Citadelė

Collapse
X
 
  • Laikas
  • Rodyti
Clear All
new posts
  • RayYuka
    Paraamnestical

    • 2009 11 02
    • 206

    Citadelė

    XX.
    Atėjau iš niekur.
    Nežinau iš kur aš atėjau,
    Bet čia dabar esu, čia kur atsiradau.
    Pakėlęs savo žvilgsnį aš į dangų, juodą lyg anglis debesį matau,
    Taip arti lyg krentantį į žemę nuo sunkios, didžios naštos...
    Nuleidęs žvilgsnį sau po kojom
    Matau išvien purvus ir menką su jais sumaišytą žolę.
    Trispalvis molio, žemių, kraujo purvas man tarp rankų slysta
    Slysta tarp kojų, akių, alkūnių, kelių, pirštų.
    Pažvelgęs ten kur labiausiai akys krypsta,
    Į peizažą tiesiai prieš mane,
    Kur stovi šalta beribė tuštuma
    Tarp dangaus ir žemės palikta,
    Matau kaip dygsta mažos dėmės jos tolumoje
    Kas jos? Ar jos tikros ar tik mano galvoje?
    Nes šiame viesūlų pragare, neįmanoma yra tikra gyvybė.
    Žiūriu tolyn ir ištiesiu staiga rankas, kai suprantu
    Kad tai ta pati jėga kur viską griauna ir naikina pakeliui.
    Tai žmonės bėga, rėkia iškeltais ginklais
    Ir vėl per naują maišo žemę su purvais.
    Ir į mane jie lekia lyg žvėriški nasrai,
    Jie arba mane plėšys arba sutryps mano kaulus su jau kruvinais moliais...

    Jei kam patiko arba nepatiko prašau pakomentuokite, ką manot.
    Paskutinis pakeitimas nuo RayYuka; 2011-08-21, 18:56.
    Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.
  • lialia
    GD <3

    • 2010 07 18
    • 383

    #2
    Nesu skaitymo ir šiaip kūrybos mėgėja, bet man patiko. Labai gražu ^^ Erm... O daugiau bus?
    http://i1014.photobucket.com/albums/af265/miatoot21/graphics/007_1.jpg
    Max parašo aukštis 130

    Comment

    • RayYuka
      Paraamnestical

      • 2009 11 02
      • 206

      #3
      Autorius lialia
      Nesu skaitymo ir šiaip kūrybos mėgėja, bet man patiko. Labai gražu ^^ Erm... O daugiau bus?
      Ačiū, lialia... Nesu eilių meistrė, bet labai tikrai džiaugiuosi, kad tau patiko. Nežinau ar bus daugiau. Gal...
      Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.

      Comment

      • donatass
        Narys
        • 2009 08 28
        • 78

        #4
        wow.Na as irgi nesu skaitymo megejas.Bet vistiek sugebu atskirt kokybiska darba.Tikrai grazu .Lyg is kokios knygos paimta.Saunuole.Nekiekvienas sugeba graziai rimuoti.Patiko man

        Comment

        • After
          As the psycho himself

          • 2009 07 15
          • 125

          #5
          Tikrai labai grazu Tikrai vykes darbas, ir butu labai liudna jeigu nebutu daugiau Skaiciau pora kartu, antra karta idemiau ir idomu pasidare labai idomu ka tu turi omenyje 'jos' sitame sakinyje 'Matau kaip dygsta mažos dėmės jos tolumoje' aciu, ir sry jeigu akivaizdaus dalyko nesupratau, bet tikrai man buvo idomu skaityti ir patiko Aciu

          Comment

          • Yumenator
            Motherbleeping Killjoy



            • 2009 07 27
            • 552

            #6
            Labai primena melancholišką poeziją.
            Aišku, rimuojasi ne visur, bet labai emociška.
            http://yumihoriku.deviantart.com/

            BLACKOUT
            http://blackoutlt.deviantart.com/gallery/
            be sure to visit our page~

            Comment

            • RayYuka
              Paraamnestical

              • 2009 11 02
              • 206

              #7
              Tinsta galva?...
              XXI (tęsinys XX)

              Aš iškvėpiu giliai lyg paskutinį kvapą,
              Nes jaučiu, kaip gerklę smaugia neregėta baimė.
              Baimė- man ilgiau gyventi...
              Mano kūnas sielos pamažu pasaulį šį palieka,
              Atsisikiria nuo skausmo, kurį širdis suteikia.

