Apie Japoniją mūsų šalyje galima išgirsti daugybę mitų. Apsilankius šioje Tekančios saulės šalyje paaiškėja, kad dauguma jų – klaidingi. Dažniausiai Lietuvoje girdimas mitas, kad Tokijas – brangiausias miestas pasaulyje, o Japonija pirmauja tarp šalių, kuriose pragyvenimas brangiausias. Tačiau jei jūs neketinate Japonijoje pirkti nekilnojamojo turto, visa kita ten nėra stulbinamai brangu. O kai kas, tarkime, technologijos, vaikų prekės, drabužiai, degalai ar kokybiškas maistas, netgi pigiau nei Lietuvoje.
Žinoma, kur nors Tokijo Ginzos rajone už buteliuką alaus galite suploti tūkstantį jenų (30 Lt), bet už poros kilometrų to paties tūkstančio jenų pakaks už sočius sušių pietus ir dar bokalą alaus sumokėti. Lygiai taip pat nesunkiai galima susirasti prekybos centrų, kuriuose kainos
nesikandžioja, ar jaunimo viešbutį, kuriame nakvynė tekainuos 30–40 JAV dolerių (o dvivietis kambarys puikiame viešbutyje – 100 eurų).
Taigi, žlugus pirmajam mitui, kad be 15 tūkst. Lt Japonijoje nėra ko veikti (iš tiesų taupesnieji ten ir su 4 tūkst. Lt dešimt dienų išsiverčia, neskaitant skrydžio kainos), galima pradėti planuoti kelionę ne tik į lietuviams mėgstamą Šri Lanką, Indiją ar Tailandą, bet ir į Tekančios saulės šalį – Japoniją.
Ten nuvykus paaiškės ir kiti klaidingi mitai, tarkime, kad į Japoniją po Fukušimos atominės elektrinės avarijos gali važiuoti tik savižudžiai, nes ten itin didelis radiacijos lygis, o maisto produktai užteršti. Iš tiesų radiacija viršija saugumo lygį maždaug 50 km nuo avarijos vietos, o visur kitur ji visiškai nepavojinga. Mokslininkų nustatyta, kad saugus radiacijos lygis yra 1 mikrosivertas per valandą, o Tokijuje jis siekia 0,05, Kiote – 0,04, o Akitoje – 0,035 mikrosiverto.
Prie klaidingų mitų galima priskirti ir aiškinimus, kad japonai – labai uždara nacija. Taip, ji tokia buvo, nes japonų mentalitetas – tai salos gyventojų mentalitetas, bet per pastaruosius penkiolika metų ši nacija stipriai pasikeitė, joje daugėja kosmopolitizmo, japonams, ypač jaunajai kartai, imponuoja amerikiečiai ir europiečiai. Bent miestuose keičiasi ir tradicijos ar, tarkime, vyrų požiūris į moteris. Juk dar gana neseniai japonėms buvo taikomas Konfucijaus posakis, kad moteris jaunystėje turi paklusti tėvui, brandos metais – vyrui, o senatvėje – sūnui, o dabar į tai žiūrima kaip į nonsensą.
Mandagumas ar nuolankumas? Iš tiesų Japonijoje daug kas kitaip nei Europoje, bet tai ne atgraso, o priešingai – traukia. Linkstama manyti, kad japonai labai uždari ir šalti žmonės, tačiau iš tiesų jie labai mandagūs ir svetingi. Jei turistas nežino, į kurią pusę eiti ar į kurį metro traukinį sėstis, tai sustabdyti japonai ne tik paaiškins, bet net ir nuves. Tiesą sakant, absoliučioje daugumoje aptarnavimo įstaigų darbuotojų elgesys ne tik mandagus, bet netgi nuolankus. Ir ne tik su užsieniečiais – su kiekvienu svečiu.
Dar vienas klaidingas mitas – kad Japonijoje niekaip neįmanoma susišnekėti, nebent susirodyti, nes gyventojai kalba tik japoniškai, užrašai visur – tik hieroglifais. Taip gal ir yra provincijoje, bet Tokijuje, Osakoje ar Kiote nesunkiai susikalbėsi angliškai, turistams reikalingi užrašai – angliški, meniu restoranuose – irgi angliški, o kur nėra angliškų, ten būtinai bus patiekalų nuotraukos.
Žinoma, kai kurie mitai nėra klaidingi, pavyzdžiui, kad Japonijoje visur labai saugu ir švaru. Tiesą sakant, nemažą dalį japonų yra apėmusi švaros manija (rytais šaligatviai plaunami šampūnais). Patys jie aiškina, kad švara – tai pagarba šalia esantiems žmonėms.
