Rezultatai 1 iki 8 iš 8

Citadelė

  1. #1
    Paraamnestical
    RayYuka avataras
    Įstojimo data
    2009 11 02
    Vietovė
    Kiot
    Įrašai
    220
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15

    unshure Citadelė

    XX.
    Atėjau iš niekur.
    Nežinau iš kur aš atėjau,
    Bet čia dabar esu, čia kur atsiradau.
    Pakėlęs savo žvilgsnį aš į dangų, juodą lyg anglis debesį matau,
    Taip arti lyg krentantį į žemę nuo sunkios, didžios naštos...
    Nuleidęs žvilgsnį sau po kojom
    Matau išvien purvus ir menką su jais sumaišytą žolę.
    Trispalvis molio, žemių, kraujo purvas man tarp rankų slysta
    Slysta tarp kojų, akių, alkūnių, kelių, pirštų.
    Pažvelgęs ten kur labiausiai akys krypsta,
    Į peizažą tiesiai prieš mane,
    Kur stovi šalta beribė tuštuma
    Tarp dangaus ir žemės palikta,
    Matau kaip dygsta mažos dėmės jos tolumoje
    Kas jos? Ar jos tikros ar tik mano galvoje?
    Nes šiame viesūlų pragare, neįmanoma yra tikra gyvybė.
    Žiūriu tolyn ir ištiesiu staiga rankas, kai suprantu
    Kad tai ta pati jėga kur viską griauna ir naikina pakeliui.
    Tai žmonės bėga, rėkia iškeltais ginklais
    Ir vėl per naują maišo žemę su purvais.
    Ir į mane jie lekia lyg žvėriški nasrai,
    Jie arba mane plėšys arba sutryps mano kaulus su jau kruvinais moliais...

    Jei kam patiko arba nepatiko prašau pakomentuokite, ką manot.
    Paskutinį kartą taisė RayYuka : 2011-08-21, 19:56
    Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.

  2. Ačiū donatass dėkojo
  3. #2
    GD <3
    lialia avataras
    Įstojimo data
    2010 07 18
    Vietovė
    Somewhere
    Įrašai
    420
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    20
    Nesu skaitymo ir šiaip kūrybos mėgėja, bet man patiko. Labai gražu ^^ Erm... O daugiau bus?
    http://i1014.photobucket.com/albums/af265/miatoot21/graphics/007_1.jpg
    Max parašo aukštis 130

  4. Ačiū RayYuka dėkojo
  5. #3
    Paraamnestical
    RayYuka avataras
    Įstojimo data
    2009 11 02
    Vietovė
    Kiot
    Įrašai
    220
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Citata Autorius lialia Žiūrėti skelbimus
    Nesu skaitymo ir šiaip kūrybos mėgėja, bet man patiko. Labai gražu ^^ Erm... O daugiau bus?
    Ačiū, lialia... Nesu eilių meistrė, bet labai tikrai džiaugiuosi, kad tau patiko. Nežinau ar bus daugiau. Gal...
    Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.

  6. #4
    Narys donatass avataras
    Įstojimo data
    2009 08 28
    Vietovė
    Silale
    Įrašai
    96
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    wow.Na as irgi nesu skaitymo megejas.Bet vistiek sugebu atskirt kokybiska darba.Tikrai grazu .Lyg is kokios knygos paimta.Saunuole.Nekiekvienas sugeba graziai rimuoti.Patiko man

  7. Ačiū RayYuka dėkojo
  8. #5
    As the psycho himself
    After avataras
    Įstojimo data
    2009 07 15
    Vietovė
    (:
    Įrašai
    265
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    18
    Tikrai labai grazu Tikrai vykes darbas, ir butu labai liudna jeigu nebutu daugiau Skaiciau pora kartu, antra karta idemiau ir idomu pasidare labai idomu ka tu turi omenyje 'jos' sitame sakinyje 'Matau kaip dygsta mažos dėmės jos tolumoje' aciu, ir sry jeigu akivaizdaus dalyko nesupratau, bet tikrai man buvo idomu skaityti ir patiko Aciu

  9. Ačiū RayYuka dėkojo
  10. #6
    Motherbleeping Killjoy


    Yumenator avataras
    Įstojimo data
    2009 07 27
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    585
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    27
    Labai primena melancholišką poeziją.
    Aišku, rimuojasi ne visur, bet labai emociška.

  11. Ačiū RayYuka dėkojo
  12. #7
    Paraamnestical
    RayYuka avataras
    Įstojimo data
    2009 11 02
    Vietovė
    Kiot
    Įrašai
    220
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15

    unshure

    Tinsta galva?...
    XXI (tęsinys XX)

    Aš iškvėpiu giliai lyg paskutinį kvapą,
    Nes jaučiu, kaip gerklę smaugia neregėta baimė.
    Baimė- man ilgiau gyventi...
    Mano kūnas sielos pamažu pasaulį šį palieka,
    Atsisikiria nuo skausmo, kurį širdis suteikia.

    Žvelgiu žemyn - ir nieko nejaučiu
    Stebiu save iš šono
    Ir kaip visu stotu konvulsijoje šoku...

    Viskas baigta, viskas baigta
    Lengvai aukštyn kilu,
    Akis ramiai užmerkiu ir vėl atmerkiu...
    (Deja) Iš po tų pačių vokų...

    Sveikas, drauge -
    Suskamba šaiži garso salvė,
    Tai šešėlis taria virš manęs pakabęs.
    Mano žvilgsnis liejąs, aiškiau neregi.
    Negi vos akimirksnį trūko manoji laisvė?

    Man trūksta supratimo, kiek aiškiai patiekiau eilutėse vykstantį veiksmą, tad padėkočiau, jeigu perskaitę, pakomentuotumet ir dar pasakytumėte, kaip viską supratot...
    Paskutinį kartą taisė RayYuka : 2011-11-27, 10:40
    Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.

  13. #8
    Paraamnestical
    RayYuka avataras
    Įstojimo data
    2009 11 02
    Vietovė
    Kiot
    Įrašai
    220
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15

    Question

    Taip toli šioj dykumoj esu...
    Iki kaklo skęstu, smėlyje einu.
    Karščio nėra, smiltelės lenda į akis, kutena
    Man sunku tik eiti, tik kvėpuoti, TIK matyti pasaulį,
    Tai ne mano našta, kurią jo pečiai neša...
    Aš atsiprašau už šį akmenį dar nepajudinama vėjo,
    Jo trumpiausia šešėlio ranka į saulę tiesias...
    Aš atsiprašau už šiuos žodžius, kuriuos tik šalta širdis
    Karštai kartoja užsimerkdama.
    Karščio nėra... kas yra audra?
    Aistra tiktai sapne...
    Šalta neapykanta - viskas, ką nešuosi ir laikau delne,
    Dykumą paverčia pūga, speigu.
    Nesuprantu...
    Kodėl į mane žiūri šios baimės akys?
    Kodėl jos nekalba? Teisia mane, ten kur nėra tiesos...
    Apgaulingi spąstai į kuriuos manęs neneša srovė~
    Nepaleidžia jų sapnai, aistros geiduliai

    Noriu jausti! Ir tai sako akmuo mažesnis už smiltelę.

    Verkiu tik per liūtį, kuri pagaliau dykumą užlieja

    Nuplauna ji vienintelę, dar neįskeltą kibirkštį.
    Keliai linksta ~ visą amžinybę ėjau vietoje
    Neturiu ką prisiminti, niekada nebuvo ko pamiršti~
    Už nugaros pasaulio limbas.
    Nesiekiu nieko, tik atrast save...
    Neverkiu dėl nieko ~ ašara nieko verta
    Daigus suryja druska, karti tiesa...

    Tiesa - tai ne teisingumas, tai kažkieno šypsena saldi, kažkieno rauda.
    Gėlos nėra,
    Tik mano pirštai kruvini - ne mano sąžinė.
    Tie(šie) siluetai dingo smėlynuose seniai...
    Vis dar kažko tvirtai laikausi, nepaleidžiu~
    Tos grotos gyvenimo siūlas, mano laisvė
    Sulaiko nuo to paskutinio šuolio atgal -
    Ten kur būti man lemta.
    Troškimas trokšti mane svilina
    Žingsnis į prisiminimus, palaidos draugus
    Kodėl būtent dabar mane gesina lietus?
    Atleiskit man, kas nors už visus...
    Mane išduoda kiekvienas mano noras...


    Kaip visada ieškau savo gramatinių ir loginių klaidų....
    Paskutinį kartą taisė RayYuka : 2012-08-17, 20:11
    Geriau siaubinga pabaiga, nei siaubas be pabaigos.

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •