Rezultatai 1 iki 4 iš 4

[Rašytojų kova] black_leja vs. cobabara [KOVA BAIGTA]

  1. #1

    [Rašytojų kova] black_leja vs. cobabara [KOVA BAIGTA]



    Taigi taigi kaipgis. Po ilgos (net ~9 mėnesių) pertraukos, grįžta rašytojų kovos. Bent jau vienam kartui, nors tikiuosi, kad ne tik. Kadangi į black_lejos norą suremti virtualias plunksnas niekas neatsiliepė, pasišoviau susiremti pati. Juk reikia rodyti pavyzdį, ar ne? Priešininke nuolat žavėjausi už tai, kad ne vienoje kūrybinėje plotmėje reiškėsi/kovėsi, mūsų AMV kova irgi nepavyko (prisipažįstu, dėl mano tingumo), tai bent jau kitokioj kūryboj galėsim pasilyginti ir smagiai stoti viena prieš kitą.


    KOVOS INFORMACIJA
    Pagrindinė idėja/tema: Saulė taip stipriai mylėjo mėnulį, kad kiekvieną naktį numirdavo, jog leistų jam kvėpuoti.
    (The sun loved the moon so much that he died every night to let her breathe)
    Žanras: pagal pasirinkimą
    Apimtis: nuo 300 iki 1500 žodžių
    Deadline: 2015-04-20


    Tokios tokelės, kad black_leja darbo pristatyti laiku nespėjo. Geras taškiukas man, blogas taškiukas jai, vis dar minimali statistikos lentelė atnaujinta. Specialūs baudos taškai kol kas neįvesti, tai tik pralaimėjimo priskaičiuotas. Na, o savo istoriją įkeliu.


    Darbai:


    cobabara
    Diena ir naktis

    (415 žodžių)
    Spoileris:

    Seniai seniai, kai pasaulis buvo visai kitoks negu matom dabar, nebuvo dienos ir nakties. Žmonės ir dirbo, ir miegojo, tačiau atskirai diena ir naktis neegzistavo – buvo tiesiog para. O taip buvo todėl, kad sesutė Saulė ir brolelis Mėnulis gyveno viename Skliauto rūmų kambaryje, tad kartu ir šviesdavo. Gražiai sugyveno brolelis ir sesutė, nesipyko. Po kiek laiko Mėnuliui pradėjo darytis karšta nuo šalia pat bešviečiančios Saulės. Iš pradžių jis tiesiog atsitraukdavo į tolimesnį kambario kampelį, ir to pakakdavo.

    Bet jiems beaugant, Saulė augo greičiau už brolelį, tad kuo toliau, tuo karščiau Mėnuliui darėsi. Išmušdavo jį prakaitas, retkarčiais būdavo sunku kvėpuoti. Prakaitas mušdavo vis dažniau, kvėpuoti darėsi vis sunkiau. Bandė dar tverti jaunėlis, kol galiausiai neiškentė ir pasiguodė Saulei, kad darosi truputį sunku kiekvieną parą šalia jos būti. Saulė, žinoma, brolelį labai mylėjo, jį tausojo bei saugojo – mat buvo vyresnė, todėl norėjo globoti mažėlį. Išsigando sesutė ir nutarė paprašyti tėvelio Dangaus patarimo.

    Nusivedė Saulė brolelį pas tėvelį ir sako: “Tėtuk, man atrodo, mes jau per dideli su Mėnuliuku viename kambaryje gyventi. Pažiūrėk, koks jis visas suprakaitavęs – aš didesnė ir ryškesnė, jam kvėpuot sunku. Uždus vargšiukas. Pažiūrėk, koks išblyškęs. Reikia mums būtinai atskirų kambarių.” Paklausė tėvelis Dangus ir tarė:
    - Saulut, mieloji mano, tu jau tiek išaugai, kad net ir kitame kambaryje savo broliuką paveiktum. Negerai, brangieji, kodėl anksčiau neatėjot?
    Mėnuliukas tuo tarpu net nežinojo, ką pasakyti – jis buvo ir išsigandęs, kad jam taip negerai darosi, bet tuo pačiu ir skųstis nenorėjo – jis sesutę irgi labai mylėjo ir jiems buvo labai smagu kartu žaisti, kalbėtis ir šviesti. Saulutė taip pat stovėjo išsigandusi, laikydama už rankos broliuką. Nebežinojo ji, ką jiems reiktų daryti, nebenorėjo matyti ji taip besikankinančio broliuko.

    Tėvelis Dangus pažiūrėjo į savo du vaikus, šitaip vienas kitą saugančius ir tarė:
    – Yra vienas būdas, kaip Mėnuliukas gali pasveikti.
    – Koks, tėveli, koks? Aš viską padarysiu dėl broliuko! – nudžiugo Saulė.
    Atsiduso tėvelis Dangus ir paaiškino Saulei, kad pusei paros galėtų ją užgesinti, ir Mėnuliukas būtų vienintelis šviečiantis Dangaus skliaute, ir taip galėtų laisvai kvėpuoti. Tačiau užgesinimas pavojingas, ir gali pakenkti pačiai Saulei.

    Saulei tai buvo visiškai nė motais. “Pakenks tai pakenks, bet broliukui jau dabar negerai.” – atsakė ji. Ir sutiko būti užgesinama pusei paros. Taip gimė diena ir naktis – ta pusė paros, kai Dangaus skliaute švietė tik Mėnuliukas, buvo vadinama naktimi, o kita pusė – diena. O dieną Saulė vėl kartu šviesdavo su broleliu Mėnuliu. Tiktai Mėnulis spėjo taip išblykšti, jog dieną jo visai nesimatydavo. Bet jis džiaugėsi ir tuo, kad galėjo būti ir toliau žaisti, kalbėtis ir šviesti kartu sesute.


    KOVA BAIGTA!


    Tokios tokelės, kad black_leja darbo pristatyti laiku nespėjo. Geras taškiukas man, blogas taškiukas jai, vis dar minimali statistikos lentelė atnaujinta. Specialūs baudos taškai kol kas neįvesti, tai tik pralaimėjimo priskaičiuotas.
    Paskutinį kartą taisė cobabara : 2015-05-10, 19:14
    Urameshi, Iemon-dono!

  2. #2
    KOVA BAIGTA!


    Tokios tokelės, kad black_leja darbo pristatyti laiku nespėjo. Geras taškiukas man, blogas taškiukas jai, vis dar minimali statistikos lentelė atnaujinta. Specialūs baudos taškai kol kas neįvesti, tai tik pralaimėjimo priskaičiuotas. Na, o savo istoriją įkeliu.


    Diena ir naktis
    (415 žodžių)
    Spoileris:

    Seniai seniai, kai pasaulis buvo visai kitoks negu matom dabar, nebuvo dienos ir nakties. Žmonės ir dirbo, ir miegojo, tačiau atskirai diena ir naktis neegzistavo – buvo tiesiog para. O taip buvo todėl, kad sesutė Saulė ir brolelis Mėnulis gyveno viename Skliauto rūmų kambaryje, tad kartu ir šviesdavo. Gražiai sugyveno brolelis ir sesutė, nesipyko. Po kiek laiko Mėnuliui pradėjo darytis karšta nuo šalia pat bešviečiančios Saulės. Iš pradžių jis tiesiog atsitraukdavo į tolimesnį kambario kampelį, ir to pakakdavo.

    Bet jiems beaugant, Saulė augo greičiau už brolelį, tad kuo toliau, tuo karščiau Mėnuliui darėsi. Išmušdavo jį prakaitas, retkarčiais būdavo sunku kvėpuoti. Prakaitas mušdavo vis dažniau, kvėpuoti darėsi vis sunkiau. Bandė dar tverti jaunėlis, kol galiausiai neiškentė ir pasiguodė Saulei, kad darosi truputį sunku kiekvieną parą šalia jos būti. Saulė, žinoma, brolelį labai mylėjo, jį tausojo bei saugojo – mat buvo vyresnė, todėl norėjo globoti mažėlį. Išsigando sesutė ir nutarė paprašyti tėvelio Dangaus patarimo.

    Nusivedė Saulė brolelį pas tėvelį ir sako: “Tėtuk, man atrodo, mes jau per dideli su Mėnuliuku viename kambaryje gyventi. Pažiūrėk, koks jis visas suprakaitavęs – aš didesnė ir ryškesnė, jam kvėpuot sunku. Uždus vargšiukas. Pažiūrėk, koks išblyškęs. Reikia mums būtinai atskirų kambarių.” Paklausė tėvelis Dangus ir tarė:
    - Saulut, mieloji mano, tu jau tiek išaugai, kad net ir kitame kambaryje savo broliuką paveiktum. Negerai, brangieji, kodėl anksčiau neatėjot?
    Mėnuliukas tuo tarpu net nežinojo, ką pasakyti – jis buvo ir išsigandęs, kad jam taip negerai darosi, bet tuo pačiu ir skųstis nenorėjo – jis sesutę irgi labai mylėjo ir jiems buvo labai smagu kartu žaisti, kalbėtis ir šviesti. Saulutė taip pat stovėjo išsigandusi, laikydama už rankos broliuką. Nebežinojo ji, ką jiems reiktų daryti, nebenorėjo matyti ji taip besikankinančio broliuko.

    Tėvelis Dangus pažiūrėjo į savo du vaikus, šitaip vienas kitą saugančius ir tarė:
    – Yra vienas būdas, kaip Mėnuliukas gali pasveikti.
    – Koks, tėveli, koks? Aš viską padarysiu dėl broliuko! – nudžiugo Saulė.
    Atsiduso tėvelis Dangus ir paaiškino Saulei, kad pusei paros galėtų ją užgesinti, ir Mėnuliukas būtų vienintelis šviečiantis Dangaus skliaute, ir taip galėtų laisvai kvėpuoti. Tačiau užgesinimas pavojingas, ir gali pakenkti pačiai Saulei.

    Saulei tai buvo visiškai nė motais. “Pakenks tai pakenks, bet broliukui jau dabar negerai.” – atsakė ji. Ir sutiko būti užgesinama pusei paros. Taip gimė diena ir naktis – ta pusė paros, kai Dangaus skliaute švietė tik Mėnuliukas, buvo vadinama naktimi, o kita pusė – diena. O dieną Saulė vėl kartu šviesdavo su broleliu Mėnuliu. Tiktai Mėnulis spėjo taip išblykšti, jog dieną jo visai nesimatydavo. Bet jis džiaugėsi ir tuo, kad galėjo būti ir toliau žaisti, kalbėtis ir šviesti kartu sesute.

    Paskutinį kartą taisė cobabara : 2015-05-10, 19:13
    Urameshi, Iemon-dono!

  3. Ačiū arturs, Abalys dėkojo
  4. #3
    AZ stalkeris


    Įstojimo data
    2009 04 22
    Vietovė
    Desert
    Įrašai
    370
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    20
    Gaila, kad tik vienas darbas pasirodė Šiaip puiki pasakaitė sukurpta, tikrai neprailgo laikas skaitant.

  5. #4
    Narys
    Įstojimo data
    2015 03 19
    Vietovė
    c(:
    Įrašai
    36
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Citata Autorius cobabara Žiūrėti skelbimus
    Tokios tokelės, kad black_leja darbo pristatyti laiku nespėjo. Geras taškiukas man, blogas taškiukas jai, vis dar minimali statistikos lentelė atnaujinta. Specialūs baudos taškai kol kas neįvesti, tai tik pralaimėjimo priskaičiuotas. Na, o savo istoriją įkeliu.


    Diena ir naktis
    (415 žodžių)
    Spoileris:

    Seniai seniai, kai pasaulis buvo visai kitoks negu matom dabar, nebuvo dienos ir nakties. Žmonės ir dirbo, ir miegojo, tačiau atskirai diena ir naktis neegzistavo – buvo tiesiog para. O taip buvo todėl, kad sesutė Saulė ir brolelis Mėnulis gyveno viename Skliauto rūmų kambaryje, tad kartu ir šviesdavo. Gražiai sugyveno brolelis ir sesutė, nesipyko. Po kiek laiko Mėnuliui pradėjo darytis karšta nuo šalia pat bešviečiančios Saulės. Iš pradžių jis tiesiog atsitraukdavo į tolimesnį kambario kampelį, ir to pakakdavo.

    Bet jiems beaugant, Saulė augo greičiau už brolelį, tad kuo toliau, tuo karščiau Mėnuliui darėsi. Išmušdavo jį prakaitas, retkarčiais būdavo sunku kvėpuoti. Prakaitas mušdavo vis dažniau, kvėpuoti darėsi vis sunkiau. Bandė dar tverti jaunėlis, kol galiausiai neiškentė ir pasiguodė Saulei, kad darosi truputį sunku kiekvieną parą šalia jos būti. Saulė, žinoma, brolelį labai mylėjo, jį tausojo bei saugojo – mat buvo vyresnė, todėl norėjo globoti mažėlį. Išsigando sesutė ir nutarė paprašyti tėvelio Dangaus patarimo.

    Nusivedė Saulė brolelį pas tėvelį ir sako: “Tėtuk, man atrodo, mes jau per dideli su Mėnuliuku viename kambaryje gyventi. Pažiūrėk, koks jis visas suprakaitavęs – aš didesnė ir ryškesnė, jam kvėpuot sunku. Uždus vargšiukas. Pažiūrėk, koks išblyškęs. Reikia mums būtinai atskirų kambarių.” Paklausė tėvelis Dangus ir tarė:
    - Saulut, mieloji mano, tu jau tiek išaugai, kad net ir kitame kambaryje savo broliuką paveiktum. Negerai, brangieji, kodėl anksčiau neatėjot?
    Mėnuliukas tuo tarpu net nežinojo, ką pasakyti – jis buvo ir išsigandęs, kad jam taip negerai darosi, bet tuo pačiu ir skųstis nenorėjo – jis sesutę irgi labai mylėjo ir jiems buvo labai smagu kartu žaisti, kalbėtis ir šviesti. Saulutė taip pat stovėjo išsigandusi, laikydama už rankos broliuką. Nebežinojo ji, ką jiems reiktų daryti, nebenorėjo matyti ji taip besikankinančio broliuko.

    Tėvelis Dangus pažiūrėjo į savo du vaikus, šitaip vienas kitą saugančius ir tarė:
    – Yra vienas būdas, kaip Mėnuliukas gali pasveikti.
    – Koks, tėveli, koks? Aš viską padarysiu dėl broliuko! – nudžiugo Saulė.
    Atsiduso tėvelis Dangus ir paaiškino Saulei, kad pusei paros galėtų ją užgesinti, ir Mėnuliukas būtų vienintelis šviečiantis Dangaus skliaute, ir taip galėtų laisvai kvėpuoti. Tačiau užgesinimas pavojingas, ir gali pakenkti pačiai Saulei.

    Saulei tai buvo visiškai nė motais. “Pakenks tai pakenks, bet broliukui jau dabar negerai.” – atsakė ji. Ir sutiko būti užgesinama pusei paros. Taip gimė diena ir naktis – ta pusė paros, kai Dangaus skliaute švietė tik Mėnuliukas, buvo vadinama naktimi, o kita pusė – diena. O dieną Saulė vėl kartu šviesdavo su broleliu Mėnuliu. Tiktai Mėnulis spėjo taip išblykšti, jog dieną jo visai nesimatydavo. Bet jis džiaugėsi ir tuo, kad galėjo būti ir toliau žaisti, kalbėtis ir šviesti kartu sesute.

    grazi pasaka, sveikinu su pergale.

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •