Žiūrėti balsavimo rezultatus: Mano balsas atitenka...

Balsavo
7. Jūs negalite čia balsuoti
  • stella - Mildreda

    4 57.14%
  • Kazok - Drugelis dėžėje

    3 42.86%
Rezultatai 1 iki 13 iš 13

[Rašytojų kova] stella vs. Kazok [KOVA BAIGTA]

  1. #1

    [Rašytojų kova] stella vs. Kazok [KOVA BAIGTA]




    Va kokia vasara pas mus užderėjo, krūva rašytojų aktyvuotis pradėjo. O jei rimčiau ir neeiliuotai, džiugu sulaukti dar vienos poros kovojančių rašytojų. Tik tiek, kad pastaruoju metu ne visai visi darbus pristato, tai tikiuosi, kad taip neįdomiai ši kova nesibaigs. Į stellos išmestą šūksnį su noru kautis atsiliepė Kazok - mūsų vietiniu mastu kaip ir naujokas, bet kažkur kitur rašymo patirties jau prisigaudęs. Pažiūrėsim, kuris kurį.



    KOVOS INFORMACIJA

    Tema: profesija
    Istorija turi prasidėti sakiniu: Aš atsibudau vienas kambary.
    Žanras: pagal pasirinkimą
    Apimtis: nuo 500 iki 1000 žodžių
    Deadline: 2015-07-18



    Kaip džiugu patirti tokį netikėtą precedentą, kai abu darbai atsiųsti netgi anksčiau laiko. Tad ir paskelbti juos anksčiau galima. Skaitykit, balsuokit, komentuokit.


    Darbai:


    stella
    Mildreda

    (836 žodžiai)
    Spoileris:

    - Aš atsibudau vienas kambary. - sunkiai gaudydamas kvapą, man pasakoja ponas H. - Lovoje Mildredos nebuvo. Maniau, kad nuėjo į tualetą ar virtuvę ir tuoj grįš, tad vėl užsnūdau. Tačiau po pusvalandžio vėl pabudau, ir pamatęs, kad jos vis dar nėra, nusprendžiau nusileisti laiptais žemyn ir patikrinti, ar viskas gerai.
    Visą valandą klausau jo istorijos apie naktį iš lovos dingusią žmoną ir įrašinėju ją į diktofoną. Istoriją jis pasakoja nerišliai ir nenuosekliai, kadangi iš susijaudinimo mikčioja ir visas dreba. Tuomet mano eilė užduoti standartinius klausimus - ar žmona pastaruoju metu nesielgė neįprastai, ar negalėjo savo noru pabėgti, jeigu ne, tuomet ar turi kokių priešų. Prisiklausiusi apie tai, kaip ji mylėjo gyvenimą ir koks su visais puikiai sutariantis angelas ji buvo, nusprendžiu, kad laikas atsikratyti šio nervų kamuolio, kad galėčiau susikaupti ir imtis darbo.
    - Nesijaudinkite, darysiu viską, kad surasčiau Jūsų žmoną, - kalbu, kone grūsdama jį pro duris, nes jis niekaip nenorėjo išeiti. - iš Jūsų pasakojimo nepanašu, kad jai galėtų grėsti koks nors pavojus.
    - Ačiū, ačiū, - žiopčioja jis. - žinote, policija kažkaip atsainiai į tai žiūri. Nemanau, kad jie būtų rimtai nusiteikę ją surasti. Sakė, kad patikrinčiau jos meilužio namus, - jam ant kaklo iššoka venos, o jis pats išrausta kaip vėžys.
    Jam išėjus, atsisėdu prie stalo ir bandau sudėlioti veiksmų planą, tačiau niekaip nesiseka susikaupti - tarsi jo pasakojimo klausymasis būtų išsunkęs iš manęs paskutines jėgas. Nusprendžiu savęs neprievartauti ir šiandien daugiau nebedirbti. Geriau pailsėsiu, o darbo imsiuos rytoj.
    Pamažėle einu per ūkanotas miestelio gatveles. Ir kas galėjo pagalvoti, kad staiga gausiu naują užsakymą, nors dėl jų trūkumo jau buvau suplanavusi savaitės pabaigoje uždaryti kontorą? Iš tiesų buvo prasta mintis imtis tokio darbo tokiame miestelyje - čia vyrauja monotoniškas gyvenimas, o visos intrigos ir skandalai lieka didmiesčių ribose. Tačiau nusprendžiu dar išspręsti šį atvejį, nes man savotiškai pagailo to žmogelio.
    Kitą dieną aplankau poną H. jo namuose. Vakar per tą sumaištį pamiršau jo paprašyti žmonos nuotraukos. Ponas H. palydi mane į tvarkingą svetainę ir ima raustis stalčiuje. Galiausiai ištraukia vieną nuotrauką, kur Mildreda sėdi prie staliuko kažkokiame prabangiame restorane. Akivaizdu, kad nuotrauka perkirpta pusiau - kažkas sėdėjo jai iš kairės.
    - Hmmm, - numykiu. - kas sėdėjo šalia jos?
    - A, tai... tai... buvęs šeimos draugas, - kiek pasimeta ponas H. - jis pridarė mums šunybių, dėl to nenorime jo prisiminti.
    - Aišku, - sakau. - man reikėtų daugiau jos nuotraukų. Matote, žmonės skirtingose nuotraukose gali skirtingai atrodyti. Man reikia bent jau įsiminti jos veido bruožus. Idealu būtų kelios nuotraukos, darytos skirtingais kampais bei jai nutaisius skirtingas veido išraiškas.
    Ponas H. staiga išrausta, visai kaip vakar mano kontoroje.
    - Tai neįmanoma, - staiga gan piktai pasako jis. - visos nuotraukos yra tokioje skrynioje, kurios raktas jau seniai pamestas. Dėl to daugiau nuotraukų neturiu.
    - O kaip jūsų vestuvių nuotraukos? Ar neturite įsirėminę jokių kitų nuotraukų?
    - Ne, ne, ne, - sako jis, ir šįkart jau aš esu grūdama lauk. - atsiprašau, turiu dirbti. Turiu daug darbo padaryti iki ryojaus.
    Nelabai mandagiai išgrūsta pro duris, nusprendžiu, kad ponas H. man tapo įdomesnis už Mildredą, tad pakeičiu strategiją - nutariu pasidomėti jo praeitimi.
    Vietinėse krautuvėse ir baruose žmonės gūžčioja pečiais - mandagus, kiek tylus vyras, visada organizuotai pasiima tai, ko jam reikia, ir išeina per ilgai neužsibūdamas. Tiesa, kartu su žmona jo dar nėra matę.
    - Jis nelabai seniai čia atsikraustė, - sako man krautuvininkas. - pasakojo, kad jo žmona dirba jūrų laivyne felčere, dėl to retai būna namie.
    - Bet ji juk turėjo būti čia pakutinėmis dienomis, - kiek pasimetu.
    Krautuvininkas tik gūžteli pečiais ir pradeda aptarnauti kitus klientus.
    Man jau darosi nejauku, tad nusprendžiu traukti tiesiai į policiją.
    Pėsčiųjų takas į nuovadą neilgas, bet atokus - reikia praeiti parko atkarpą. Be manęs, tokiu dienos metu parke daugiau nieko nėra, o darganotas oras tik sustiprina scenos kinematografiškumą. Išgirstu, kad už manęs kažkas eina. Nereikia ir atsisukti - žinau, kas ten. Imu kone bėgti, žmogus už manęs taip pat. Pasieku asfaltuotą kelią su nuovada priešaky apsiverkusi. Prie durų rūkęs policininkas meta cigaretę ir pribėga man padėti. Mane persekiojusio žmogaus jau neliko nė kvapo.
    - Tas žmogus turi psichikos sutrikimų, - galiausiai sužinau visą tiesą iš viršininko. - įsivaizduoja turįs žmoną, nors neturi. Neseniai paleistas iš ligoninės, nes gydytojams pasirodė, kad pasitaisė. Atrodo, reikės jį vėl ten grąžinti. - viršininkas atsidūsta ir pažvelgia į savo bendradarbį.
    - Trys ekipažai jau ieško jo, - patikina tas.
    - Tą moterį persekioja jau ne vienerius metus, - tęsia viršininkas. - jam uždrausta prie jos artintis arčiau nei per 50 metrų. Matyt, dabar nusprendė įdarbinti kitus žmones dirbti jo juodą darbą. - jis vėl atsidūsta. - Ko gero, žmogelis vis kraustosi iš miestelio į miestelį, ten, kur jo niekas nepažįsta ir negalėtų įskųsti.
    Traukdama link išėjimo apsvaigusia galva ir visiškai nuvargusi, per raciją išgirstu, kad ponas H. jau sugautas.
    - Jis man sakė, kad kreipėsi į policiją, - prisiminusi vakarykšį pokalbį, vėl atsisuku į viršininką.
    - Ne, ne, tikrai ne, - juokdamasis atsako jis. - geros dienos, ponia.
    Nusprendžiu kontorą uždaryti jau rytoj ir išsikraustyti iš šio miestelio.





    Kazok
    Drugelis dėžėje

    (996 žodžiai)
    Spoileris:

    I. ‘‘‘‘O‘‘\\

    Aš atsibudau vienas kambary. Žiūrėjau į baltas lubas. Jos tikrai buvo aukštos. Visas kambarys buvo baltas ir jame buvo vengta turėti kitokias spalvas, išskyrus balta. Kambarys visas buvo kvadrato formos, o skersmuo, vienos briaunos, buvo 8 metrai. Didelis kambarys ir nereikia mokėti už šildymą, nes čia būdavo visados šiltą.
    Aš sapnavau sapną. Sapnavau, kad esu žmogus, kuris eina gatvė. Viskas. Man į galvą atėjo seną, vieno kinų poeto mintys- „Vakar sapnavau, kad esu drugelis ir dabar nežinau, ar esu žmogus, kuris sapnavo drugelį, o galbūt esu drugelis, šiuo metu sapnuojantis, kad yra žmogus“. Nežinau, kaip yra, bet aš abiems atvejais buvau likęs žmogumi, tai nemanau, kad tai ką nors labai keitė.

    II. ...I o\\\...

    Aš esu sapnų aiškintojas. Pagal profesija- psichoterapeutas, bet tai nieko nereiškia. Aš atsibudau savo sofoje, su drabužiais, nes miegu kaip lavonas ir išvis nejudu iš vietos. Dėl šios priežasties, aš miegus su juodu kostiumu ir jis lieka be raukšlių. Ant tos pačios sofos, aš sodinu, guldau ir leidžiu miegoti savo klientams. Tikiu, kad aš miegodamas ten pat, kur sėdęs mano klientai, galėsiu su jais turėti artimesnį ryšį.
    Aš, šiandien, neišeinu iš namų jau 7 metus ir 44 dienas. Ant baltos sienos, užlipęs ant kopėčių, su juodu teptuku, kaip menininkas ir užkietėjąs nusikaltėlis, padėjau dar vieną mažą brūkšnį. Nors jau buvo nudažytas visai kaip ir nemenkas plotas, bet man iki gyvenimo galo, dar liks vietos, dar tapyti savo dienas.

    III. !..II.\\\ ..,] u

    Man,sunkiausias pasirinkimas rytais, yra pasirinkti; su kuria pypkė rūkant, gerti Jamaikos juodaodžių, auginta ir skrudinta, juoda kava. Ar arabiška midwakh, ar japoniška kiseru. Tegu nešvarūs europietiškų pypkių valstiečiai ir baudžiauninkai maudosi purve, nes aš niekada neimsiu jų pypkių į rankas, kol dar gyvas. Mano maži vaikiški principai.
    Man, beldimas į duris, yra žadintuvas, kad atėjo svečias. Tai nebūtinai būdavo klientas, bet nereikšdavo tai, kad aš negalėsiu tam žmogui kažkuo padėti. Tokia mano natūrali prigimtis. Tariau ramiu, truputi rytiniu tonu:
    -Visada atsidaryta.
    -Dėkui,- pasakė merginos balsas.
    Pas mane dažniausiai apsilankydavo moterys, bet aš nerizikuoju sakyti, kad „visi mano klientai yra moterys”, nes pas mane lankosi ir vyrai.
    Aš greitai pasirinkau midwakh ir atsistojau, pasitikti savo svečio, dar prieš jai atidarant duris, su kava rankoje. Norėjau būti mandagus ir ją pamatyti iš arčiau. Mane paskutinį kartą aplankė kažkas tik prieš trys dienas. Nors dar nesiilgėjau žmonių, bet man visada būdavo malonu priimti žmonės ir jų klausytis.
    Mano duris atvėre žavi mergina, ji buvo visa šlapia, nors su skėčiu rankoje. Bent jau aišku, kodėl šiandien taip vėsu. Ji žiūrėjau sau po kojomis ir lėtai, su savo ofiso kostiumėliu, žengė žingsnį į priekį, kai pamatė mano kojas, ji pakėlė savo mėlynas akis ir atsargiai nusišypsojo.
    - Laba diena, ar galima užeiti?
    - Žinoma, žinoma. Galima pasiūlyti rankšluostį? Skėtį galite palikti koridoriuje, jis greitai išdžiūs.
    Aš ėjau link spintos, kai, tuo metu, mergina pasidėjo savo skėtį ir lauke, kai atnešiu rankšluostį. Man atnešus rankšluostį, aš kitoje rankoje, dar belaikydamas kava, pasiūliau truputi atsigerti jos ir nusivalyti su rankšluosčiu, vėliau paimti šilta didelį pledą, kad būtu šilčiau. Ji sutiko. Tada, atsisėdus ant mano sofos, ji ramiai paklausė manęs keisto klausimo.
    - Ar jūs gėjus?

    IV. \……………… O...\\\

    -Ne,- atsakiau šviesos greičiu, - Kodėl klausite?
    Mano svečias, nukrito į sofą, su savo vis dar šlapiais plaukais. Jos plaukai buvo vidutiniškai rudi, su baltom sruogom. Tikriausiai stresas darbe. Prisimerkusi ir mieguista, ji ramiai ėmė pasakoti:
    - Aš esu skaičiusi Z. Froidą ir jame pasakojimą, kad pypkė ir pistoletas, simbolizuoja vyro lytinius organus, o jūs, į burną kišatės pypkė ir patenkinate oralinį malonumą.
    - „Kartais rankoje laikoma pypkė tiek ir tereiškia - rankoje laikomą pypkę”, taip pat sakė Z. Froidas. Dar, čia ne sapnas, o tikras gyvenimas,- pasakiau jai, bet ji jau užmigo.
    Žmonės tampa tikrai mieguisti lietuje,ypač pavargę po darbo, kad net negrų kava negali padėti.

    V. ‘’ –\\\ …‘m

    Aš pradėjau piešti. Ir vėl tam, kad turėčiau artimesnį ryšį su žmogumi. Tokia mano tradicija. Atsisėdus šalia sofos, į minkštą ir patogų krėslą, piešti miegantį žmogų, ant savo sofos. Idėją perėmiau iš filmo „Titanikas”. Mintyse aš visada įsivaizduodavau, su truputi ištvirkusią šypseną, kad mano miegantis žmogus sakydavo: -„Draw me like one of your neurotic girls (or guys)”. Stengiuosi tai daryti kuo slapčiau. Net psichoterapeutai turi paslapčių.

    VI. L.. * 3\\\..y

    Aš jau senokai baigiau piešti ir gėriau vanilinį vyną, tame pačiame krėsle. Ji pagaliau atsibudo. Pasitikslinau laiką galvoje, kiek ji miegojo. Laikas- 7 valandos ir 44 minutės. To jai tikrai reikėjo, bet man jau reikėjo pačiam sofos. Miegui. Aš pradėjau:
    - Manau laikas susipažinti. Mano vardas Joko. Kiti vadina Džoko, arba Joke. Nesvarbu. Pilnas mano vardas- Joko B. Belakot ir…,pasakius man tai, ji mane pertraukė
    - Ką reiškia „B” ?
    - Barbarosa.
    - Ar tai ne moteriškas vardas? Tai jūs…
    - Mano tėvas buvo vokietis. Jis tikėjo, kad man lemta pavergti Rusija. Beje, negi negirdėjote Ericho Marija Remarko?
    - Bet, ar jo tikras vardas ne buvo Erichas Paulas Remarkas?
    - Nesvarbu.
    - Kodėl jus turite drugelio tatuiruotė ant kairiojo žando?
    Aš instinktyviai, dešinę ranką, pridengiau tatuiruote, kuria turėjo slėpti geltonai dažyti, mano juodi plaukai. Ji buvo įžvalgi, to nepaneigsi.
    - Ten yra ir buvo,didelis apgamas. Tatuiruote turėjo tai paslėpti. Nieko ypatinga.
    - Kodėl jūs su kostiumu?
    - Nes aš myliu kostiumus ir manau jūs nesitikėjote mane pamatyti su kostiumu, ar ne?
    - Taip. Kodėl jūs…, aš staigiai atsistojau ir čia ją, su pirštu, prie lūpos, sustabdžiau. Aš žinojau, ko ji klaus. „Kodėl aš vienas?”. Aš niekam to neatsakyčiau, nors ir koks aš esu atviras, kad įgaučiau žmogaus pasitikėjimą ir artumą.
    - Manau man šiandienai užteks šio seanso, kaip jūsų klientui. Tikiuosi miegas atlygino už jūsų paslaugas.
    Ji akimirką sutriko, bet suprato.
    - Man reikia eiti,- ji pasakė ramiai. Ji ėjo prie durų, lydimą tik mano žvilgsnio. Ji, tik be užsidarant durims, tarė,- Mano vardas- Fateor Schlussel,- ir uždarė durys.
    Man buvo keista. Toks buvo mano žmonos vardas. Aš atidariau duris. Skėčio nebuvo, o sofa buvo sausa.
    Mano svečiai- kaip sapnai, ateina ir dingsta, bet nieko nebūna keisčiau, kaip kalbėtis su savo pačiu sapnu.
    Aš vienišas savanaudis.





    Balsavimas trunka vieną savaitę.
    Paskutinį kartą taisė cobabara : 2015-07-16, 23:42
    Urameshi, Iemon-dono!

  2. Ačiū Kazok dėkojo
  3. #2
    Kaip džiugu patirti tokį netikėtą precedentą, kai abu darbai atsiųsti netgi anksčiau laiko. Tad ir paskelbti juos anksčiau galima. Skaitykit, balsuokit, komentuokit.


    Darbai:


    stella
    Mildreda

    (836 žodžiai)
    Spoileris:

    - Aš atsibudau vienas kambary. - sunkiai gaudydamas kvapą, man pasakoja ponas H. - Lovoje Mildredos nebuvo. Maniau, kad nuėjo į tualetą ar virtuvę ir tuoj grįš, tad vėl užsnūdau. Tačiau po pusvalandžio vėl pabudau, ir pamatęs, kad jos vis dar nėra, nusprendžiau nusileisti laiptais žemyn ir patikrinti, ar viskas gerai.
    Visą valandą klausau jo istorijos apie naktį iš lovos dingusią žmoną ir įrašinėju ją į diktofoną. Istoriją jis pasakoja nerišliai ir nenuosekliai, kadangi iš susijaudinimo mikčioja ir visas dreba. Tuomet mano eilė užduoti standartinius klausimus - ar žmona pastaruoju metu nesielgė neįprastai, ar negalėjo savo noru pabėgti, jeigu ne, tuomet ar turi kokių priešų. Prisiklausiusi apie tai, kaip ji mylėjo gyvenimą ir koks su visais puikiai sutariantis angelas ji buvo, nusprendžiu, kad laikas atsikratyti šio nervų kamuolio, kad galėčiau susikaupti ir imtis darbo.
    - Nesijaudinkite, darysiu viską, kad surasčiau Jūsų žmoną, - kalbu, kone grūsdama jį pro duris, nes jis niekaip nenorėjo išeiti. - iš Jūsų pasakojimo nepanašu, kad jai galėtų grėsti koks nors pavojus.
    - Ačiū, ačiū, - žiopčioja jis. - žinote, policija kažkaip atsainiai į tai žiūri. Nemanau, kad jie būtų rimtai nusiteikę ją surasti. Sakė, kad patikrinčiau jos meilužio namus, - jam ant kaklo iššoka venos, o jis pats išrausta kaip vėžys.
    Jam išėjus, atsisėdu prie stalo ir bandau sudėlioti veiksmų planą, tačiau niekaip nesiseka susikaupti - tarsi jo pasakojimo klausymasis būtų išsunkęs iš manęs paskutines jėgas. Nusprendžiu savęs neprievartauti ir šiandien daugiau nebedirbti. Geriau pailsėsiu, o darbo imsiuos rytoj.
    Pamažėle einu per ūkanotas miestelio gatveles. Ir kas galėjo pagalvoti, kad staiga gausiu naują užsakymą, nors dėl jų trūkumo jau buvau suplanavusi savaitės pabaigoje uždaryti kontorą? Iš tiesų buvo prasta mintis imtis tokio darbo tokiame miestelyje - čia vyrauja monotoniškas gyvenimas, o visos intrigos ir skandalai lieka didmiesčių ribose. Tačiau nusprendžiu dar išspręsti šį atvejį, nes man savotiškai pagailo to žmogelio.
    Kitą dieną aplankau poną H. jo namuose. Vakar per tą sumaištį pamiršau jo paprašyti žmonos nuotraukos. Ponas H. palydi mane į tvarkingą svetainę ir ima raustis stalčiuje. Galiausiai ištraukia vieną nuotrauką, kur Mildreda sėdi prie staliuko kažkokiame prabangiame restorane. Akivaizdu, kad nuotrauka perkirpta pusiau - kažkas sėdėjo jai iš kairės.
    - Hmmm, - numykiu. - kas sėdėjo šalia jos?
    - A, tai... tai... buvęs šeimos draugas, - kiek pasimeta ponas H. - jis pridarė mums šunybių, dėl to nenorime jo prisiminti.
    - Aišku, - sakau. - man reikėtų daugiau jos nuotraukų. Matote, žmonės skirtingose nuotraukose gali skirtingai atrodyti. Man reikia bent jau įsiminti jos veido bruožus. Idealu būtų kelios nuotraukos, darytos skirtingais kampais bei jai nutaisius skirtingas veido išraiškas.
    Ponas H. staiga išrausta, visai kaip vakar mano kontoroje.
    - Tai neįmanoma, - staiga gan piktai pasako jis. - visos nuotraukos yra tokioje skrynioje, kurios raktas jau seniai pamestas. Dėl to daugiau nuotraukų neturiu.
    - O kaip jūsų vestuvių nuotraukos? Ar neturite įsirėminę jokių kitų nuotraukų?
    - Ne, ne, ne, - sako jis, ir šįkart jau aš esu grūdama lauk. - atsiprašau, turiu dirbti. Turiu daug darbo padaryti iki ryojaus.
    Nelabai mandagiai išgrūsta pro duris, nusprendžiu, kad ponas H. man tapo įdomesnis už Mildredą, tad pakeičiu strategiją - nutariu pasidomėti jo praeitimi.
    Vietinėse krautuvėse ir baruose žmonės gūžčioja pečiais - mandagus, kiek tylus vyras, visada organizuotai pasiima tai, ko jam reikia, ir išeina per ilgai neužsibūdamas. Tiesa, kartu su žmona jo dar nėra matę.
    - Jis nelabai seniai čia atsikraustė, - sako man krautuvininkas. - pasakojo, kad jo žmona dirba jūrų laivyne felčere, dėl to retai būna namie.
    - Bet ji juk turėjo būti čia pakutinėmis dienomis, - kiek pasimetu.
    Krautuvininkas tik gūžteli pečiais ir pradeda aptarnauti kitus klientus.
    Man jau darosi nejauku, tad nusprendžiu traukti tiesiai į policiją.
    Pėsčiųjų takas į nuovadą neilgas, bet atokus - reikia praeiti parko atkarpą. Be manęs, tokiu dienos metu parke daugiau nieko nėra, o darganotas oras tik sustiprina scenos kinematografiškumą. Išgirstu, kad už manęs kažkas eina. Nereikia ir atsisukti - žinau, kas ten. Imu kone bėgti, žmogus už manęs taip pat. Pasieku asfaltuotą kelią su nuovada priešaky apsiverkusi. Prie durų rūkęs policininkas meta cigaretę ir pribėga man padėti. Mane persekiojusio žmogaus jau neliko nė kvapo.
    - Tas žmogus turi psichikos sutrikimų, - galiausiai sužinau visą tiesą iš viršininko. - įsivaizduoja turįs žmoną, nors neturi. Neseniai paleistas iš ligoninės, nes gydytojams pasirodė, kad pasitaisė. Atrodo, reikės jį vėl ten grąžinti. - viršininkas atsidūsta ir pažvelgia į savo bendradarbį.
    - Trys ekipažai jau ieško jo, - patikina tas.
    - Tą moterį persekioja jau ne vienerius metus, - tęsia viršininkas. - jam uždrausta prie jos artintis arčiau nei per 50 metrų. Matyt, dabar nusprendė įdarbinti kitus žmones dirbti jo juodą darbą. - jis vėl atsidūsta. - Ko gero, žmogelis vis kraustosi iš miestelio į miestelį, ten, kur jo niekas nepažįsta ir negalėtų įskųsti.
    Traukdama link išėjimo apsvaigusia galva ir visiškai nuvargusi, per raciją išgirstu, kad ponas H. jau sugautas.
    - Jis man sakė, kad kreipėsi į policiją, - prisiminusi vakarykšį pokalbį, vėl atsisuku į viršininką.
    - Ne, ne, tikrai ne, - juokdamasis atsako jis. - geros dienos, ponia.
    Nusprendžiu kontorą uždaryti jau rytoj ir išsikraustyti iš šio miestelio.





    Kazok
    Drugelis dėžėje

    (996 žodžiai)
    Spoileris:

    I. ‘‘‘‘O‘‘\\

    Aš atsibudau vienas kambary. Žiūrėjau į baltas lubas. Jos tikrai buvo aukštos. Visas kambarys buvo baltas ir jame buvo vengta turėti kitokias spalvas, išskyrus balta. Kambarys visas buvo kvadrato formos, o skersmuo, vienos briaunos, buvo 8 metrai. Didelis kambarys ir nereikia mokėti už šildymą, nes čia būdavo visados šiltą.
    Aš sapnavau sapną. Sapnavau, kad esu žmogus, kuris eina gatvė. Viskas. Man į galvą atėjo seną, vieno kinų poeto mintys- „Vakar sapnavau, kad esu drugelis ir dabar nežinau, ar esu žmogus, kuris sapnavo drugelį, o galbūt esu drugelis, šiuo metu sapnuojantis, kad yra žmogus“. Nežinau, kaip yra, bet aš abiems atvejais buvau likęs žmogumi, tai nemanau, kad tai ką nors labai keitė.

    II. ...I o\\\...

    Aš esu sapnų aiškintojas. Pagal profesija- psichoterapeutas, bet tai nieko nereiškia. Aš atsibudau savo sofoje, su drabužiais, nes miegu kaip lavonas ir išvis nejudu iš vietos. Dėl šios priežasties, aš miegus su juodu kostiumu ir jis lieka be raukšlių. Ant tos pačios sofos, aš sodinu, guldau ir leidžiu miegoti savo klientams. Tikiu, kad aš miegodamas ten pat, kur sėdęs mano klientai, galėsiu su jais turėti artimesnį ryšį.
    Aš, šiandien, neišeinu iš namų jau 7 metus ir 44 dienas. Ant baltos sienos, užlipęs ant kopėčių, su juodu teptuku, kaip menininkas ir užkietėjąs nusikaltėlis, padėjau dar vieną mažą brūkšnį. Nors jau buvo nudažytas visai kaip ir nemenkas plotas, bet man iki gyvenimo galo, dar liks vietos, dar tapyti savo dienas.

    III. !..II.\\\ ..,] u

    Man,sunkiausias pasirinkimas rytais, yra pasirinkti; su kuria pypkė rūkant, gerti Jamaikos juodaodžių, auginta ir skrudinta, juoda kava. Ar arabiška midwakh, ar japoniška kiseru. Tegu nešvarūs europietiškų pypkių valstiečiai ir baudžiauninkai maudosi purve, nes aš niekada neimsiu jų pypkių į rankas, kol dar gyvas. Mano maži vaikiški principai.
    Man, beldimas į duris, yra žadintuvas, kad atėjo svečias. Tai nebūtinai būdavo klientas, bet nereikšdavo tai, kad aš negalėsiu tam žmogui kažkuo padėti. Tokia mano natūrali prigimtis. Tariau ramiu, truputi rytiniu tonu:
    -Visada atsidaryta.
    -Dėkui,- pasakė merginos balsas.
    Pas mane dažniausiai apsilankydavo moterys, bet aš nerizikuoju sakyti, kad „visi mano klientai yra moterys”, nes pas mane lankosi ir vyrai.
    Aš greitai pasirinkau midwakh ir atsistojau, pasitikti savo svečio, dar prieš jai atidarant duris, su kava rankoje. Norėjau būti mandagus ir ją pamatyti iš arčiau. Mane paskutinį kartą aplankė kažkas tik prieš trys dienas. Nors dar nesiilgėjau žmonių, bet man visada būdavo malonu priimti žmonės ir jų klausytis.
    Mano duris atvėre žavi mergina, ji buvo visa šlapia, nors su skėčiu rankoje. Bent jau aišku, kodėl šiandien taip vėsu. Ji žiūrėjau sau po kojomis ir lėtai, su savo ofiso kostiumėliu, žengė žingsnį į priekį, kai pamatė mano kojas, ji pakėlė savo mėlynas akis ir atsargiai nusišypsojo.
    - Laba diena, ar galima užeiti?
    - Žinoma, žinoma. Galima pasiūlyti rankšluostį? Skėtį galite palikti koridoriuje, jis greitai išdžiūs.
    Aš ėjau link spintos, kai, tuo metu, mergina pasidėjo savo skėtį ir lauke, kai atnešiu rankšluostį. Man atnešus rankšluostį, aš kitoje rankoje, dar belaikydamas kava, pasiūliau truputi atsigerti jos ir nusivalyti su rankšluosčiu, vėliau paimti šilta didelį pledą, kad būtu šilčiau. Ji sutiko. Tada, atsisėdus ant mano sofos, ji ramiai paklausė manęs keisto klausimo.
    - Ar jūs gėjus?

    IV. \……………… O...\\\

    -Ne,- atsakiau šviesos greičiu, - Kodėl klausite?
    Mano svečias, nukrito į sofą, su savo vis dar šlapiais plaukais. Jos plaukai buvo vidutiniškai rudi, su baltom sruogom. Tikriausiai stresas darbe. Prisimerkusi ir mieguista, ji ramiai ėmė pasakoti:
    - Aš esu skaičiusi Z. Froidą ir jame pasakojimą, kad pypkė ir pistoletas, simbolizuoja vyro lytinius organus, o jūs, į burną kišatės pypkė ir patenkinate oralinį malonumą.
    - „Kartais rankoje laikoma pypkė tiek ir tereiškia - rankoje laikomą pypkę”, taip pat sakė Z. Froidas. Dar, čia ne sapnas, o tikras gyvenimas,- pasakiau jai, bet ji jau užmigo.
    Žmonės tampa tikrai mieguisti lietuje,ypač pavargę po darbo, kad net negrų kava negali padėti.

    V. ‘’ –\\\ …‘m

    Aš pradėjau piešti. Ir vėl tam, kad turėčiau artimesnį ryšį su žmogumi. Tokia mano tradicija. Atsisėdus šalia sofos, į minkštą ir patogų krėslą, piešti miegantį žmogų, ant savo sofos. Idėją perėmiau iš filmo „Titanikas”. Mintyse aš visada įsivaizduodavau, su truputi ištvirkusią šypseną, kad mano miegantis žmogus sakydavo: -„Draw me like one of your neurotic girls (or guys)”. Stengiuosi tai daryti kuo slapčiau. Net psichoterapeutai turi paslapčių.

    VI. L.. * 3\\\..y

    Aš jau senokai baigiau piešti ir gėriau vanilinį vyną, tame pačiame krėsle. Ji pagaliau atsibudo. Pasitikslinau laiką galvoje, kiek ji miegojo. Laikas- 7 valandos ir 44 minutės. To jai tikrai reikėjo, bet man jau reikėjo pačiam sofos. Miegui. Aš pradėjau:
    - Manau laikas susipažinti. Mano vardas Joko. Kiti vadina Džoko, arba Joke. Nesvarbu. Pilnas mano vardas- Joko B. Belakot ir…,pasakius man tai, ji mane pertraukė
    - Ką reiškia „B” ?
    - Barbarosa.
    - Ar tai ne moteriškas vardas? Tai jūs…
    - Mano tėvas buvo vokietis. Jis tikėjo, kad man lemta pavergti Rusija. Beje, negi negirdėjote Ericho Marija Remarko?
    - Bet, ar jo tikras vardas ne buvo Erichas Paulas Remarkas?
    - Nesvarbu.
    - Kodėl jus turite drugelio tatuiruotė ant kairiojo žando?
    Aš instinktyviai, dešinę ranką, pridengiau tatuiruote, kuria turėjo slėpti geltonai dažyti, mano juodi plaukai. Ji buvo įžvalgi, to nepaneigsi.
    - Ten yra ir buvo,didelis apgamas. Tatuiruote turėjo tai paslėpti. Nieko ypatinga.
    - Kodėl jūs su kostiumu?
    - Nes aš myliu kostiumus ir manau jūs nesitikėjote mane pamatyti su kostiumu, ar ne?
    - Taip. Kodėl jūs…, aš staigiai atsistojau ir čia ją, su pirštu, prie lūpos, sustabdžiau. Aš žinojau, ko ji klaus. „Kodėl aš vienas?”. Aš niekam to neatsakyčiau, nors ir koks aš esu atviras, kad įgaučiau žmogaus pasitikėjimą ir artumą.
    - Manau man šiandienai užteks šio seanso, kaip jūsų klientui. Tikiuosi miegas atlygino už jūsų paslaugas.
    Ji akimirką sutriko, bet suprato.
    - Man reikia eiti,- ji pasakė ramiai. Ji ėjo prie durų, lydimą tik mano žvilgsnio. Ji, tik be užsidarant durims, tarė,- Mano vardas- Fateor Schlussel,- ir uždarė durys.
    Man buvo keista. Toks buvo mano žmonos vardas. Aš atidariau duris. Skėčio nebuvo, o sofa buvo sausa.
    Mano svečiai- kaip sapnai, ateina ir dingsta, bet nieko nebūna keisčiau, kaip kalbėtis su savo pačiu sapnu.
    Aš vienišas savanaudis.





    Balsavimas trunka vieną savaitę.
    Urameshi, Iemon-dono!

  4. Ačiū Kazok dėkojo
  5. #3
    Naujokas Kazok avataras
    Įstojimo data
    2014 02 22
    Vietovė
    Zarasai
    Įrašai
    17
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Vardas Mildreda Lytis – Moteriška Kilmė – Anglų Reikšmė – Mildredos vardas yra kilęs iš senovės anglų žodžių, reiškiančių “ švelni ir stipri „. Mildredos vardas buvo mėgiamas viduramžių Anglijoje. Šį vardą turėjo Mersijos karaliaus duktė. Normanams užkariavus Angliją, vardas išplito jos teritorijoje. Mildredos vardas buvo ypač populiarus JAV praėjusio amžiaus antrajame dešimtmetyje. Mildredos vardas yra retas Lietuvoje. Skaičiuojant nuo 1889 metų, Mildredos vardas nebuvo suteiktas nei vienam asmeniui. Ar vardas Mildreda yra šventas? Taip. Šventieji globėjai- Šv. Mildreda yra minima 07.13 dieną. Ji buvo princesė, Šv. Ermenburgos duktė, kuri atsisakė tekėti už nemylimo jaunikio ir pasirinko vienuolystę. Vardadienis Mildredos vardadienis yra švenčiamas 07.13 dieną.

  6. #4
    Naujokas Kazok avataras
    Įstojimo data
    2014 02 22
    Vietovė
    Zarasai
    Įrašai
    17
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Iš anksto atsiprašau už klaidas, jų tikrai daug ir žinau, kad tai trukdo normaliai skaityti.

  7. #5
    Shooting Star

    stella avataras
    Įstojimo data
    2008 09 15
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    170
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    21
    Citata Autorius Kazok Žiūrėti skelbimus
    Vardas Mildreda Lytis – Moteriška Kilmė – Anglų Reikšmė – Mildredos vardas yra kilęs iš senovės anglų žodžių, reiškiančių “ švelni ir stipri „. Mildredos vardas buvo mėgiamas viduramžių Anglijoje. Šį vardą turėjo Mersijos karaliaus duktė. Normanams užkariavus Angliją, vardas išplito jos teritorijoje. Mildredos vardas buvo ypač populiarus JAV praėjusio amžiaus antrajame dešimtmetyje. Mildredos vardas yra retas Lietuvoje. Skaičiuojant nuo 1889 metų, Mildredos vardas nebuvo suteiktas nei vienam asmeniui. Ar vardas Mildreda yra šventas? Taip. Šventieji globėjai- Šv. Mildreda yra minima 07.13 dieną. Ji buvo princesė, Šv. Ermenburgos duktė, kuri atsisakė tekėti už nemylimo jaunikio ir pasirinko vienuolystę. Vardadienis Mildredos vardadienis yra švenčiamas 07.13 dieną.
    Labai įdomi informacija, aš net nesidomėjau to vardo etimologija, tiesiog panaudojau pirmą į galvą šovusį vardą iš tiesų šįkart abi istorijos gan ilgos gavosi, tikiuosi žmonės nenumos ranka sakydami TL;DR
    Paskutinį kartą taisė stella : 2015-07-17, 15:12 Priežastis: typo
    _____


    In the future 15 people will be famous

  8. #6
    Naujokas Kazok avataras
    Įstojimo data
    2014 02 22
    Vietovė
    Zarasai
    Įrašai
    17
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Aš tai nežinau, manau bus žmonių, kurie skaitys, visada būna. Man tik va gėda, kad tiek klaidų palikau, lyg girtas.

