1. Ir vėl tas prakeiktas kaimynas
Šiaip patiko įkorporuotas humoro jausmas ir keistos replikos. Kad ir apie integralą. Ir svarbiausia, kad jos jaučiasi pakankamai natūraliai o ne taip, kad „noriu, kad būtų juokinga, įmesiu kokį bajerį“.
Loginis neatitikimas (nedidelis): iš pradžių paminima, kad tai – gyventojas iš gretimo namo, bet vėliau „pala, o gal jis namų neturi?“.
Loginis neatitikimas (vidutinis): ypač iš pabaigos atrodytų, kad veikėjas su šito kaimyno kontempliacijomis ir keistu bendravimu jau yra susidūręs („vėl užsivedė kaip eilinį kartą“), tad ar veikėjas neturėtų jau būti išmokęs, kad su juo yra geriau nebendrauti, nes tik nervus susigadins?
Temos įkorporavimas: 5/5
Gramatika: 4.5/5
2. Odė didingajam valdovui
Patiko rašymo stilius – vėlgi toks lengvas ir šiek tiek humoristinis. Tik nesupratau, kam tos antros antraštės reikėjo. Suprantu, kad dalys skirtingos, bet toks stiprus išskyrimas, sakyčiau, šiek tiek gadina įspūdį. Taip patiko originali interpretacija, ir sakyčiau, netgi labai šaunu, kad buvo pažiūrėta į tai kaip galimybę iš naujo atrasti save, ar, tiksliau sakant, kad veikėjas iš naujo atrastų save. Tik manau, kad būtent šitas tokios idėjos pateikimas yra kaip ir ant ribos tarp originalios interpretacijos ir nukrypimo į šoną.
Temos įkorporavimas: 3.5/5
Gramatika: 4.5/5
3. Kiemo sargas
Taip, pirmasis sutiktas žmogus yra įvestas į istoriją, bet kas iš to? Trūksta nebūtinai įvykio, bet bent jau siužeto. O dabar tiesiog kažkieno trumpas pasakojimas apie kiemo sargą be jokios minties. Kodėl tas sargas negalėjo vieną rytą pažadinti veikėjo savo žoliapjove ir dėl to veikėjas buvo visą dieną paniuręs, užsirovė ant netinkamo žmogaus ir kažkaip nukentėjo – pvz susimušė arba buvo atleistas iš darbo, nes bumbėjo ant viršininko? Taip, ši idėja galbūt neišsurutuliotų į gerą istoriją, bet tai būtų bent jau kažkokia istorija.
Temos įkorporavimas: 2/5
Gramatika: 3.8/5
4. Ar mums bus atleista?
Pradžioj kas labai krito į akis tai pasakotojo pasikeitimas. Reikėjo visą darbą išlaikyti vienodą ir pasakoti arba kaip autorius, arba kaip veikėjas; arba tada kaip tik apžaisti ir padaryti iš įvairių perspektyvų ir skirtingų veikėjų. Manau, vietoj močiutės natūraliai būtų kuris nors iš tėvų, bet maybe that‘s just me. Jos senas amžius ir prisiminimai ne taip svarbiai ir figūravo, kad tai turėtų būti būtent senyvas žmogus. Taip pat man dar keista, kaip vampyrai sugebėjo gyventi nežinodami, kad jie vampyrai. Vienas variantas, kurį turiu omeny, būtų, kad vampyrai susiporavo su žmonėm ir dėl to iš kartos į kartą galios bei simptomai silpnėjo arba dar kas nors panašaus, ir dabar jie nelabai ir turi galių, bet kaimiečiai tuo netiki arba nori juos išnaikinti „dėl visa ko“. Bet tokiu atveju tai reikėjo kaip nors perteikti istorijoje. Kadangi tai, kas galėjo būti šauni mistinė ar nuotykinė istorija, perėjo į meilės tragediją, dar galiu atleisti greitą įsimylėjimą, bet kodėl tai turėjo būti baigtis tragiška savižudybe? Man būtų žymiai mieliau, jeigu, pavyzdžiui, nuo didelio kaimiečių būrio būtų atsiskyrusi maža grupelė ir juos būtų užtikusi – kaimiečių maldos ir poveikis vis tiek liktų, o ir istorija nebūtų tokia banali.
Temos įkorporavimas: 4.5/5
Gramatika: 5/5
5. Qualtagh
Visą laiką skaitant manęs nepaliko WTF jausmas. Kitam kontekste tokia idėja gal ir tiktų, bet šičia tema labai pritempta. Kaip ir minėjau prie bendrų pastabų, nei tas žmogus didelės reikšmės turi [tik vienas iš tos panelės į blogą įtauktų dalykų], nei jis ten smarkiai figūruoja. Galėjo ta panelė būtent tuo blogo įrašu, kuriame įdėjo jo nuotrauką, susilaukti daugiau lankytojų bei komentarų savo bloge, galėjo jis pats gal atsiliepti, tada jiems bendraujant kažkas labai įdomaus vykti... Tokiu atveju vėlgi, jeigu istorija ir nebūtų pavykusi, bent jau idėja tikrai tinkama. O dabar galiu pasakyti tik tiek: žmogau, aš žinau, kad tu gali rašyti n kartų geriau negu šitas darbas, taip kad labai lauksiu, kad tai parodytum kituose etapuose.
Temos įkorporavimas: 1/5
Gramatika: 3.8/5
6. Mano qualtagh
Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar autorius šiek tiek pasidomėjo, bet žodis qualtagh yra ypač naudojamas, kai tas sutiktas žmogus būna sutiktas Naujųjų metų naktį. Aš to nenorėjau įkorporuoti į užduotį, kad nebūtų per daug monotoniška bei papildomi apribojimai, bet labai šaunu, kad kažkas tai sugebėjo panaudoti. Nors pradžioje ir minėjau, kad tiesioginis temos minėjimas man nepatinka, bet šitame darbe tai labai tinkamai bei gana originaliai apžaista taip, kad privertė mane šypsotis. Šiek tiek iš konteksto iškrito tas staigus išsipasakojimas apie savo bėdas ir gyvenimo posūkius, bet tai bent jau buvo labai tampriai surišta su istorija, todėl kaip ir tvarkoj. Taip pat man labai nelogiška, kad Naujųjų naktį lauke tikrai nebūtų žmonių, bet bent jau istorijoj tai buvo paminėta, tad sakykim, realybėj vis tiek būtų nelogiška, bet istorijoj buvo kažkiek pagrįsta, nors ir tas pagrindimas buvo „it‘s weird, but it happened“.
Temos įkorporavimas: 5/5
Gramatika: 5/5
7. Be elektros
Visų pirma, perskaičius labai nervina, kad pavadinimas neatitinka svarbiausio istorijos elemento. Suprasčiau, jeigu pagrindinis veikėjas būtų vaikas, tokiu atveju jam būtų labai nuostabu ir labai įstrigę, kad kažkas gyvena be elektros, bet kaip supratau, veikėjas buvo pakankamai ‘suaugęs‘, kad tai jam pasirodytų neįprasta, bet taip nesureikšmintų to. Taip pat vėlgi keista, kad važiuojant dviračiu į kažkokį miškelį, jokių žmonių nebuvo rasta pakeliui. Taip pat manau, kad jeigu Renis atkreipė didelį dėmesį į tai, kad atsiskyrėlis žinojo jo vardą, tai taip pat turėtų būti gana reikšminga, o ne erzinimas, kai tai tampa tiesiog „ai jo, jis mano senelę pažįsta, todėl“.
Temos įkorporavimas: 2.5/5
Gramatika: 2.8/5
8. Tylus prisiminimas
Visų pirma, padarau prielaidą, kad ragana ir gyvena tame altoriuje, todėl tai yra jos namai, o ji tik vos vos išėjusi už jo ribų sutinka tą vaikiną. Kitaip [ar be panašaus paaiškinimo] temos nematau visiškai ir jau darbo būčiau bene nepraleidusi. Taip pat šita meilės istorija laaaaaabai jau banali ir neįdomi. Netgi ta ana apie vampyrus turėjo kažkokio įdomumo ir savitumo, nors taip pat nebuvo puiki, o šitoj viskas labai stereotipiška. Dar pridėčiau, kad tos pabaigos po 10 metų visiškai nereikėjo, labai gražiai būtų užsibaigusi su sudeginimu ant laužo.
Temos įkorporavimas: 0.5/5
Gramatika: 2.5/5
9. Angliukas
Šitas darbas labai maloniai nustebino itin originalia temos interpretacija. Kas dar labai svarbu, tai kad istorija tikrai paprasta be jokių ilgumų ar įmantrybių. Tik pabaigos kitokios reikėtų, dabar tas paskutinis sakinys labai gadina vaizdą, grąžina iš fantazijos pasaulio tiesiai į rašymo konkursą.
Temos įkorporavimas: 4.5
Gramatika: 4
10. Nostalgiškas sapnas
Niekaip nesupratau, kodėl staiga atsiradęs keistas senis turi būti būtent iš Užgavėnių. Ir iš kito pasaulio atėję pasiuntiniai ar dar kas turėtų išmokti ypatingas žinias pranešti kitaip negu „bam, tu ypatingas/išrintasis/super sajanas“. Bet čia ne šitos istorijos kaltė, šiaip pastebėjimas. Šiaip darbas labai priminė Narniją. Aišku, ne kažkuo kertiniu, o detalėmis. Aišku, liūtai vis tiek šiaip gana populiarus gyvūnas, o ir Kaune prie Karo muziejaus yra akmeniniai liūtai, bet kreipinį „Adomo sūnau“ tikrai laikau Narnijos įtaka – ten iš žmonių pasaulio kilusius vyrus/vaikinus vadindavo Adomo sūnumis, o moteris/merginas – Ievos dukromis. Galiausiai istorijoje man pritrūko to veiksmo, kuris buvo žadėtas ir pagrindiniam veikėjui. Dabar jį tik surado ir privertė kažkur nukeliauti. Na, dar kažką įdomaus prižadėjo. So what? Tas pirmasis sutiktas žmogus neturi kažkokios reikšmės. Manau, reikėjo bent jau kokį monologą ar dialogą įdėt, išdėstant, kad šitas veikėjas yra kažkoks labai ypatingas ir dabar turės valdyt tą šalį, su tuo būtų svarba atsiradusi ir bendras istorijos veiksmo tikslas.
Temos įkorporavimas: 3.5/5
Gramatika: 3/5
Bookmarks