Rezultatai 1 iki 5 iš 5

qana eilėraščiai ir pan.

  1. #1
    spygliuotas bet ne piktas qana avataras
    Įstojimo data
    2008 07 22
    Vietovė
    Vilnius (deze prie kalnu parko)
    Įrašai
    59
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0

    qana eilėraščiai ir pan.

    tai ką... pradedam...


    Spoileris:
    „Rojus“

    Ir akyse pasirodė ašaros...
    Ne liūdesio,o džiaugsmo..
    Nes tu girdėjai lyg iš pasakos,
    Aidus atsklidusius Vilko šauksmo.

    Ir baltas vilkas gūdžią tamsią žiemą
    Atvers plačius vartus į rojų,
    Kai pražys gėlių mergaitė iš pusnies ir ašaros,
    Su Viltimi šnabždės apie ateinantį rytojų...

    Ir ta Viltis kaip paskutinė naktyje liepselė
    Niekad neužges apšviesdama,
    nors ir menkai, į rojų kelią...

    ____________________________________________
    Spoileris:
    „Penkios minutės“

    Pažvelk, praėjo jau minutės penkios,
    Praėjo išklausytos visos dainos trankios.
    Praėjo, ir nesugrįš tau jos atgal.
    Nebesugrįš pajaustas pojūtis... O gal?
    Per penkias minutes nukritęs ir nupūstas lapas,
    Nuo suvalgyto šilto pyragaičio užsilikęs kvapas.
    Juoda, per kelią, prabėgusi katė,
    Išgyveno minutes penkias pasislėpusi pelė.

    Per penkias minutes laišką parašau
    Ir per tas pačias sakau myliu, atsiprašau.
    Per penkias minutes mes padarom daug klaidų,
    Deja, kai kurių neužmiršim nei aš, nei tu.

    Per minutes penkias sugriautas miestas,
    Šimtą metų jo gatvės tiestos.
    Per jas penkias koks šimtas miršta
    Nuskęsdami į miglą tirštą.
    Tuo pat metu pradedama nauja givybė,
    Prakeikta ir apšviesta laiko ta galybė!
    Kuri valdo šį pasaulį,
    Jungia tiesą ir apgaulę.

    Mes visi prieš laiko teismą stovim,
    Gal to nejaučiam, nepagalvojam,
    Kad penkios tos minutės gali
    Surengti teismą visagalį.

    Tad pažvelk, praėjo jau minutės penkios,
    Gyvenime tavam atrodo jos visai neženklios.
    Bet sunkios laiko grandinės žvanga,
    Tu negirdi, kaip koja kojon su tavim jis žengia...

    Spoileris:
    Diena ir Mėnulis (pagarba)

    Kai diena žaismingos vasaros gėlėtos ir žalios
    Užleidžia savo smėlio dėžę baltam mėnuliui.
    Jie nesusitinka tik dėl priežasties ganėtinai kvailos,
    Skirtingai jie savo būtį susikūrę...

    Ji - diena, o jis naktis,
    Ji visad šokanti, linksma,
    O jis yra ramybė, paslaptis...

    Ir nuolatos jie viens nuo kito bėga
    Lyg pamačius vienam kitą jiems pasydarytų baisiai gėda...

    Nes diena žaismingos vasaros gėlėtos ir žalios
    Laiminga smėlio dėžę šildo ir prižiūri,
    O mėnulis nesutikęs niekada dar jos
    Su pagarba į šitą visą grožį žiūri...

    Ir gėda jiems baisiai ir didžiai,
    Nes diena apie mėnulio išmintį pagarbiai mąsto,
    O mėnulis nemokėdamas taip rūpintis šiltai
    Su nakties skraiste apsisiautęs nuo dienos vis slapstos.

    __________________________________________________ __
    Spoileris:
    klounas

    Chi chi cha cha chi chi cha cha
    Tu pažiūrėk aš ten aš čia!
    Aš senas klounas iš sudegusio cirko,
    Vienintelis juokiaus kai visi pravirko...
    Ir nors grimai seniai man nuvalyti,
    Bet šypsena, nors ir iškreipta, dar švyti...
    Apdegęs styro žalias man perukas,
    Beviltiškai parodytas paskutinis triukas...
    Ir vis dar juoksiuos iš gyvenimo kajp cirko,
    Mano juokas ne wieną vaiką juk papirko...
    Chi Chi Cha Cha...

    _________________________________________
    Spoileris:
    Feniksas (benas)

    Gyvybės garsas aidų aidais į tolį nusirito,
    Iš ugnies ir pelenų kalvos.
    Iš liekanų cinamono ir plunksnų mažas paukštis išsirito
    Ir klyktelėjo gyvybe...
    __________________Naujos aušros...

    Tėvo pelenus į kiaušinį miros jis surinkęs,
    Į Heliopolį nunešė palaidot.
    Debesys virš jo galvos palinkę
    Kvietė...
    _______Kvietė dieną nuo nakties išskaidyt.

    Išskleidė sparnus plačiai į šonus
    Vienas iš dievo RA pavidalų.
    Kilo...
    _____Kilo jis aukštai į dangų,
    Saule švietė plunksnos, auksinių jo sparnu.

    Gyvybės klyksmas per dangų nusirito,
    Klausėsi jo žemė ir dangus.
    Didingas paukštis per perlų arkas skrido-
    Dienos karalius. Jam lenkias,
    ________________________Ir stiebas... Ir žmogus...

    P. S. benu vadintas feniksas egiptiečių mitologijoje...

    ______________________________________________
    Spoileris:
    Dramblys

    Dramblys arbatą gėrė kartą,
    Kai stačiai patapo šalta.
    Džiaugėsi arbata tasai Dramblys,
    Gurmanas buvo ne kvailys.

    Pats rinko lapelius žolių,
    Nurinko žiedelius gėlių.
    Kiekvieno lapo, kiekvieno žiedo atsiprašęs
    Surinko jas į žydrą tašę.

    Prieš saulę jas džiovino,
    Drugiai pietų vėją jam skraidino.
    O naktį po drebulės šakom
    Liūliavo jas dainom tyliom.

    Su meile švelnia tą arbatą darė,
    Tik nuoširdus Dramblys tą padaryti gali,
    O arbata jam padovanojo
    Šilumos, švelnaus skonio, kvapo rojų...
    Paskutinį kartą taisė qana : 2010-08-03, 03:09
    Don't watch porn... Use your imagination!!

  2. Ačiū Cere dėkojo
  3. #2
    spygliuotas bet ne piktas qana avataras
    Įstojimo data
    2008 07 22
    Vietovė
    Vilnius (deze prie kalnu parko)
    Įrašai
    59
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    kaukė

    Nenoriu, kad pasaulis būtų pilkas
    Nenoriu, bet tik toks jis ir yra
    Esu lyg senas prijaukintas vilkas
    Nesuvokdamas į miška žiūri visada.

    Aplink, žmones tik su kaukėmis matau,
    Atseit kvailus, protingus, kurie nori vis daugiau.
    Ir aš tą kaukę užsidėjęs
    Nuo pasaulio tik ginuos...

    (O) kodėl žmogus baisesnis už baisiausią žvėrį?
    Perkąst gerklę gali vien tik iš pavydo,
    Karas nugalės gražiausią gėrį
    Jei tik ką trokštamo žmogus išvydo.
    Paskutinį kartą taisė qana : 2010-08-02, 01:16
    Don't watch porn... Use your imagination!!

  4. #3
    spygliuotas bet ne piktas qana avataras
    Įstojimo data
    2008 07 22
    Vietovė
    Vilnius (deze prie kalnu parko)
    Įrašai
    59
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Vieškeliai (Karšta diena, uždaryk mane kur minkšta)

    Kiaapa vingiuoti vieškeliai pavasario kaitroj
    Kiaapa vingiuoti vieškeliai ir žmogaus galvoj

    Ir nesuprasi ką jis tau nori pasakyti
    Vingiuoti vieškeliai duobėti ratų išminkyti

    Ššš ššŠ žvirblys pakilo apalpo ir nukrito
    Ššš ššŠ širdis sumikčiojo pasakė ir nutilo

    Žmogus nežino kaip daugiau galėtų Tuk Tuk iškarkt
    Nemoka minties virš vieškelių pakibusios ištart

    Apaaik itou'igniv iai'lekseiv ri saugomž jovlag...
    Paskutinį kartą taisė qana : 2010-08-02, 16:43
    Don't watch porn... Use your imagination!!

  5. #4
    spygliuotas bet ne piktas qana avataras
    Įstojimo data
    2008 07 22
    Vietovė
    Vilnius (deze prie kalnu parko)
    Įrašai
    59
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    pirmoji meilė

    Pirmoji meilė , gerklėn paspaudusi gaiduką
    Baigė.Pasiutusi seilėjos,
    Apmyžo parke dar vieną suoliuką.
    Kai pasijuto nusidėjus
    Nusibaigė.Paliko daužytą veidrodį, aspirino buteliuką.

    Mergaitė parke apmyžtam suoliukui
    Verkia.Santechnikai užgėrė.
    Gailiai cypia latekso šuniukas
    Niekas jo neglostė, niekas jo nešėrė.
    Tik ji kalta ir tas gaidys Tadukas.

    Pirmoji meilė pasiutusi rujoja
    Vaike! Jai visvien Japan, Litva.
    Įkasti taikos kiekvienam į koją.
    Šiandien tu rojui, rytoj šikna.
    Don't watch porn... Use your imagination!!

  6. #5
    Visa valdžia vaizduotei!
    denix2 avataras
    Įstojimo data
    2008 04 20
    Vietovė
    Beyond Imagination
    Įrašai
    388
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    22
    Citata Autorius qana Žiūrėti skelbimus


    Spoileris:
    „Rojus“

    Ir akyse pasirodė ašaros...
    Ne liūdesio,o džiaugsmo..
    Nes tu girdėjai lyg iš pasakos,
    Aidus atsklidusius Vilko šauksmo.

    Ir baltas vilkas gūdžią tamsią žiemą
    Atvers plačius vartus į rojų,
    Kai pražys gėlių mergaitė iš pusnies ir ašaros,
    Su Viltimi šnabždės apie ateinantį rytojų...

    Ir ta Viltis kaip paskutinė naktyje liepselė
    Niekad neužges apšviesdama,
    nors ir menkai, į rojų kelią...
    Man kažkaip keistai eiliojasi...aišku ne visi eilėraščiai dar ne visus perskaičiau, bet pvz. „Rojus“ pirmą strofą bučiau parašęs taip:
    Spoileris:

    Ir pasirodė ašaros akyse...
    Ne liūdesio,o džiaugsmo..
    Nes tu girdėjai lyg iš pasakos,
    Vilko šauksmu atsklidusius aidus.

    Na aišku čia tik mano nuomonė...bet šiaip gan gražus eilėraščiai.
    “I reject your reality and substitute it for my own.”
    www.facebook.com/DenisO.art.

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •