas visame rajone, daugelis Sasayakių tvirtino, kad ir visoje Konohoje. Deja, jaunoji klano narė negalėjo nei prisiartinti prie šio pastato.
Nusisukusi nuo kol kas nepasiekiamos svajonės durų, Amaya išėjo pro plačiai atvertus rajono vartus. Iki akademijos reikėjo žingsniuoti dešimt minučių.
Konoha buvo labai gražus miestelis. Jaukios gatvelės visuomet buvo pilnos gyvybingų miestiečių. Kaip ir priklauso Ugnies šaliai**, visi miestelio pastatai buvo nudažyti šiltomis spalvomis, kad aplinkai suteiktų dar daugiau šilumos. Viskas atrodė dar jaukiau, tokią nuostabią pavasario dieną, kaip ši.

Visas Amayos džiaugsmas ir gera nuotaika akimirksniu pradingo, kai ji pamatė minią bendraamžių, susigrūdusių prie akademijos durų. Visi jie baimingai šnibždėjosi, sukurdami neramią nuotaiką. Aplink tvyrojo įtampa ir mergaitė akimirksniu ja užsikrėtė.
Ji nematė kas vyksta prie durų, nes vaizdą užstojo masė vaikų. Greta jos stovintis berniukas pasakė savo draugui:
-Ten trečiasis Hokage*** ir Iruka- sensei!
Amaya žagtelėjo. Buvo logiška, kad stipriausias miesto shinobis dalyvauja tokiame renginyje. Vis dėlto, į nindzių pasaulį greitai įžengs daug jaunų žmonių. Bet faktas, kad egzamino užduotis reikės atlikti jam matant, buvo jaudinantis. Dabar, Amaya uždraudė sau susimauti.
Neilgai trukus pasigirdo skambus Iruka-sensei balsas:
-Labas rytas būsimieji Geninai****. Šiandien išaušo visų mūsų ilgai laukta diena. Sėkmės jums! -sušuko jis ir prieš įeidamas į akademiją pridūrė: - Nenuvilkit manęs.
Įsivyravo tyla. Jaudulys buvo toks stiprus, kad niekas neišdrįso nieko pasakyti. Buvo gerai, kad Iruka- sensei nesileido į ilgas ir bereikšmes kalbas. Kuo greičiau viskas pasibaigs – tuo geriau.
Egzaminavimo tvarka buvo aiškinama visą praėjusią savaitę, todėl visi prie durų susirinkę mokiniai, ramiai stovėjo, laukdami kol instruktorius, stovintis prie durų, pašauks juos vardais.
Amayos širdis grasino iššokti iš jaunos krūtinės. Pirmą kartą gyvenime ji šitaip jaudinosi. O kas jei ji susimaus? Dar prieš valandą ji į viską žvelgė optimistiškai, bet dabar, kai atėjo egzamino laikas, ji nesugebėjo nekreipti dėmesio į baisias istorijas, kurias pasakojo jau baigę nindzių akademiją vaikai. Jie sakė, kad reikės kautis su Iruka- sensei. Po tokios kovos daugelis mokinių buvo žiauriai sužeisti, keletas net mirė. Bent taip aiškino jaunesnius paerzinti norintys vyresnieji. Seniau Sasayaki nekreipė į tas kvailas istorijas dėmesio, bet dabar viskas atrodė įmanoma. Jei ji susimaus čia, klano paslaptys jai amžinai liks užrakintos.
Panašios mintys kamavo ją, kai aplink ją susirinkusi minia retėjo. Greitai ateis ir jos eilė. Suradusi šiek tiek drąsos, mergaitė apsidairė. Aplink matė vien tik nuleistus iš jaudulio veidus. Visi nerimavo.
-Sasayaki Amaya!-jos pačios vardas mergaitės ausyse nuskambėjo kažkaip keistai...Per daug greitai atėjo jai skirtas laikas. Ji dar nebuvo tinkamai pasirengusi. Dabar arba niekada.
Lydima instruktoriaus, mergaitė žingsniavo tuščiu akademijos koridoriumi. Tyla buvo kažkas neįprasto šitoms sienoms. Kiekvienas Amayos raumuo buvo išsitempęs. Mergaitė galėjo prisiekti, kad girdėjo iš įtampos cypiančias ląsteles.
Instruktorius nelauktai sustojo prie įprastai atrodančių durų ir padrąsinęs Amayą, atidarė duris. Ak, kodėl baimė visuomet taip užgniaužia gerklę?
Kabinete buvo tik du žmonės. Mylimas mokytojas Iruka ir jo kolega Mizuki. Sasayaki lengviau atsikvėpė, įsitikinusi, kad Hogake nėra. Visas jaudulys pradingo, kai jai nusišypsojęs Iruka-sensei pamojo jai prieiti. Jis atrodė toks nuoširdus ir draugiškas. Kaip galima nemylėti tokio nuostabaus žmogaus?
-Nebijok, Amaya,-švelniai pasakė jis,-viskas bus gerai, pamatysi. Šitie paprasti, gal net šiek tiek nuvalkioti žodžiai, išsmukę iš Irukos lūpų, skambėjo neįprastai. Jie iš tiesų suteikė pasitikėjimo savimi.
-Na, jei esi pasiruošusi, galime pradėti, - prie stalo sukruto Mizuki-sensei. Amayai linktelėjus, jis tęsė toliau:- Tau reikia padaryti tris savo kopijas.
