Skelbiame visą japonų animacijos dienų OTAKA 2011 programą. Šiais metais siūlome keturis naujus ir vieną klasikos filmą.
Festivalį atidarys šviežutėlė premjera iš Japonijos, režisieriaus Makoto Shinkai („5 centimetrai per sekundę“, 2007) naujasis darbas „Vaikai, kurie vijosi žvaigždes“ (2011). Režisierius lieka ištikimas savo dailiam braižui ir žiūrovams pateikia dar vieną vizualinį gardėsį.
Po visą pasaulį tebekeliaujanti studijos „Ghibli“ pasaka apie mažuosius skoliniautojus pagaliau atvyksta ir į Lietuvą. Į filmą „Skoliniautojai“ (2010) kviečiame vaikus, jų tėvelius, ir visus, kas neabejingas klasikinei japonų animacijos estetikai.
Dar vienas sensacingas filmas praplečia festivalio geografiją. Taip, tai legendinio sovietinio animacinio filmukų ciklo apie mažąjį keistuolį Kūlverstuką, liūdnąjį Gena ir kitus draugus ilgametražio kino versija iš Japonijos. Filme „Kūlverstukas“ (2010) buvo atkurtos originalios lėlės, naudota ta pati filmavimo technika, o pasakojimą stengtasi pertiekti ta pačia dvasia. Ši juosta nukels į praeitį, sugraudins, prajuokins, vieniems užgaus nostalgijos stygą, kitiems – atvers dar nepažįstamą, bet jau legenda tapusią istoriją apie draugystę.
Kanų festivalyje premjeravęs biografinis animacinis filmas iš Singapūro „Tatsumi“ (2011) pasakoja apie garsųjį japonų komiksų kūrėją ir žanro revoliucionierių Jošihiro Tatsumi. Šis filmas – tai penkios novelės, pasakojančios apie originaliojo manga autoriaus gyvenimą ir kūrybą. Būtent jis pasuko japoniškų komiksų kursą suaugusiojo link. Tokią publiką labiausiai ir kviečiame apsilankyti šiame filme.
Klasikos skiltyje šį kartą pateikiame tiek publikos, tiek kritikų numylėtąjį režisieriaus Hiroyuki Yamaga filmą „Hanėjų sparnai“ (1987). Pasakojimu apie kitą civilizaciją filmas stebina vaizduotės galia, istorijos klodais, dėmesiu detalėms – tai tikras animacijos šedevras.
Susitiksime Forum Cinemas „Vingis“ 3 salėje. Nes tai gražu.










Atsakyti cituojant






Eisiu į filmą "Vaikai, kurie vijosi žvaigždes" :] Labai noriu ji pamatyti :]










Į Tatsumi bilietą buvau nusipirkus iš anksto, nes iš karto patraukė dėmesį aprašymas. Situacija čia apsivertė auktyn kojom - piešimas, kuris kaip supratau, turėjo atitikti mangakos stilių, ir labai slogios istorijos; irgi savotiškai patiko, nes buvo atpasakojamos šio autoriaus mangos, kurios perteikia kai kuriuos tuometinės Japonijos gyvenimo aspektus taip kaip juos matė Tatsumi. Bet sprendžiant iš žiūrovų skaičiaus sekmadienį nedaug kas tuo susiviliojo. 


Mėgstami