Aš nebesuprantu pats savęs. Kaip shonen'as tokias emocijas gali sukelti... Na, bet tikrai, niekada gyvenime nesu matęs kažką geresnio nei Naruto (įvardijant tik shonen'us, nors gal ir dar kelis žanrus galima būtu prikabinti)

Sakykit ką norit, stumkit kaip tik norit, bet tikrai, čia yra aukso gabalėlis... Tokias emocijas sukelia, kai žiūrima viskas iš eilės, kad ir tie fileriai, ir tie prisiminimai ir visokios kitokios detalės, kurios pasikartoja milijoną kartu, bet vis tiek, noriu žiūrėti ir taškas. Tie visi jausmai, kuriuos turbūt tik japonai taip sugeba perteikti, aišku čia tik mano nuomonė.
Filmas buvo nerealus, įspūdingas, neapsakomai geras. Aišku, čia apie veiksmą tai net nereikia kalbėti. Bet man patiko tas sunaus ir tėvo susitikimas... O pabaiga išvis sukrėtė, toki gerą įspūdį paliko, kad net sunku įvardinti žodžiais... Endingas, piešimas, įgarsinimas- fantastika. Tikrai ne viena kartą pažiūrėsiu Naruto!
Ir neužmirštant paprašysiu, jog kas nors galėtu įdėti aprašymą šio filmo


Mėgstami