Bardakas

[Bardakas]

Aš kaip ir nesupratau ką tas fanfiction reiškia, tipo kaip savo kūryba? Ar kažkas konkrečiau?
Jei tinka bet kas tai pagalvojau... kodėl gi ne, mestelsiu vieną kitą gal savo kūrinėlį.

Damn, bet įtariu, kad čia ne į tema bus + dabar jau 3 para su nemiga tai darau kas šauną į galva. Kai baigsiu postą eisiu parūkyt.
So here it is:

[B]

[Kurotani]

Tikrai idomus darbas
o kas del fanfiction, tai pats pavadinimas pasako kas tai yra (fanu prasimanymai, ishsigalvojimai).. dazniausiai tai buna faniu merginu sugalvotos istorijos kuriose veikejai buna megstamos grupes nariai,anime veikejai ir etc.
na bet sia fanfiction skilti pamego kitokiu stiliu, zanru AZ rasytojai ir mano nuomone tai nera blogai, nors gal reiketu tokiai kurybai labiau konkretizuotos skilties.

[Evil_of_Darknesz]

Iskart matosi kuris moka kurti, o kuris ne (as nemoku ) Bardakai, puikus kuriniai: Kaikurie salti, kaikuriu visiskai nesupratau, bet cia nepirmas kartas

[Infante]

Bardakai tau turbūt Omaras Chajamas patinka? Bent jau turėtų patikti Iš taves nieko "šiaip sau" nesitikėjau tai tik gali pasidžiaugti geru darbu

[Bardakas]

Dėkuj, Omaro Chajamo neskaičiau, bet dabar susiradau keletą ketureilių ir skaitau
Vėliau ką nors dar gal mestelsiu čia.

velniai, narkotikai ir muzikos patiklumas (nebaigtas)

Epilepsija vėl nuo eilinės dozės armėniškos

[Infante]

Mmmm... man patinka... tęsk.. XD

[Erdogan_]

o bardakai man patiko, is tiesu patiko
sekanti karta statau tau alaus

[Sasumi]

labai labai gražiai skaitėsi,tik man kažko pagailo taves XD

[Bardakas]

Oh dėkuj. Pagailo? Kodėl?

O čia dar šiek tiek, gal šį kartą senos netaisytos poezijos (nesmerkit per daug):

Žalias medis

O gal šiandiena
Tas langą remiantis medis ištrūks,
Su kuprotom šakom išsimuš
Iš kvadratinio metro rėmų,
Gal jo žalios dėmės sukels lietų
O šimtametė rievė mąstys.


Taikos balandžių toluma

Antradieniais nuo prakaito lašų išaugus plaukui
Valyt jį reikia kaip nekaltą vaiką
Ir puoselėt visai nevalgant
Tik jam palikt tai kas paskutinio likę
Kur beprasmybėj visiškai netikę
Ir garbinantys eisenas napoleonų
Vilkinčių baltus švarkus
Ir nebematančius pavojų
Ir tai tik visa kas man nepatiko
Kaip tada mergaitė sutriko
Mano nedidelė ašara nuskendo
Savo sūrymo garuos
Kas iš karščio širdį pabučiuos
Ir nesupras kad tai tik aš
Ar tik dar vienas šizofrenikas tyruos


Seni/Nauji laikai nesibaigė

Vynas ir lyrika
Kartu kaip dera,
Ir puošianti serbentų krūmą rožė
Net taip negalėtu pasipuikuot
Kaip mūsų suburtas alkoholio kultas
Ir dar keletas posmų
Kai vardais visi rimuot užmanę
Surado puikų žodį pas seną kurtizanę
Kadangi čia studentų terpė
Tai nors įdomiai pasirodė
Kai ji užsnūdus mums kankanus šoko
Ir puikiai tai nė nenumanius
Atliko pramogą kolegoms
Todėl neverta nusiminti
Kai bus apniukusi diena barake
Nes visgi visko susirasti galima
Kol erezijų neskelbia didžiųjų tarpas
Tada nepasigirsi savo uždirbta pilnametyste.


Rašantis

Štai, rėksiu išgąstimi, laukan,
Velionių biurokratų pragaran,
Kur popierių giliam dugne

[Bardakas]

Šits kūrinėlis truputį grubokas, nešlifuotas, bet man kažkuom vis vien patiko, tik manau laiko pastebėjimų nereikėjo rašyt

Negražus žmogus

[Bardakas]

Pastebėjau, kad auditorijai labiau patinka vadinamieji gotiško stiliaus kūrinėliai, tai gal ir paporinsim kažką iš tos nesenos jaunystės:

Chaoso Teorija

Išgirsk mano balsą, tu chaoso nešėja,
Paslapčių ir klaikių minčių pribuvėja.
Garbingų taisyklių knyga paruošta,
Laukia malonės - kur saulės šviesa.
Atšilusi žemė Dievybei patinka,
Į josios pelkes keturios strėlės susminga.
Antai neribotos valdžios sistema,
Kometom, griaustiniais ir žaibais grindžiama.
Paskelbusi karą

[Bardakas]

Gal labiau panašus bus į fanfiction šitas:

Naktinės kelionės

Naivus vaikas, naktį lakstė po tuščio miesto gatves. Drėgnas, akmenuotas grindinys skleidė žibintų atšvaitus ir karts nuo karto pro juos šmėsteldavo vaiko figūra. Jis nemėgdavo šypsotis, o pats išsišiepimas reikšdavo nepagarbą, nemalonų jausmų. Kad ir kaip ten būtų, jis mokėdavo suprast pasaulį, jo santvarką, savaip, jis žinojo atsakymus į visus klausimus.
Ir šią naktį vėl prasidėjo pasaulio suvokimo ir jo taisymo pamokos.