Mergaitė mintyse nusišypsojo. Šitą techniką, brolio dėka, mokėjo puikiai.
-Hagane bunshin no jutsu *****!-pasigirdo pasitikintis mergaitės balsas ir šalia jos atsirado dar trys Amayos, kurios šypsojosi ir dairėsi erdvioje klasėje.
Jai atlikus techniką, patalpoje įsivyravo keista tyla. Iruka atrodė priblokštas netikėto įvykio. Vietoj eilinių iliuzijų ši mergaitė sukūrė tris tikslias savo kopijas iš metalo. Visos mergaitės, taip pat ir tikroji, buvo identiškos.
-Nuostabu!-pagyrė ją Mizuki.- Tokia jauna, o jau moka naudotis savo klano kekkei genkai******.
Amaya negalėjo atsidžiaugti savimi. Tiesa, kad manipuliacija įvairiais metalais yra jos klano slaptasis ginklas ir pasididžiavimas. Joks žmogus, kurio pavardė ne Sasayaki, negali padaryti nieko panašaus. Paslaptis slypi kraujyje.
Tačiau tuo pat metu, būsima kunoichi nusiminė. Nors Sasayakių kraujas tekėjo jos venomis, vienintelė technika, kurią jai pavyko įvaldyti naudojant metalus, buvo Hagane bunshin.
-Kodėl neparodei man šios technikos anksčiau?-draugiškai paklausė Iruka- Sensei pritūpdamas, kad būtų lygus su ja. Šypsena švietė jo pasididžiavimo pilname veide.-Laikei šį triuką paslaptyje, kol neateis tinkamas laikas?
Nutraukdamas nuostabų momentą tarp mokytojo ir mokinės, nekantraujančiu balsu įsiterpė Mizuki:
-Taigi, iš dviejų ninjutsu technikų, tau liko padaryti dar vieną. Tada, tęsime tavo egzaminavimą kieme.
Amaya surimtėjo. Egzaminas dar nebaigtas. Atsikračiusi jau nebereikalingų kopijų, mergaitė išsitiesė ir laukė tolesnių nurodymų.
Iruka nusišypsojo pamatęs užsispyrimą jos veide.
-Tai nėra taip sunku. Tau tereikia pasiversti į Mizuki-san,-paaiškino jis švelniai.
Neištarusi nei žodžio, jaunoji Sasayaki padarė reikiamus rankų antspaudus*******. Kelioms akimirkoms ji pradingo šiai technikai būdingame garų sūkurėlyje. Kai garas išsisklaidė abu mokytojai pamatė tikslių Mizukio atvaizdą.
-Dvi technikas atlikai puikiai,-informavo Mizuki, kai Amaya atvirto į įprastinę formą.- Na, o dabar tęskime kieme.
Iruka- sensei atidarė duris vedančias tiesiai į lauką. Kai mergaitė pamatė taikinius, išdėstytus kieme, suprato, ką turės daryti toliau.
-Dabar, pasiruošk savo Shurikenus********. Turi surinkti kuo daugiau taškų, mėtydama juos į taikinius,- paaiškino Mizuki-sensei.-Turi dešimt bandymų.
Amaya atsistojo prie linijos ir pasiruošė. Shurikenų mėtymas nebuvo jos stiprioji dalis ir dabar ji dėl to gailėjosi. Ji nedėjo tiek daug pastangų kovos pagrindams kiek turėtų. Mergaitė daug labiau stengėsi išmokti kuo daugiau klano naudojamų technikų, todėl pagrindai buvo nustumti į šalį. Na, bet pasiduoti pusiaukelėje būtų nuodėmė,
-Iš 100 taškų surinkai 64,- jai baigus pasakė nuosprendį Mizuki,-Neblogai, bet tūrėtų būti geriau.
Išgirdusi pastabą, Amaya kaltai linktelėjo.
-Manau įvertinimas aiškus!-džiugiai sušuko Iruka.- Mergaitė nėra labai ištverminga fiziškai, tačiau jos čakros valdymas puikus. Ateityje ji galėtų tapti nuostabia medike. Be to, ji moka padaryti Hagane bunshin tokiame amžiuje.
Amaya plačiai nusišypsojo Irukai. Mokytojas iš tikrųjų gerai ją pažinojo. Jis prisiėmė atsakomybę už kiekvieną savo mokinį. Jo susidomėjimais visais vaikais buvo labai neįprastas dalykas.
-Sveikinu tapus teisėta Konohos kunoichi. – paspaudė jai ranką mokytojas,- Nuo šiol, turėsi daryti viską ką gali mūsų brangaus miestelio vardan. Konohos ateitis tavo rankose. Ir ką gali žinoti, galbūt vieną dieną tapsi stipriu miesto ramsčiu. Nepasiduok,-ištardamas paskutinius žodžius Iruka užrišo jai ant kaktos kiekvieno shinobio pasididžiavimą – kaktos protektorių su brangaus miesto ženkliuku iškaltu ant metalinės plokštelės.
Tai buvo nuostabiausia akimirka jos gyvenime. Saulė maloniai kuteno jos švytintį veidą, patvirtindama, kad visa tai tikra. Irukos balsas švelniai skambėjo jos ausyse. Ilgas shinobi kelias gulėjo po kojomis saulėtas ir gražus, o pati Amaya kilometro spinduliu spinduliavo optimizmą. Pasaulis jai atrodė dar nuostabesnis nei įprastai.