Nepavadinsi klaidingu ir Lietuvoje paplitusio stereotipo, kad japonai daug lankstosi. Tačiau dabar to lankstymosi kur kas mažiau nei prieš 10 ar 20 metų. Be to, japonai daugiau lankstosi tarpusavyje – savo vadovams, savo senoliams, bet su europiečiais ar amerikiečiais jie bendrauja vakarietiškai.
Su tikrove neprasilenkia ir japonams lipdoma etiketė, kad jie labai punktualūs, o Japonijoje viskas vyksta griežtai pagal taisykles, nurodymus ir instrukcijas, tad nuo jų nukrypę žmonės akimirksniu sutrinka. Iš pradžių tai šiek tiek erzina, bet vėliau pripranti, nes supranti, kad tai tiesiog jų kultūros dalis.
Teisingas ir mitas, kad japonai nepaprastai daug dirba. Dabar vis daugiau įstaigų ir įmonių netgi riboja viršvalandžius. Darbas, jo aplinka ir bendradarbiai japonams yra labai svarbi gyvenimo dalis, nes dauguma jų vienoje firmoje išdirba visą gyvenimą, pereidami nuo žemiausio iki aukščiausio karjeros laiptelio.
Prieš vykstant į Tekančios saulės šalį teko girdėti, kad jos gyventojų pramogos keistokos, ir tai taip pat nėra pramanas, nes japonai labai mėgsta laiką leisti prie žaidimų automatų, karaokės klubuose, nemaža dalis įnikę į komiksus, o penktadieniais dalis persidirbusių japonų padaugina alkoholio.
Iš Japonijos – tarsi iš kosmoso Tiesą sakant, Japonijoje paviešėjęs 10 dienų ar dvi savaites, namo iš šios šalies grįžti tarsi iš kosmoso. Kad ir kokią sritį imsi, daug kas ten visiškai kitaip nei pas mus. Akivaizdūs ne tik kultūriniai, mentaliniai, estetiniai, vaizdiniai, finansiniai ar požiūrio į darbą skirtumai, bet ir buitiniai, sveikatos ar maisto kultūros.
Japonų virtuvė pasaulyje laikoma viena sveikiausių, bet kartu skaniausių ir netikėčiausių. Jų patiekalai – tarsi meno kūriniai, porcijos labai mažos, bet jų nemažai, ir pietauja ar vakarieniauja japonai tarsi ragaudami. Maistas labai lengvas, nes ruošiamas daugiausia iš jūrų gėrybių, jūrų augalų, žuvų, ryžių ir daržovių. Mėsos būna itin retai.
Pabuvus Japonijoje nesunku suprasti, kodėl vidutinė gyvenimo trukmė šioje šalyje ilgiausia pasaulyje. Tai lemia ne vien maistas, bet ir sveikas gyvenimo būdas. Per visą kelionę neteko matyti storų žmonių. Mažai ir rūkančių, o sportuojančių ir judančių – itin daug. Beje, japonai – estetai ne tik prie stalo, bet ir visur: absoliuti dauguma jų rengiasi labai stilingai, jiems itin svarbi harmonija, tradicijų saugojimas, pagarba mokslui.
Ypač pakiliai Japonijoje jaučiasi technologinės ir inžinerinės pažangos mėgėjai. Nes to, ką japonai išdarinėja su savo keliais, viadukais, tiltais ir sankryžomis (kai viadukai tęsiasi kilometrus, o jų mazgai būna net aštuonių lygių), neišvysi niekur kitur pasaulyje. Tai iš tiesų inžineriniai stebuklai.
Na, o technologijų gerbėjai Japonijoje gali ir visai likti be žado, nes visko ten tiek daug, kad kai kurių prietaisų net paskirties negali suvokti. Gali suprasti tik tiek, kad tai, ką Tokijuje automobilių, buitinės ar kompiuterinės technikos srityje matai šiandien, Lietuvoje išvysi po metų ar dviejų.
Iš tiesų Japonijoje neretai kyla daug prieštaringų klausimų, nes gyventojų tankis šioje šalyje didžiulis, įvairovė pribloškiama, ir per keliolika dienų visko gali pamatyti tiek, kiek kitur nepamatysi per kelerius metus. Kartais net imi keistai jaustis: ryte spoksai į robotus mokslo muziejuje, o po valandos jau gali vakščioti po japoniškus sodus ir kausytis, ką iš jų galima sužinoti apie Japoniją ir jos istoriją. Arba pavakary dairaisi po Shibuya – parduotuvių ir paauglių kultūros rojų, grumdamasis iriesi didžiausia pėsčiųjų gatve pasaulyje, spangsti nuo neoninių reklamų ir kelių aukštų dydžio ekranų, o po valandos jau sėdi jaukiame arbatos namelyje ir giliniesi į arbatos gėrimo ceremoniją. Tai stulbinama erdvės ir potyrių kaita.
Greitieji traukiniai per porą valandų nuskraidina 400 km nuo Tokijo – tai leidžia pažinti ne tik sostinę, bet ir kitus Tekančios saulės šalies regionus. Patys japonai pažintį su Japonija kaip tik ir rekomenduoja pradėti ne nuo Tokijo, o nuo buvusios sostinės Kioto, kuris vadinamas muziejumi po atviru dangumi, mat čia daugiau nei 1600 budistų šventyklų, 400 šintoistų šventovių, per 60 japoniškų sodų. Apskritai sakoma, kad Kiote atrasite tai, kas Japonijoje gražiausia.
Dar bent dienai rekomenduojama užsukti į Hirosimą, aplankyti Taikos parką bei muziejų, o kartu ir netoliese esančią Mijadžimos salą bei garsiuosius Itsukušimos šventyklos vandenyje plaukiančius torii, tradicinius šintoizmo vartus. Beje, Mijadžimos sala – viena iš trijų labiausiai lankomų vietų Japonijoje.
Pora valandų kelio nuo Tokijo yra garsusis Niko šventyklų kompleksas – nuostabios, kerinčios architektūros kūrinys. O kai akys persisotina šventyklų, puikiausia atgaiva – Niko nacionalinis parkas. Jeigu keliausite žiemą, galite išvysti stebuklą – beveik užšalusį Kegono krioklį.
Kainos Tokijuje (skaičiuojant litais)
Buteliukas mineralinio
vandens 1,5
Bananas 2
6 riekelės baltos duonos 3,5
10 kiaušinių 4
Litras pieno 5,5
Japoniška sriuba 12
Butelis vyno 40
Pietūs 20–80
Vakarienė 40–200
Nakvynė jaunimo viešbučio aštuonviečiame kambaryje 90
Nakvynė 3 žvaigždučių viešbutyje 180
Bilietas į televizijos bokštą 50
Metro bilietas 4
Kelionė greituoju traukiniu 400 km nuo Tokijo 350
Vyriškas paltas 700
Nešiojamasis kompiuteris 850
Pigiausias skrydis iš Vilniaus į Tokiją ir atgal 2500 Lt
Pigiausiai Japonijoje savaitę pragyventi ir pakeliauti galima už 3500 Lt (be skrydžio kainos)
Vidutinė savaitės kelionės po Japoniją kaina (be skrydžio kainos) 5000 Lt
Naudingos interneto svetainės planuojantiems išvyką į Japoniją
http://www.jnto.go.jp
http://www.japan-guide.com
http://www.frommers.com
http://www.hyperdia.com
Vykstant į Japoniją, jenų rekomenduojama išsikeisti Lietuvoje.
Faktai apie Japoniją
Japoniją sudaro daugiau nei 3 tūkst. salų, o archipelagą – net 6852 salos.
Šiuo metu Japonijoje gyvena 128 mln. gyventojų.
98,4 proc. šalies gyventojų – japonai.
Tokijuje ir jį supančiose prefektūrose gyvena per 30 mln. žmonių.
Valstybinė kalba – japonų.
Statistinis japonas turi mokėti per 5 tūkst., o išsilavinęs – daugiau nei 7 tūkst. hieroglifų.
95 proc. gyventojų išpažįsta šintoizmą ir budizmą, 0,8 proc. – krikščionybę.
Per metus Japonijoje užregistruojama per 3 tūkst. didesnių ar mažesnių žemės drebėjimų.
Japonija pasaulyje yra antra šalis pagal nominalųjį BVP ir ketvirta didžiausia eksportuotoja.
Atsakyti cituojant
Autorius Bardakas
Nors ir tai, jei rimtai tai labai norint galima ir sutaupyt. Be to, girdėjau, kad jau yra ir kelionės išsimokėtinai.
Mano bėda kita - bijau keliauti. Svetima aplinka mane gąsdina.
Kai pradedi myleti gyvenima, gyvenimas pradeda myleti tave ^^ 
BLACKOUT
Mėgstami