  9. #7
    Mildreda
    Visų pirma, patiko detektyvinė tematika. Tikrai ne tai, kaip aš būčiau bandžiusi dėlioti istoriją pagal duotą sakinį, todėl buvo malonus netikėtumas. Buvo tam tikros detalės, kurios neskmbėjo iki galo logiškai ar visiškai įtikinamai, bet jų nebuvo labai daug ar labai svarbių, tad čia dar galima pražiūrėti pro pirštus. Plot twist patiko, bet truputėlį pritrūko rišlios pabaigos – kažkaip per trumpai viskas truko. Ir dar labiau pritrūko minėtojo plot twist išpildymo, tokiam dalykui reikia įtampos. Manau, čia kaltas žodžių limitas – jei nebūtų lubų, šitą istoriją galima būtų labai įdomiai išvystyti. Jeigu kada nors parašysi pilną, duok žinot, visai maloniai paskaityčiau.

    Drugelis dėžėje
    I. Tai, jog atsibudus pradėta vardinti kambario matmenis, siūlo, jog tai visiškai nepažįstamas kambarys, todėl subjektas jį tyrinėja. Arba, pavyzdžiui (veiksmo filmų įtaka), kad kažkas yra pagrobtas ir bando išsiaiškinti, kur yra. Tačiau po to paminėtos šildymo sąskaitos parodo, kad tai yra paprastas kambarys, kuriae veikėjas gyvena. Tokiu atveju tikslus dydžio paminėjimas yra nelogiškas. Taip pat atrodė keista ir gana pritempta tai, jog sapnavus buvimą žmogumi, prisimenama citata apie sapnavimą buvimą drugeliu. Juk čia nieko ypatingo sapnuoti save kažkokiomis neįprastomis aplinkybėmis, jei išlieki žmogaus pavidale, tuo labiau, kad ėjimas gatve nėra neįprasta aplinkybė. Bet čia dar gal nurašyčiau tam, kad skirtingų žmonių protai ir asociacijos veikia skirtingai. Gal.
    III. Lietus nepaaiškina to, kad vėsu. Kaip kad ir vėsuma nepaaiškina lietaus.
    IV. „Čia ne sapnas“, bet mergina nieko apie sapną nešnekėjo. Taip, Froidas daugumoj aiškino sapnus, bet realius poelgius irgi analizavo, tad nelabai galima daryti tokią prielaidą, kad aiškinant Froidą, kalbama apie sapnus – ypač fikcijoje, kai skaitytojui tai nėra paaiškinama.
    Reziume: idėja visai įdomi buvo, bet išpildymas tikrai prastokas. Visų pirma, niekas neaišku, kodėl tokios atskiros dalys ir tuo labiau, tie simboliai prie jų. Antra, labai daug nelogiškumų. Trečia – gramatika to gal visiškai nepavadinčiau, bet ir gramatinių klaidų šiek tiek daugiau negu norėtųsi. Tačiau pagrindinė problema ir trukdis skaitant buvo žodžių dėliojimas, krūva kablelių ten, kur jų nereikia ir kiti gramatiniai ar pusiau gramatiniai aspektai.

    Kažkaip net linksma pasidarė, kad abu darbai rašė apie įsivaizduojamas žmonas O mano balsas atitenka stellai, nes istorija tiek įdomesnė, tiek sklandžiau išpildyta.
    Paskutinį kartą taisė cobabara : 2015-07-18, 18:32
    Urameshi, Iemon-dono!

  10. Ačiū stella dėkojo
  11. #8
    Naujokas Kazok avataras
    Įstojimo data
    2014 02 22
    Vietovė
    Zarasai
    Įrašai
    17
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Matau tu nesupratai kūrinio. Man tai liūdna, nes manau kad žmonės su vaizduote supras. Aš atsiprašiau dėl klaidų, bet kito ne, nes aš pasakojau istorija, kuria pats sau veikėjas pasakoja, lyg jam tą dieną yra naują, kad nenusibostu save kaltinti, savo pačiame sukurtame kalėjime. Jis pasakoja ją sau, kad neišprotėtu būti vienas. Aš pasakojau tai kaip įprasta atsitikimą veikėjo gyvenime.Tai, lyg tai vyksta kas dieną, o ne čia būtu paprasta istorija kuria skaitai knygose. Aš ji palikau sudėtinga, nes maniau kad čia bus protingu, kurie bando giliau žiūrėti į kūrinį, o ne kuria tai ką kuria kiti ar pagal šabloną. Čia mano nuomonė. Jūs galite manyti ką norit, bet negaliu pakęsti paviršutiniško vertinimo.
    Paskutinį kartą taisė Kazok : 2015-07-18, 22:59

  12. #9
    Meanie

    Renata avataras
    Įstojimo data
    2008 05 25
    Vietovė
    Ba seng se
    Įrašai
    756
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    34
    Kaiptai pastebėjau, kad kovojančių darbeliuose būna koks nors vienas panašumas:}

    Ilgi darbai o.o
    Pirmas gan lengvas, maloniai skaitosi, bet nelabai kabino.

    Anras labiau davė per galvą, skaičiau lėčiau, subtilus mind-fak'as~

  13. #10
    AZ stalkeris


    Įstojimo data
    2009 04 22
    Vietovė
    Desert
    Įrašai
    370
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    20
    Pradėsiu nuo to, kad taip ir nepavyko pilnai suprasti, nei pirmo, nei antro kūrinio.

    Stella:
    Pateikiamas detektyvas, tačiau jis neturėjo laiko išsiplėtoti. Visos dalys iškyrus įvada pateikiamos prabėgomis, nors ir pastarasis liko nuskriaustas. Na ir kaip bus detektyvo žanras be kažkokios neaiškios problemos kurią būtu galima narplioti. Taip mes čia ją turime, ieškokome užsakovo žmonos... pasirodo, kad ne jo žmonos... ir galiausiai liekame nieko nesuprate. O, taip turime plot twist‘a kuris pats išsisprendžia... nuobodu, bet prieš pat pasibaigiant kūriniui autorė subtiliai atskleidžia apie antro plot twist‘o egzistavimą. Ech gaila, bet man niekaip nepavyko jo išsiaiškinti, galiausiai padariau išvada, kad kurinys ir turėjo pasilikti su atvirais galais.

    Kazok:
    Ech jei ne tos visos klaidos, kurių net vardų nežinau... Žinoma jos prideda šiam sapnui papildomos „miglos“ prieskonio, bet šis prieskonis, labai jau apsunkina virškinimą. Bendrai paėmus darbas patiko, o gal labiau reikėtu sakyti pasirodė keistas, o kas keista, mane domina... Painu? Taip. Bet tai turbūt logiškiausias paaiškinimas, kodėl man tai patiko. Na ir prieikim prie skilties kurios nesupratau. Pradėkim nuo kūrinio padalinimo į skyrius. Turiniui esant, ar nesant skyriuose, niekas nesikeičia. Neatrodo, kad atskiri skyriai turėtu kažka bendra ar unikalaus, kas juos skaidytu į tokius atominius vienetus. Po to seka skyrių pavadinimai, jie pasirodė kriptografiniai. II ir III skyrių pavadinimai lyg turi nuoroda į praėjusį skyrių, bet bendrai taip ir nesupratau jų reikšmės. Ir galiausiai užkliuvo kelios faktinės problėmos: Pirma kokių būdu veikėjas išgyveno neišeidamas iš namų 7 metus. Na ir antra, jo ištartas sakinys kai panoro atsikratyti svete: „Manau man šiandienai užteks šio seanso, kaip jūsų klientui. Tikiuosi miegas atlygino už jūsų paslaugas“. Dabar psichoterapiautas tampa, nebe paslaugos tiekėjas, o klientas. Visgi, tikėtina, kad kažką netaip supratau, bet susidaro įspudis, kad jis šneka apie savo tapymo užsiėmimus, bet vėlgi ar šito jis neslepia?


    Turbūt perdaug nesismulkinsiu kodėl atiduodu balsą Stellai, bet visgi manau veta tarti kelis žodžius. Kazok pateikė tikrai kažką neįprasto, bet kažkaip trūko vieningos minties, susidarančios perskaičius darbą. Kazok tavo pateiktas komentaras labai papildo darbą ir suteikia jam daugiau aiškumo, tačiau visa tai derėjo aiškiau pateikti pačiame kurinyjė. Vaizdumui pseudo formulyte: Kazok(Komentaras + Kūrinys) > Stella(Kūrinys). Bet visgi vertinau, kaip patys darbai sugebėjo atskleisti savo užsibrėžtą mintį.



    P.S.: Kaip ir minėjau Stellos darbo taip pat pilnai nesupratau. Paminėsiu mano nuomone esanti plot twist‘a, nes visgi taip ir nesupratau ar autorė jį ten planavo, ar jis išėjo neplanuotai, ir aš tiesiog perdėtai šokinėju matydamas savo paties šešėlį.
    Spoileris:
    Kūrinio pabaigoje detektyvė staiga užklausia viršininko ar ponas H. nesikreipė į policiją( šitaip parodant, kad tai yra kažkuo svarbu ). Klausimas atsakomas, pašaipiu klausimo paneigimu. Šitoks atsakymas atrodo, pakankmai nenaturaliai. Taigi lyg ir turime kabliuka, kad kažkas čia ne taip kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Gryžkime prie vietos kur ponas H. pamini policiją, pasirodo jis apie ją prakalbo savo ruožtu. Taigi iškyla klausimas kodėl jam reikia meluoti, jei jis tai galėjo tiesiog nutylėti. Ir nuo čia jau galim jungti fantaziją visu rėžimu, nes nėra stabilių faktų patvirtinančių kažkokią tai vieną hipotezę.

  14. #11
    Primenu, kad liko viena diena iki balsavimo pabaigos.
    Urameshi, Iemon-dono!

  15. #12
    Shooting Star

    stella avataras
    Įstojimo data
    2008 09 15
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    170
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    21
    Citata Autorius arturs Žiūrėti skelbimus
    Spoileris:
    Kūrinio pabaigoje detektyvė staiga užklausia viršininko ar ponas H. nesikreipė į policiją( šitaip parodant, kad tai yra kažkuo svarbu ). Klausimas atsakomas, pašaipiu klausimo paneigimu. Šitoks atsakymas atrodo, pakankmai nenaturaliai. Taigi lyg ir turime kabliuka, kad kažkas čia ne taip kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Gryžkime prie vietos kur ponas H. pamini policiją, pasirodo jis apie ją prakalbo savo ruožtu. Taigi iškyla klausimas kodėl jam reikia meluoti, jei jis tai galėjo tiesiog nutylėti. Ir nuo čia jau galim jungti fantaziją visu rėžimu, nes nėra stabilių faktų patvirtinančių kažkokią tai vieną hipotezę.
    Man rodos tu per giliai kapstai ir deja turiu nuvilti - viskas su ta pabaiga daug paprasčiau. Ko gero kai paaiškinsiu sakysi kad istorija dar nuobodesnė nei buvo prieš tai Tačiau paaiškinsiu: aš pati labai nemėgstu istorijų su neišbaigtomis pabaigomis arba pabaigomis, kurios baigiasi intriga. Taip pat pati skaitydama knygas iš jų tikiuosi, kad visi jose pavaizduoti reiškiniai, kad ir kokie mistiniai jie būtų, galiausiai būtų paaiškinami. Dėl šių priežasčių man nepatinka pvz. Murakamio stilius (nors paradoksaliai mėgstu Kafką). Anyway, stengiausi kad mano istorijoje nebūtų užsilikusių plot holes, todėl priverčiau poną H. paminėti, kad jis kreipėsi į policiją - juk būtų nelogiška, jei dėl dingusio žmogaus pirmiausia kreiptumeisi į privatų detektyvą, ne į policiją. Tą pastabą apie meilužį jis taip pat išsigalvojo - kad įtikinamiau atrodytų priežastis, dėl ko jis kreipiasi į detektyvę. Šiaip jau neketinau pabaigoje herojės priversti policininko užklausti, ar ponas H. kreipėsi į juos, tačiau perskaičiusi kūrinį dar kartą, sumąsčiau kad skaitytojams gali kilti klausimas, kodėl policija nesuėmė pono H. iš karto, kuomet jis į juos kreipėsi - dėl to ir turėjau paaiškinti, kad jis anuomet sumelavo.
    Taigi aš, priešingai nei tu, mėgstu kūrinius užrištais galais, dėl to stengiuosi ir savas rašliavas "užrišti" taip pat mėgstu, kuomet jie nebūna pernelyg rimti, su ironijos gaidele, laiminga pabaiga... ir taip toliau dėl šių priežasčių ir užbaigiau herojės sprendimu išvykti iš miestelio ir galbūt net mesti savo profesiją. Tikiuosi, dabar atsakiau į visus klausimus. Ačiū už pastabas
    _____


    In the future 15 people will be famous

  16. Ačiū arturs dėkojo
  17. #13
    KOVA BAIGTA!


    Pažiūrėjusi į balsavimo uždarymą pamačiau tik dieną ir neatkreipiau dėmesio į konkretų laiką, tad buvo likę ne viena diena, o tik kelios valandos. Pasibaigus kovai rezultatu 4-3 laimi stella. Sveikinimai nugalėtojai ir sėkmės kitą kartą priešininkui. Atnaujinta statistikos lentelė.
    Urameshi, Iemon-dono!

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •