Kazkaip sove i galva sukeverzoti horror tipo kazko. Ryte atsibudau ir kazkaip stovejo galvoje.
Nieko ypatingo, netaisytas ir be lt raidziu
Noriu isgirsti nuomones
Vienas lasas. Du lasai. Trys lasai. Atsimerkia akys, isijungia klausa, rankos pradeda judeti. Keistas jausmas. Vaizdas pasidaro ryskus, matosi veidrodis, dydzio sulyg siena. Pasuku galva I desine – siena, I kaire – siena. Apsisuku – irgi siena. Krentancio laso garsas. Krupteliu ir sukoncentruoju demesi I veidrodi – jame matau vyra, galbut jaunuoli, auksta, tvirto sudejimo, melynu akiu ir pusilgiu plauku. Pasiziuriu i savo rankas, nesuprantu, pasiziuriu I veidrodi, vel I rankas…. Staiga suprantu, jog atvaizdas veidrodyje ne mano. Nualpstu.
-Blogas sapnas,- tariu sau ir atsibundu.
Apsizvalgau. Grazi diena: saule sviecia, paukscialiai ciulba, gera savijauta. Apsirengiu, apsiprausiu veida ir pasiemes kuprine keliauju I mokykla. Sedu I troleibusa ir uz 15 min bunu mokykloje. Apsizvalgau ir nusprendziu, kad nieko neiprasto ir siandien nebus, tik dar viena monotoniska diena. Eidamas mokyklos koridoriais pasisveikinu su draugais, pazystamais. Nusprendziu paziureti ar mano plauku vejass stipriai nesuvele. Sitam reikalui issirenku dideli veidrodi musu mokyklos pilkojoje saleje. Geriau kai matai netik plaukus bet ir visa kuna. Prieinu prie veidrodzio ir pakeliu zvilgsni. Nesuprantu ka matau: stovi mano ugio jaunuolis, ilgais plaukais, toks plonas, sulises, vos matomomis melynomis akimis. Nesuprates humoro paziuriu I savo rankas, vel I veidrodi, vel I rankas…. Staiga suprantu jog atvaizdas veidrodyje ne mano. Nualpstu.
-Geras sapnas,- tariu sau ir atsibundu.
Guliu ant kietu grindu. Nejauciu salcio, nejauciu skausmo. Atsisedu ir susimastau, jog reiketu pagerti daugiau vitaminu, kad neatsijungineciau mokykloje, vidury sales, matant kitiems. Atsistoju, vaizdas dar kraiposi. Vaizdui baigus kratytis suvokiu, jog kazkas netaip. Priesais mane veidrodis, aplinkui sienos. Nesuprantu kas cia per pokstas, bet visai jis nejuokingas. Cia veikiausiai Laura kersija kad ja palikau. Didelio cia daikto, ne pasaulio pabaiga. Tik kam mane uzdaryt sitam keistam kambaryje? Manau tai rusys, o ne kambarys visdelto.
-Ha ha, labai juokinga Laura. Tipo negalejai tiesiog paprasyti manes sugrizti ir pazadeti karsta nakti? Nebutum tu boba, visos jus pi#dos vienodos: kai tik ko nors is vyru reikia, tai tai meilutis, gerutis, o kai tik kazkas negerai – ikisa tave i rusi! E, ar girdi? Sakau jau viskas, pasijuokem ir uzteks. Ar tu girdi? Uzteks malti suda ir isleisk mane is sito susikto rusio! Laurute, girdi mane ? ….
Atsakymo nesulaukiau. Gerai gerai, tegul dar pasidziaugia, vistiek anksciau ar veliau atidarys, o tada tai juos mazasis broliukas ilgai maudysis tolete. Jo… Gera mintis. Bet vistiek siurpuliai bega per nugara. Pasiziuriu I lubas: lubos kaip ir sienos, nei tai rudos, nei tai raudonos. Neprisimenu, jog turetume toki kambari mokykloje. Regis visus kambarius, rusius ir panasiai zinojau, juk buvau ir esu megejas paselti su panelem langu metu. Bet sito rusio nesu mates. Gal cia nauja rukykla ar panasiai. Per nugara vel nubega siurpuliai. Pasiziuriu I veidrodi. Matau save: graziai nuaugusi, zydraaki mokyklos grazuoli. Suskausta riesa. Pasiziuriu I riesa ir nesuprantu kas cia dedasi: jis toks mazas, susitraukes, lyg buciau ilgai nevalges, ir visiskai ne mano. Gal vel sapnuoju? Patenpiu sau uz zando ir pajauciu skausma. As nesapnuoju. Pasiziuriu I veidrodi, I save, vel I veidrodi ir pasislykstejas nualpstu.
-Blogas sapnas,- tariu sau.
Atsibundu guledamas vidury pilkosios sales, pro sali eina zmones. Atsistoju, apsivalau ir einu link pamokos. Atejes I klase einu tiesiai prie savo suolo. Pamates suolo drauga iskart rinkteliu “labas”, taciau Tadas neatkreipia I mane demesio. Matyt dar pyksta del seses. Kuom as kaltas? Ji per daug seksuali, o as tuo metu labai norejau, ka cia tokio… Prasideda pamoka. Mokytojas tikrina lankomuma. Visus pazymi isskyrus mane. Matyt pyksta del savo dukros. Ka as galiu padaryti, kad ji tokia grazi? Senis nieko nesupranta.
-Mokytojau, as esu pamokoje, tai gal pazymekite mane nemales sudo? – tai pasakes nusypsojau, laukiau moralo uz nepagarbu elgesi.
Moralo negavau. Mokytojas nieko neatsake. Matyt neisimiegojo jis ar dar ka.
-Tadai, kiek valandu?
Tyla.
-Sikniau, tau sakau. Kiek valandu?
Tyla. Prarades kantrybe atsistoju ir kiek turedamas jegu rikteliu:
-Kiek susiktu valandu?!
Man niekas neatsako, net neatkeipia demesio. Nesuprantu kas dedasi. Atsistoju ir ramiu veidu ateinu pries pat klase. Apzvelgiu klase. Visi sedi tvarkingai raso. Paprastai taip buna, kai manes nera, nes as megejas parekauti ir kitaip kurstyti judesi pamoku metu. Bet gi as cia esu. Kodel visi taip ramiai sedi? Gal kazka pamirsau? Svarbi diena kazkokia ar svarbus kontrolinis laukia? Pasiziuriu I langa. Jame pamatau liekna, ilgaplauki padara, kuris stove suneres rankas, lygiai taip pat, kaip as dabar.
-Ko tu, durniau ziuri?
Nesulaukes atsakymo isiziuri I stikla. Jis stovi kaip as. Taciau visai nepanasus I mane. Tai juk turetu buti mano atspindys. Bet tai juk ne as. Pasiziuriu I stikla, I save, vel I stikla…. Tai tikrai ne as. Nualpstu.
Aplink viskas pilka. Svieseja, atsiranda spalvos. Matau save maza. Buvo mielas, kai buvau mazas. Matau save paaugusi. Tada dar tik buvau bepradedas sportuoti. Matau save suaugusi: graziai isaugusi vyra, placiu peciu, zydru akiu. As einu gatvemis, vaikstau po parduotuves. Nezinau kodel, taciau suprantu jog tai sapnas. Keista save matyti is salies. Einu toliau, sutinka Simona, tai mano buvus. Pabuciuoju ja I lupas. Ji pradeda pasakoti savo nuotykius. Tuom ji mane ir uzknisdavo: kalbedavo per daug, laibai per daug. Eidami per parka pamatom Laura. Tada pirmakart ja isvydau. Vaizdas isnyksta. Tamsa. Laso kritimo garsas. Atsibundu ant kietu grindu. Nejauciu salcio, man nieko neskauda. Nusprendziu kad nereikia per daug nervuotis, reikia laukti kol ateis Laura ir mane isleis. O gal cia visai ne ji mane uzdare? Veikiausiai kad ji. Ji turi daugiausia nuoskaudu link mano puses. As nekaltas, tai, kas buvo – jos kalte, o ne mano. Tikrai taip. Man suskausta kojas. Pasiziuriu I jas: jos tokios menkos, sulisusios, kai kuriuose vietose net kraujo yra. Padarau isvada kad mano regejimas nusilpo ir tai yra regejimo padarinys, ir mano kojos yra normalios. Praejus gal valandai, mane galutinai uzkniso laukti sitam rusy. Gal tiesiog pakviest Laura ir atsiprasyt? Gera mintis:
-Laura, ateik cia ir isleisk. Prisipazistu as kaltas, blogai dariau, nereikejo man pasiust taves velniop tik del to kad negalejai sestadieni pas mane nakvoti. Gerai, mazute, atleidi ? Nagi, nepyk, visko buna… Atidaryk duris ir mes normaliai pakalbesim, o ne tik as monologu. Gerai? Laura, as laukiu…. Atidarysi ar ne ? …. Atidaryk susiktas duris ! Ar tu girdi mane? Man jau nebejuokinga…. Ar tu girdi ?!
Man niekas neatsake. Nicniekas. Atsisedau ir pradejau verkti. Nusivaliau asaras ir nusprendziau kad tai nevyriska. Man pradejo vel skaudeti kojas. Isgirdau krentancio laso garsa. Paziurejau I veidrodi. Jame stovejau as visu grazumu: graziai nuauges, sportiskas, melynaakis. Bet kazkoks keistas jausmas spaude mano krutine, lyg pasakyti norejo, jog tai ne as… Tai turejau buti as, nes as toks ir esu. Pasiziurejau I savo rankas, I veidrodi, I kojos, vel I veidrodi.
-Po velniu, juk veidrodyje ne as!
As nualpau. Girdejau keista muzika, lyg Mocarto ar Bacho. Paskutinis jausmas, kuri jauciau nebuvo neapykanta, buvo keista siluma. Tada viskas lyg dingo…. Vienas lasas. Du lasai. Trys lasai.
Nieko ypatingo, netaisytas ir be lt raidziu
Noriu isgirsti nuomonesVienas lasas. Du lasai. Trys lasai. Atsimerkia akys, isijungia klausa, rankos pradeda judeti. Keistas jausmas. Vaizdas pasidaro ryskus, matosi veidrodis, dydzio sulyg siena. Pasuku galva I desine – siena, I kaire – siena. Apsisuku – irgi siena. Krentancio laso garsas. Krupteliu ir sukoncentruoju demesi I veidrodi – jame matau vyra, galbut jaunuoli, auksta, tvirto sudejimo, melynu akiu ir pusilgiu plauku. Pasiziuriu i savo rankas, nesuprantu, pasiziuriu I veidrodi, vel I rankas…. Staiga suprantu, jog atvaizdas veidrodyje ne mano. Nualpstu.
-Blogas sapnas,- tariu sau ir atsibundu.
Apsizvalgau. Grazi diena: saule sviecia, paukscialiai ciulba, gera savijauta. Apsirengiu, apsiprausiu veida ir pasiemes kuprine keliauju I mokykla. Sedu I troleibusa ir uz 15 min bunu mokykloje. Apsizvalgau ir nusprendziu, kad nieko neiprasto ir siandien nebus, tik dar viena monotoniska diena. Eidamas mokyklos koridoriais pasisveikinu su draugais, pazystamais. Nusprendziu paziureti ar mano plauku vejass stipriai nesuvele. Sitam reikalui issirenku dideli veidrodi musu mokyklos pilkojoje saleje. Geriau kai matai netik plaukus bet ir visa kuna. Prieinu prie veidrodzio ir pakeliu zvilgsni. Nesuprantu ka matau: stovi mano ugio jaunuolis, ilgais plaukais, toks plonas, sulises, vos matomomis melynomis akimis. Nesuprates humoro paziuriu I savo rankas, vel I veidrodi, vel I rankas…. Staiga suprantu jog atvaizdas veidrodyje ne mano. Nualpstu.
-Geras sapnas,- tariu sau ir atsibundu.
Guliu ant kietu grindu. Nejauciu salcio, nejauciu skausmo. Atsisedu ir susimastau, jog reiketu pagerti daugiau vitaminu, kad neatsijungineciau mokykloje, vidury sales, matant kitiems. Atsistoju, vaizdas dar kraiposi. Vaizdui baigus kratytis suvokiu, jog kazkas netaip. Priesais mane veidrodis, aplinkui sienos. Nesuprantu kas cia per pokstas, bet visai jis nejuokingas. Cia veikiausiai Laura kersija kad ja palikau. Didelio cia daikto, ne pasaulio pabaiga. Tik kam mane uzdaryt sitam keistam kambaryje? Manau tai rusys, o ne kambarys visdelto.
-Ha ha, labai juokinga Laura. Tipo negalejai tiesiog paprasyti manes sugrizti ir pazadeti karsta nakti? Nebutum tu boba, visos jus pi#dos vienodos: kai tik ko nors is vyru reikia, tai tai meilutis, gerutis, o kai tik kazkas negerai – ikisa tave i rusi! E, ar girdi? Sakau jau viskas, pasijuokem ir uzteks. Ar tu girdi? Uzteks malti suda ir isleisk mane is sito susikto rusio! Laurute, girdi mane ? ….
Atsakymo nesulaukiau. Gerai gerai, tegul dar pasidziaugia, vistiek anksciau ar veliau atidarys, o tada tai juos mazasis broliukas ilgai maudysis tolete. Jo… Gera mintis. Bet vistiek siurpuliai bega per nugara. Pasiziuriu I lubas: lubos kaip ir sienos, nei tai rudos, nei tai raudonos. Neprisimenu, jog turetume toki kambari mokykloje. Regis visus kambarius, rusius ir panasiai zinojau, juk buvau ir esu megejas paselti su panelem langu metu. Bet sito rusio nesu mates. Gal cia nauja rukykla ar panasiai. Per nugara vel nubega siurpuliai. Pasiziuriu I veidrodi. Matau save: graziai nuaugusi, zydraaki mokyklos grazuoli. Suskausta riesa. Pasiziuriu I riesa ir nesuprantu kas cia dedasi: jis toks mazas, susitraukes, lyg buciau ilgai nevalges, ir visiskai ne mano. Gal vel sapnuoju? Patenpiu sau uz zando ir pajauciu skausma. As nesapnuoju. Pasiziuriu I veidrodi, I save, vel I veidrodi ir pasislykstejas nualpstu.
-Blogas sapnas,- tariu sau.
Atsibundu guledamas vidury pilkosios sales, pro sali eina zmones. Atsistoju, apsivalau ir einu link pamokos. Atejes I klase einu tiesiai prie savo suolo. Pamates suolo drauga iskart rinkteliu “labas”, taciau Tadas neatkreipia I mane demesio. Matyt dar pyksta del seses. Kuom as kaltas? Ji per daug seksuali, o as tuo metu labai norejau, ka cia tokio… Prasideda pamoka. Mokytojas tikrina lankomuma. Visus pazymi isskyrus mane. Matyt pyksta del savo dukros. Ka as galiu padaryti, kad ji tokia grazi? Senis nieko nesupranta.
-Mokytojau, as esu pamokoje, tai gal pazymekite mane nemales sudo? – tai pasakes nusypsojau, laukiau moralo uz nepagarbu elgesi.
Moralo negavau. Mokytojas nieko neatsake. Matyt neisimiegojo jis ar dar ka.
-Tadai, kiek valandu?
Tyla.
-Sikniau, tau sakau. Kiek valandu?
Tyla. Prarades kantrybe atsistoju ir kiek turedamas jegu rikteliu:
-Kiek susiktu valandu?!
Man niekas neatsako, net neatkeipia demesio. Nesuprantu kas dedasi. Atsistoju ir ramiu veidu ateinu pries pat klase. Apzvelgiu klase. Visi sedi tvarkingai raso. Paprastai taip buna, kai manes nera, nes as megejas parekauti ir kitaip kurstyti judesi pamoku metu. Bet gi as cia esu. Kodel visi taip ramiai sedi? Gal kazka pamirsau? Svarbi diena kazkokia ar svarbus kontrolinis laukia? Pasiziuriu I langa. Jame pamatau liekna, ilgaplauki padara, kuris stove suneres rankas, lygiai taip pat, kaip as dabar.
-Ko tu, durniau ziuri?
Nesulaukes atsakymo isiziuri I stikla. Jis stovi kaip as. Taciau visai nepanasus I mane. Tai juk turetu buti mano atspindys. Bet tai juk ne as. Pasiziuriu I stikla, I save, vel I stikla…. Tai tikrai ne as. Nualpstu.
Aplink viskas pilka. Svieseja, atsiranda spalvos. Matau save maza. Buvo mielas, kai buvau mazas. Matau save paaugusi. Tada dar tik buvau bepradedas sportuoti. Matau save suaugusi: graziai isaugusi vyra, placiu peciu, zydru akiu. As einu gatvemis, vaikstau po parduotuves. Nezinau kodel, taciau suprantu jog tai sapnas. Keista save matyti is salies. Einu toliau, sutinka Simona, tai mano buvus. Pabuciuoju ja I lupas. Ji pradeda pasakoti savo nuotykius. Tuom ji mane ir uzknisdavo: kalbedavo per daug, laibai per daug. Eidami per parka pamatom Laura. Tada pirmakart ja isvydau. Vaizdas isnyksta. Tamsa. Laso kritimo garsas. Atsibundu ant kietu grindu. Nejauciu salcio, man nieko neskauda. Nusprendziu kad nereikia per daug nervuotis, reikia laukti kol ateis Laura ir mane isleis. O gal cia visai ne ji mane uzdare? Veikiausiai kad ji. Ji turi daugiausia nuoskaudu link mano puses. As nekaltas, tai, kas buvo – jos kalte, o ne mano. Tikrai taip. Man suskausta kojas. Pasiziuriu I jas: jos tokios menkos, sulisusios, kai kuriuose vietose net kraujo yra. Padarau isvada kad mano regejimas nusilpo ir tai yra regejimo padarinys, ir mano kojos yra normalios. Praejus gal valandai, mane galutinai uzkniso laukti sitam rusy. Gal tiesiog pakviest Laura ir atsiprasyt? Gera mintis:
-Laura, ateik cia ir isleisk. Prisipazistu as kaltas, blogai dariau, nereikejo man pasiust taves velniop tik del to kad negalejai sestadieni pas mane nakvoti. Gerai, mazute, atleidi ? Nagi, nepyk, visko buna… Atidaryk duris ir mes normaliai pakalbesim, o ne tik as monologu. Gerai? Laura, as laukiu…. Atidarysi ar ne ? …. Atidaryk susiktas duris ! Ar tu girdi mane? Man jau nebejuokinga…. Ar tu girdi ?!
Man niekas neatsake. Nicniekas. Atsisedau ir pradejau verkti. Nusivaliau asaras ir nusprendziau kad tai nevyriska. Man pradejo vel skaudeti kojas. Isgirdau krentancio laso garsa. Paziurejau I veidrodi. Jame stovejau as visu grazumu: graziai nuauges, sportiskas, melynaakis. Bet kazkoks keistas jausmas spaude mano krutine, lyg pasakyti norejo, jog tai ne as… Tai turejau buti as, nes as toks ir esu. Pasiziurejau I savo rankas, I veidrodi, I kojos, vel I veidrodi.
-Po velniu, juk veidrodyje ne as!
As nualpau. Girdejau keista muzika, lyg Mocarto ar Bacho. Paskutinis jausmas, kuri jauciau nebuvo neapykanta, buvo keista siluma. Tada viskas lyg dingo…. Vienas lasas. Du lasai. Trys lasai.
Na.....bentjau galėjai be keiksmažodžiu sita kurinuka parašyt, bet linksmai linksmai 
..Uždėk lietuviškas raides ,kada netingėsi.
Kūrinys gan įdomus, ne tiek baisus, kiek linksmas.;D Bet trūksta smulkesnio aplinkos aprašymo (bent jau man norėtūsi jo) 
As kaip ir labiau fantastikos specas, kaip light. 
O ypac ta eilute"paziuriu I savo rankas, vel I veidrodi, vel I rankas…. Staiga suprantu jog atvaizdas veidrodyje ne mano. Nualpstu. " Sypsena kele tas nualpimas
Daugiau tokiu istoriju !!
Comment