Tamsią naktį, per vienišo miesto gatves vaikščiojo naivus jaunuolis, mąstęs apie pardavimo ir pirkimo santykį, taip pat ir apie daiktų būsenos, jų estėjimo pasekmes žmonių protams, bei veiksmams. Gal būt, tai jį galėjo nuvesti prie filosofinės fizikos nagrinėjimų, tačiau jis atsidūrė gėrimų parduotuvėj:
- Man tą, didesnį butelį giros duokit, prašau – vaikišku balseliu tarė jaunuolis...
Pardavėja buvo nelaiminga moteris, bet pavalgius, turbūt dėl to ir žiūrėjo grubiu žvilgsniu į pirkėją. Jam jos buvo gaila lygiai taip pat kaip suvalgyto skanaus maisto. Tokie sugretinimai versdavo jį jaustis geriau, labiau savim pasitikėti.

Išėjo jis pats nelabai suvokdamas tikslų ir norų, bet tikėjosi kažko nepaprasto. Neįprasti keliauninkai – šešėliai, dalino jį, maigė, kitur valkiojo į gatvių pakraščius, tartum sielą draskė, ir taip vienatvė nebesirodė tokia tuščia, vieniša. Nepaisant šių konfliktų, jaunuolis tęsė savo kvestą, o vieną iš pakeleivingų vietų jau rado.

Tai buvo senos išvaizdos baras, su išėjimu į lauką. Tiksliau, pats baras ir buvo lauke. Viršuj, ant iškabos buvo užrašyta „Vidurnaktis, bet viena sekundė po, tad jau rytas“. Užrašas jaunuoliui patiko, nedaug trūko, kad šypteltu:
- Atsiprašau, ponas ir panele barmenai – kreipėsi į už baro stovinčius asmenis – ar galima jums duot giros? Man tik reiktų vienos stiklinės dar.
Sausaveidžiai atsakovai nebuvo labai nuovokūs ir nesuprato jaunuolio žodžių, tik vienu balsu karktelėjo:
- Kąąąąąą?
Tačiau net atsakydami klausimu, davė stiklinę, į kurią buvo pripilta giros:
- Prašau, dabar pastatykit giros butelį ir stiklinę prie kitų gėrimų, už tai jums duosiu septynis litus – barmenai išpūstom akim palinksėjo, darydami viską ko prašo jų užklausovas – tik nelieskit, bei kitiems neduokit – prisakė ir paliko, savo, nuo šiol mėgstamą barą...

Jau tolumoj, už jo nugaros, barmenai ėmė drebėti ir suktis ratu, taip užkliudydami stiklinę su gira, nuvirto jie ant žemės...

Jaunuolis nujausdamas gerų pojūčių antplūdį, nulipo naktim nutviekstais laiptais. Sustojo ties arka nuo kurios krito dar vienas žaismingas šešėlis. Jis laukė neilgai. Iš gatvių glūdumos išniro nedidelė mergaitė, miela ir rodos tokia pat naivi kaip jaunuolis. Graži:
- Myliu aš tave ir dievinu – jis pradėjo tiesmukai su šypsena – man toks pat netikęs dalykas jautriai liečia širdį gal tau padėkoti?
Mergaitė šypsojos ir išmetė vieną ašarą iš akies, kaip nereikalingą daiktą, tada puolė į jo glėbį. Jo šiurkščios lūpos ėmė liestis su jos minkštomis, šiltomis lūpomis. Tai buvo šiltas jausmas, nevulgarus. Mėnulis, išlindęs, norėjo juos pamatyti, sukėlė iliuziją ir miesto abstrakciją. O šiltas jausmas vis dar sklandė.

Po tamsų miestą, ant nakties nutvieksto akmeninio gatvių grindinio lakstė laimingas vaikas su šypsena veide, kuris žinojo atsakymus į visus klausimus...

[Koaru]

Saunuolis Man labai patiko tavo kuriniai, ypac pats pirmasis,Negrazus zmogus ir Naktines keliones Perskaicius tavuosius kurinius, truputi primine i J.Ivanauskaites rasymo stiliu. Kaupk savo darbus ir po kiek laiko galesi lyginti busimus su ankstesniaisiais sekmes

[Bardakas]

O, Kaoru seniai girdėta forume. Dėkuj už malonų komentarą.

[Bardakas]

Vakar apie 3h ryto parašiau eilėraštį, tai norėčiau pasidalint juo su daugeliu, bet ne visais, kadangi nevisi supras manau forume
Taigi:

Pirmoji moteris

Laikau moters krūtis
Ir nieko nesigauna man daugiau,
Tik kaip pradingt ir neišsigąst
Kai rėžias jos plieninės sruogos veidan,
Ir kai suprantant ką jau padariau -
Ji kiša ranka tarpkojin,
Nė kuklumu neprisidengia,
Nė pasislėpti nuo šviesos nemano,
Tik gašliai ėda mano kūną,
Po kąsnį didelį ar mažą.
Ji nejaučia, kad valgo tuščią mėsą,
Kad laižo tiktais prėska sielą.
Nė nesuvokia, kad aplink minia žmonių...
Ir šaukia – pritaria - būrys.
Šlykščiai dirsteli su pavydo kreivom burnom,
It lyg norėtų,
Bet jau turėtų malonumą,
Nors apsirinka kaip ir visada -
Tai tik sadizmas ir rujojimas moters
Kuri įsivaizdavo meilę.