Sasayaki beveik neatsiminė, ką kalbėjo Hokage, sveikindamas naujai iškeptus Geninus. Tuo metu jos galva buvo prikimšta kitų dalykų. Kaip sureaguos šeima sužinojusi šią naujieną? Įdomu ar jie pastebės... Juk Sasayakiai apsivertę darbais, nieko nedomina tokia smulkmena, kaip Amayos tapimas pilnateisę Kunoichi.
Pasibaigus sveikinimo ceremonijai, Amaya žingsniavo namo su dramatiškai pasikeitusia nuotaiką. Džiaugsmas virto nusivylimu ir jauduliu. Jai dar tik dvylika. Laukia ilgais ir sunkus kelias į užsitarnautą klano pripažinimą...
Sunkia širdimi Amaya atidarė savo šeimos namo duris ir nusiavusi batus įžengė į virtuvę. Prie stalo sėdėjo jos tėtis ir gėrė arbatą, besišnekučiuodamas su mama, kuri besijuokdama kažką mezgė.
-Jau grįžai iš akademijos?- pastebėjo ponas Sasayakis,-Prisijunk prie mūsų ir išgerk žalios arbatos.
Mergaitė atsisėdo prie stalo. Tylėjo, nes nežinojo ką pasakyti. Pakvietimą priėmė tik todėl, kad būtų negražu atsisakyti. Nepaisydami sumišusios dukters, tėvai pratęsė pokalbį. Amaya nesiklausė, apie ką jie kalbą, bet ausis badė per dažnai nuskambantis žodis „tvora“.
Po keletos nejaukių akimirkų, pro duris įlėkė Amayos brolis, nenusiavęs batų.
-Tėti, skubus reikalas,-jo balse buvo girdėti susijaudinimas. Abu vyrai nieko nelaukdami išskubėjo. Ant stalo rūko nebaigtas gerti arbatos puodelis.
-Manau, būsiu savo kambaryje, kol pietūs bus gatavi,- be ūpo pranešė mamai Amaya ir nutipeno į antrą aukštą.
Išsidrėbusi ant savo lovos, mergaitė pasinėrė į apmąstymus. Kaip ir reikėjo tikėtis, jie nepastebėjo ant jos kaktos švytinčio protektoriaus. Negi visos pastangos žengti pirmą žingsnį klano pasitikėjimo link buvo bergždžios? Sasayaki nusirišo nuo kaktos melsvą medžiagą, kurios viduryje buvo pritvirtinta metalinė plokštelė ir pažvelgė į šaltai švytintį metalą.
„Likimo ironija,-pagalvojo ji,- nejau visi Sasayakiai šalti, kaip metalas, kurį valdo?“
Tikra tiesa. Žmonės pasirinkę protą dažnai pamiršta emocijas. Mokslo pasiekimai ir jaudulys atradus kažką naujo pranoksta menkus žmogiškus jausmus.
Kunoichi ilgai prasėdėjo ant savo lovos, mastydama, kodėl likimas atvedė ją į šitą šaltą šeimą. Iš nejaukių minčių ją pažadino mamos kvietimas. Pietūs jau paruošti.
„Na, aš jį užsidirbau – pagalvojo mergaitė ir vėl užsirišo kaktos protektorių.
Pabandžiusi sau nusišypsoti, Amaya paliko kambarį tyloje. Po tokios varginančios dienos ji žvėriškai išalko. Mąstydama, kada ir kaip pasakys savo naujieną, Sasayaki atidarė virtuvės duris. Vaizdas, kurį pamatė, sukaustė ją vietoje.