              Žvelgiu žemyn - ir nieko nejaučiu
              Stebiu save iš šono
              Ir kaip visu stotu konvulsijoje šoku...

              Viskas baigta, viskas baigta
              Lengvai aukštyn kilu,
              Akis ramiai užmerkiu ir vėl atmerkiu...
              (Deja) Iš po tų pačių vokų...

              Sveikas, drauge -
              Suskamba šaiži garso salvė,
              Tai šešėlis taria virš manęs pakabęs.
              Mano žvilgsnis liejąs, aiškiau neregi.
              Negi vos akimirksnį trūko manoji laisvė?

              Man trūksta supratimo, kiek aiškiai patiekiau eilutėse vykstantį veiksmą, tad padėkočiau, jeigu perskaitę, pakomentuotumet ir dar pasakytumėte, kaip viską supratot...
              Paskutinis pakeitimas nuo RayYuka; 2011-11-27, 09:40.
              Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.

              Comment

              • RayYuka
                Paraamnestical

                • 2009 11 02
                • 206

                #8
                Taip toli šioj dykumoj esu...
                Iki kaklo skęstu, smėlyje einu.
                Karščio nėra, smiltelės lenda į akis, kutena
                Man sunku tik eiti, tik kvėpuoti, TIK matyti pasaulį,
                Tai ne mano našta, kurią jo pečiai neša...
                Aš atsiprašau už šį akmenį dar nepajudinama vėjo,
                Jo trumpiausia šešėlio ranka į saulę tiesias...
                Aš atsiprašau už šiuos žodžius, kuriuos tik šalta širdis
                Karštai kartoja užsimerkdama.
                Karščio nėra... kas yra audra?
                Aistra tiktai sapne...
                Šalta neapykanta - viskas, ką nešuosi ir laikau delne,
                Dykumą paverčia pūga, speigu.
                Nesuprantu...
                Kodėl į mane žiūri šios baimės akys?
                Kodėl jos nekalba? Teisia mane, ten kur nėra tiesos...
                Apgaulingi spąstai į kuriuos manęs neneša srovė~
                Nepaleidžia jų sapnai, aistros geiduliai

                Noriu jausti! Ir tai sako akmuo mažesnis už smiltelę.

                Verkiu tik per liūtį, kuri pagaliau dykumą užlieja

                Nuplauna ji vienintelę, dar neįskeltą kibirkštį.
                Keliai linksta ~ visą amžinybę ėjau vietoje
                Neturiu ką prisiminti, niekada nebuvo ko pamiršti~
                Už nugaros pasaulio limbas.
                Nesiekiu nieko, tik atrast save...
                Neverkiu dėl nieko ~ ašara nieko verta
                Daigus suryja druska, karti tiesa...

                Tiesa - tai ne teisingumas, tai kažkieno šypsena saldi, kažkieno rauda.
                Gėlos nėra,
                Tik mano pirštai kruvini - ne mano sąžinė.
                Tie(šie) siluetai dingo smėlynuose seniai...
                Vis dar kažko tvirtai laikausi, nepaleidžiu~
                Tos grotos gyvenimo siūlas, mano laisvė
                Sulaiko nuo to paskutinio šuolio atgal -
                Ten kur būti man lemta.
                Troškimas trokšti mane svilina
                Žingsnis į prisiminimus, palaidos draugus
                Kodėl būtent dabar mane gesina lietus?
                Atleiskit man, kas nors už visus...
                Mane išduoda kiekvienas mano noras...


                Kaip visada ieškau savo gramatinių ir loginių klaidų....
                Paskutinis pakeitimas nuo RayYuka; 2012-08-17, 19:11.
                Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.

                Comment

                Working...