Prie įvairiais patiekalais nukrauto stalo sėdėjo jos tėtis, mama, brolis ir dėdė. Pamatę įėjusią mergaitę pradėjo ploti ir balsu sveikinti įvairiais šūksniais. Jie visi šypsojosi ir kvietė ją prie stalo ragauti specialiai jai iškepto torto, papuošto Konohos simboliu.
-Mes ruošėmės visą dieną,-džiugiai prisipažino brolis.
Tai va, ką ryte aptarinėjo vyru trijulė. Jų džiaugsmo priežastis buvo Amayos tapimas kunoichi. Kadangi ji nesakė nieko, jie taip pat tylėjo ir sugalvojo ją nustebinti.
„Va kodėl jie nuščiuvo mane pamatę“,-dabar viskas susidėliojo į vietas. Amaya negalėjo patikėti, kad šitaip klydo dėl savo šeimos. Dabar viskas atrodė taip juokingai akivaizdu. Iš tiesų, Sasayaki klanas buvo šaltas kaip metalas, tačiau tai buvo tik išorė. Kaukė, skirta apkvailinti aplinkiniams.
-Ačiū.- tai buvo viskas ką ji sugebėjo pasakyti, bet jos tonas ir išraiška pasakė viską, ko negalėjo išreikšti žodžiai. Dabar ji buvo laimingiausia mergaitė žemėje.


Amaya nusišypsojo šaltai celės tamsai. Viskas, kas įvyko tą dieną, prieš tris metus, buvo visiška priešingybė dabarčiai. Aplink nėra draugiškų šeimos narių, kurie padrąsintų ir ji susirangiusi ne savo mylimoje lovoje, bet ant šlykščių kalėjimo grindų... Dabar ją supa tik šaltos akmeninės sienos, belaisvių aimanos ir supratimas, kad mirtis šnairuoja jai per petį.
Ji sudrebėjo. Drabužiai, kuriuos vilkėjo, nebuvo pakankamai šilti, kad apsaugotų nuo celėje tvyrančio šalčio.
Amayai iš dešinės snaudžiantis Tsuyoshis sujudėjo ir neilgai trukus pakėlė užsimiegojusį veidą.
-Labas rytas. - bandė pajuokauti jis trindamasis maudžiantį kaklą,- Bent kiek nusnūdai?
-Ne,- trumpai drūtai atsakė Amaya, ji neturėjo ūpo tokiems juokams. Jos nuotaiką buvo galima apibūdinti, kaip „išlikti gyvai“ nuotaiką.
Tsuyoshis nutilo, supratęs, kad linksminimuisi netinka nei vieta, nei laikas.
-Nieko nepavyko sugalvoti?,-rimtai paklausė jis.
Kunoichi papurtė galvą. Popieriai prasti.
-Nepersistenk. Tau būtina pailsėti.-įspėjo jaunuolis.- Kitaip nieko neišpeši.
Jis buvo teisus. Kiekviena jos kūno ląstelė klykė iš nuovargio ir aklio. Deja, maisto nėra ir puota artimiausiu metu nenumatyta. Vienintelis dalykas, kuriuo galėjo pasipelnyti savo nualintam kūnui, buvo miegas.
Organizmui priešgyniauti nebuvo reikalo ir jėgų, tad Amaya atsigulė ant šaltų grindų ir bandė atsipalaiduoti. Ji nustebo pajutusi, kaip apsunkę vokai maloniai apglėbia įsiskaudėjusias akis ir poilsio ištroškęs kūnas ignoruoja šaltą grindinį po savimi. „Ir kariamas šuo pripranta“-pagalvojo Amaya ir nugrimzdo į gilų, besapnį miegą.

----------------
Paaiškinimai:
*Shinobi – žodžio „nindzė“ sinonimas
**Ugnies šalis – viena iš penkių didžiųjų šalių, kurioje buvo įsikūręs Konohos miestelis . (kiekvienai iš penkių pagrindinių shinobių šalių buvo suteiktas vieno iš penkių pagrindinių elementų pavadinimas: Ugnis, Vanduo, Oras, Žemė ir Žaibas (elektra))
***Hokage – stipriausias Konohos shinobis
****Pagrindinės nindzių kategorijos:
Genin- žemiausio rango nindzė
Chuunin- vidurinio rango nindzė
Jounin – aukščiausio rango ninzė (šito rango stipriausi shinobiai būna įrašyti į ANBU – specialiojo būrio sąrašus)
*****Hagane bunshin no jutsu ( pažodžiui išvertus reiškia „Plieninio klono technika“)
****** Kekkei Genkai ( pažodžiui išvertus reiškia „giminystės linijos limitas“ arba „kraujo limitas“) tai specialūs sugebėjimai, perduodami iš kartos į kartą kokiame nors klane. Žinomiausi Konohos klanai – Uchiha (su „Sharingan“) ir Hyuuga (su „Byakugan“)
******* Skirtingų rankų antspaudų kombinacijos reikalingos skirtingoms technikoms atlikti
********Shuriken – mažos metalinės žvaigždutės, kurias naudoja nindzės vidutinio ir tolimo nuotolio atakoms.



--------------------------------------------------------------

Ačiū kas skaitė. Žinau, skyrius toli gražu ne iš įdomiųjų, but please, bare with me. Pažadu, kitas skyrius bus įdomesnis.

P.s. Eglaya, šį kartą, klaidų turėtų būti ženkliai mažiau. bent aš taip manau ;D
P.S.s. pradėjau skaityt tavo fanficą. Kaip ir visus kitus, jis mane užvežė, bet dar ne viską perskaičiau, tai nelabai galiu reikštis. jėga. Pavydžiu tau, kad moki viską taip linksmai ir nuotaikingai parašyt ;D.

[Izzo]

man patiko lygiai nutinkuotos sienos viso taip pat neperskaiciau, labai tingisi toki ilga skaityt ^^

pataisymas - jounin nera auksciausias shinobio laipsnis, o genin nera zemiausias.

laipsniai pagal Izzo:

Academy Student
Genin
Chounin
Jounin
Sanin
Hokage
Izzo
^^

[[A]Maya]

Izzo, juk ir nebūtina skaityti
na, o kad akademijos mokinys yra nindze tai nelabai pritariu. ;D Na bet gal.
Pralinksminai su Izzo laipsniu ^^ ;D

[Izzo]

nu siaip jie ten pradeda akademijoj ir kyla aukstyn tai galima sakyt kad pradine shinobio stadija ^^ siaip ir per pati anime taip sake ^^ nu kazkas panasaus ^^


*Update*
o siaip tai tikrai keep it on ^^

[Uniccorn]

Maya, tau pagarba uz neuzsenkancias mintis ir nora rasyti! Taip ir toliau! Lauksim tolesniu nuotykiu

[[A]Maya]

Dėkoju už palaikymą!!! Didelis HUG. ;D Šiaip jau turiu parašiusi trečią skyrių, bet kažkaip nesinori tai iškarto dėti. Gal rytoj ;D

[[A]Maya]

Nugi nusprendžiau, kad reikia įdėti trečią skyrių. Tikiuosi patiks =3


III. Skyrius [I]

[BlooDy]

amm nu kj per 3 dalis tj manau truksta storyline pacio nes daugiau cia aprasoma kaip wiskas atrodo nei pati istorija ... >_<