Puslapis 1 iš 5 123 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 1 iki 16 iš 74

Tas keistas gyvenimas....

  1. #1
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15

    Xipzo kurineliai...

    Del bardako apkeistu taisykliu, teks viska deti i 1 gija , todel bandysiu naudoti spoilerius....

    Kito pasaulio sviesa -
    Spoileris:
    Sunkus išgyvenimas

    Sėdėjau bare , su žavia blondine , mezgėsi lengvutis pokalbis , šnekėjomės apie viską , ko tik primastydavom , ji buvo žavi , jauna blondinė , duočiau na apie 22m , lengvai padažytos lūpos , skoningai pasikvėpinusi, nei perdaug nei mažai . Dauguma vyruku nužvelgijėjo šią merginą, bet vis neišdrysdavo jos užkalbinti , kažkas stūmė juos nuo jos . Tikriausiai kaip visada įsitaises savo vietoje šiame bare tepastebėjau prie ko atsisėdau, man atsisėdus ir lengvai ją netyčia stumtelėjus prasidėjo pokalbis...
    Abu buvome šiek tiek išlenkę , tad pasisiųliau važiuoti į mano namus...
    Automobilis lengvai riedėjo keliu, siek tiek mus nesioji į sonus , visgi kiek ikales vairavau. Artėjome , prie posukio , mano mažas namelis buvo ant kalvos virš miesto, nuo mažens simpatizavau aukštoms vietoms , galbut dėl to kad mano tėvas buvo alpinistas ir jo manija aukštoms vietoms persidavė man ... Na kaip bebūtų , pradėjau lengvai stabdyti , mano mašina buvo kiek senokai tikrinta , bet prieš porą metų pirkta , tad visada ja pasitikėjau , bet atrodo perdaug pasitikėt niekuo negalima. Stabdžiai nustojo veikti, mašina nebemažino greičio , užtraukiau rankini ir pradėjau junginėti pavaras, nuo to ji turėjo sustoto , bet lyg kažkokia jėga ją stumtu ji nestojo!! Mane apėmė išgąstis, pasisukau į merginą ir man iš nuostabos išsiplėtė akys , jos mašinoje nebebuvo nė kvapo , tik jos šalikėlis lengvai gulėjo ant sėdynės.
    Automobilis pramušė apsaugines tvoreles ir nulėkė nuo 15metru skardžio.. mane nuo smūgio išsviedė laukan, mašina užsidegė ir viskas aptemo , tik prisiminaiu tą merginą su kuria važiavau iš kažkur prieinant prie manęs ir kažkam skambinant...

    Nežinau kada , bet atsibudau ligoninėje , ar bent kažkur kas buvo panašu į ją... Vos amn spėjus atsitokėti , ir apsidairyti savo " "palatoje" - ką greičiau pavadinčiau kokia kiber studija , čia buvo tiek daug visokių aparatų , kad man net akys raibo nuo jų visų skleidžamų švieseliu ir spindulių , iėjo jau nebe pirmos jaunystės daktarėlis... Liudnų žinių aš iš jo sužinojau ...
    Mano skeletas daugumoje vietų buvo sutrupintas po avarijų , skausmo nejaučiau tik todėl , kad jie kažkaip sugebėjo atjungti mano smegenis pasiekiančius skausmo impulsus, kūne buvo daugybė kaulu nuolaužų, dėl kurių greitai galėjo prasidėti ivairios ligos, puliniai , gangrena... Daktariukas man pasiulė išbandyti nauja gydimo būdą , kurio metu pasitelkiant nanotechnologijas organizmas butu išvalytas nuo kaulu atplaišėliu ir suformuotu naujus kaulus , tai buvo tikriausiai vienintelė galimybė man išgyventi , taigi bėdoje esantis žmogus dažnai girbiasi šiauto , taigi ir aš sutikau , nors jie pasakė , kad šitos oeracijos galiu ir neišgyventi , jei organizme prasidės atmetimo reakcija...
    Gulėjau po baltomis lempomis , kambaryje daugiau nebuvo nieko , tik aš ir didžiulis indas su keistu mėlinai švytinčiu skysčiu , kiap man paaiškino jame buvo nuskausminamieji , specialus preparati , nanobotai ir dar velnias žino kas, ko jau nebeprisiminiau.
    - Kaip jautiesi Riki?
    - Pogalais tikrai sumautai , juk tuoj galbut pasveiksiu o galbūt mirsiu.. Pradėkim pagaliau šią velnio operaciją!
    Pradėjus į mano organizmą tekėti mėlinajam skysčiui , visame kūne pajutau lengvą kutenimą, kuris greit peraugo į nemenką skausmą , kurio net jų vaistai nesugebėjo nuslopinti!Tikrai cypiau iš skausmo , jausmas buvo toks , lyg kiekvieną kaula kasnors griaužtu iš vidaus... Nors tiesa pasakius taip ir buvo.. Nanobotai ėdė mano kaulus, ir jungėsi vienas su kitu jų vietoje formuodami naujus metalinius kaulus. Bėgo laikas , po keliu valandų , kesti tą skausma nebebuvo taip sunku , galbut nuskausminamieji pradėjo veikti smarkiau , o gal kūnas tiesiog priprato prie šio monotoniško skausmo.. Po kaulu "keitimo" operacijos iš lubų pradėjo lysti ivairiausios mašinos , kurios atlikinėjo ivairias nedideles operacijas mano kūne , taisė kaulu nuolaužu padarytas žaizdeles organizme, stiprino raumenis pumpuodamos į juos kažka , nuo ko akimirksniu užaugdavo raumenįs, be kurių su šiais metaliniais kaulais nepajudėčiau. Operaciaja ėjo į pabaigą , robotaia tlikinėjo paskutines užduotis, formavo mano smegenyse kažka panašaus į antras smegenis , tiksliau mažą mikroprocesorių, kuris bus taip prisijungęs prei mano smegenų , kad taps vientisa eseybe su jomis, šis mano smegenyse būsiantis kompiuteriukas turėjo suteikti man ivairių naujų gebėjimų, tokių , kaip mano kųne esančių nanomašinų valdymas ir panašiai...

    Prabudau toje pačioje palatoje , kur buvau prieš operaciją , tik šykartą nebuvo jokių aparatų. MAn pranešė , kad operacija buvo sėkminga, atmetimo reakcijos nebuvo. Dabar buvau pats tikriausias kyborgas T.T . Tik po šios operacijos suvokiau , ką tie daktarai man padarė, vos man atsibudus atlikinėjau daugybę testu , šuoliukai , bėgimas ir t.t. tapo mano kasdienybe , jie mane bandė apie mėnesį , aš kantriai laukiau , kol būsiu paleistas , bet trukus kantrybei ir paklausus , kada jei manes paleis jei man pasakė dar negreit , kolkas tikrinome tik motorines tavo funkcijas , rytoi tikrinsime tavo antrūjų smegenų veiklą , taip jie vadino tą miniatiūrinį kompą mano smegenyse...
    -Taigi -šyptelėjes pasakė daktariukas- tu šiuo metu gali valdyti savo kompiuterį pagavojes apie žodį "misija" . Pabandyk ištarti jį mintyse.
    Pabandžaiau , ir man tiesiogine prasme akyse nušvito nedidelis programinis langelis, kaip man vėliau paaiškino man tiesiai į smegenis sufokusuojamas programos lango vaizdas ir jo valdymas, kurį aš galiu sumažinti ar visai paslėpti... Man toptelėjo mintis kosmosas , tikras kosmosas o nebe kūnas čia pas mane . Visą dieną mane mokė naudoti šias amno antrąsias smegenis, jose buvo sukurtas dirbtinis intelektas , kurį mokslininkai vadino "esybe 2" jie man paaiškino , kad tai programa , tiksliau dirbtinis intelektas , kuris mokosi iš manęs ir po biški , per tam tikrą laiką taps mano draugu... Niekaip nesupratau , kaip kompiuteris gali tapti mano draugu! Po ilgu aiškinimu , kam jis reikalingas man šiek tiek daėjo , kad jis kažkas panašaus į pagalbininką , kuris man padės valdyti naujajį kūną , tiesa aš galėjau jį persikurti pagal save , pritaikyti prie savo charakterio, temperamento suteikti jam būdo bruožų , leisti jam mokytis na galėjau jį padaryti tikrai savarankišku.
    Šioje gydimo įstaigoje išbuvau apie gerus metus , kol išmokau valdyti savo naujajį kuną. Į normalu gyvenima gryžti buvo kiek sunkoka, naujame darbe ijungęs savo pagalbininka ir perdavęs jam visą darbą tiesiog ijungdavau savo smegenis pasyviu rėžimu ir snūduriuodavau... Greitai supratau , kad su šiuo nauju kūnu noriu kažko daugiau , įsidarbianu su aukštosiomis echnologijomis dirbančioje kompanijoje , dėl savo aukštos kvalifikacijos gavau neblogą darbą su tarperdviniais vartais , kuriama nauja techonogija- šie vartais turėjo perkelti į kitus vartus, tereikėdavo surinkti kitų vartų numerį, ši nauja techonogija kurią mes pradėjome kurti ir tobulinti turėjo padaryti perversmą žmonijos istorijoje, bereikėtu mašinas naudoti tik tam , kad pasiekti vietas kur nėra vartų!!! Mane tikrai sudomino šis darbas, dieną naktį jame dirbau , čia pinai galėjau išnaudoti savo naujas smegenis , jos smarkiai padėjo įvairuose apskaičiavimuose .

    Šis gyvenimo etapas , kuriame galėjau pilnai naudoti man suteiktas Dievo dovanas (tokia dovana aš laikiau per tą nelemtą avariją igytą kūną) labai mane džiugino , nes darbe galėjau pilnai išsireikšti , mano vidinis kompiuteris palaipsniui tapo mano draugu , kas aš anksčiau maniau yra neimanoma , jis man padėdavo daugeliu klausimų. Taip bėjo laikas ....

    Spoileris:
    Šviesa ir pasaulis

    Kompanijoje dirbti buvo smagu , nieko nestebino mano turimas mechaninis skeletas, dauguma firmos narių buvo prisidėję prie mano gelbėjimo iš po tos avarijos. kai mane iš čia buvo paleidę , visada sakė galėsiu kreiptis , jei turėsiu kokiu problemų , taigi darbą radau kaiptik čia. Mūsų tarperdvinės mašinos kurimas užtruko penkerius metus, ji buvo didelė ir griozdiška , bet visdėlto tai buvo pirmoj mašina , ateityje kaip ir daugumą kitų išradimų ji sumažės , taps kompaktiškesnė. Artėjo laikas pirmiesiems bandymams , jei mums pasiseks beliks tik ją truputį sumažinti , kad būtų imanoma naudoti namuose...
    Šiandien prieš mašinos bandymą rytoi visa komanda gavome priverstines vienos dienos atostogas , dėl kaip pasakė mūsų gerasis viršininkas persidirbimo , juodų paakių ir nekokio kvapelio dėl ilgo nesilankymo dušuose... Tai buvo tikra palaima! Kompanijos lėktuvu buvome nuskraidinti į havajus , kur praleidome tikrai gerą dieną su visa komanda - Ruta, mūsų projekto vadove,Timiu ir Tomu , dar pravardžiuojamų kurmiais , nes nebuvo žinių ar problemų, kuriu jie negalėtu surasti, atsekti ar sukurti. Taipat su mumis buvo mūsų techinai , programuotojai ir indžinieriai - Robas,Džekas(anglas, sunkiai šnekėjes su mumis , dėl kažkokios vaikystės traumos, bet tai mums netrukdė , kol jis puikiai atliko savo darbą), Niki ir Aleksėjus , pastarasis mėgdavo mus vis kuonors pralinksminti- žiurėk atidarysi kokią mašinos dalį norėdamas kanors patikrinti , o ten aleksėjsu taip viską sujunginėjęs ir sutvarkęs , kad atrodo žiųri į kokio žmogaus veidą ir tik po keliu minučiu supranti , kad tai iš laidų padarytas žmogaus vaidas ar dar kasnors! Mus greitai kompanijoje praminė aštuoniuke arba kartais net pavadindavo galvotuoju kalmaru , nes mėgdavome vis kanors sumastyti , tai tikriausiai buvo pati geriausia komandos savybė, mūsų darbai visada judėdavo kiek lėtokai , bet užtikrintai.
    Gera diena poilsio visiems išėjo į naudą , ryte atrodėme žvalūs ir pailsėję , po poros valandų jau bandysime mašiną , šiuo metu tikrinome savo aparatūrą , ar nėra kokių nukrypimų ar dar ko...

    -Gerai , kas eis pirmas?-Ruta mums ijungus mašiną , kuri ramiai dūzgė belaukdama keliauninkų uždavė mums gerą klausimą.
    -Aš!-Pasiskelbiau savanoriu .
    Visi pritarė man , palinkėjo sėkmės ir aš priėjau prie portalo , kuris buvo panašus į melsvai blizgantį rūką , mašina buvo nustatyta nukelti mus ant pastato stogo, kur laukė filmavimo kamera ir medikai , na žinot , atsarga gėdos nedaro... Žengiau žingsnį ir atsidūriau kažkur kitur , tikrai ne ant pastato stogo!!! Buvau kažkokioje prievelėje viduryje kažkokio miško!
    -Tai šūdas! Kur aš dabar po velnių esu?! - mane ištiko nedidelis nuostabos ir isterijos priepuolis , perėjus vartus ir pamačius , kad atsidūriau neten , kur taikėme mašiną... buvau paėjęs kelis metrus nuo tos vietos , kur buvau atsiradęs , tik kažkas subildėjo už nugaros - atsisukes pamačiau kaip visa mūsų komanda isbildėjo pro vartus su daugybe popierių , stalais kėdėmis ir kitokiais šlamįtu virtusiais daiktais , pribėges ištraukiau juo iš po krentančiu siukšlių, vis krito ir krito mūsų bustinėje buvę daiktai!
    -Velniava! Kas ten dedasi vyručiai?
    -Nepatikėsi , bet mes sukurėme ne portalą , o tkrą juodają skylę!
    -Riki vos tik tu praėjai vartai ėmė traukti viską į save, kaip maai įtraukė ir mus ...
    Ant krūvos viršaus staiga nukrito kelios vartų dalys ir viskas liovėsi . Tik tada mes pradėjome apžiųrinėti , kur atsidūrėme , į akis iškart krito vienas dalykas, buvome miške, danguje švietė geltona saulė ir matėsi du mėnuliai...
    -Čia tai bent !-tarstelėjo atrodo Tomas.
    -Na jooo....-Kaip koks senis nutęsiau aš.
    Pasirodo mes buvome ne žemėje , nebent mūsų mėnulis skilo į dvi dalis...
    -Tai , hmm... Ka darom? -Tarstelėjo robas.
    -Na gal pirma susiraskim vietelę , kur miegosim? nes jei mes tikrai kitoje planetoje , tai neaišku , kas čia gali mūsų tykoti taip?-Pasiūlė Rūta.
    Vieningai pritarėme jos pasiųlimui , pirma išnaršėme visas pro vartus čia išmestas šiukšles ir susirinke ką radome naudingą išėjome ieškoti saugios vietos nakčiai...


    Spoileris:
    Sapnuoju?
    Nedidelėje oloje išmiegojome visą naktį , ji buvo kiek drėgnoka , bet miegoti tinkama, tiesa miegojom kiek susigrūdę , nes buvo ankštoka , visdėlto buvom aštuoniese...
    Ryte , dėl savo nanotechonologinio kūno buvau išrinktas eiti gaudyti konors pietums, kol kiti ieškos kaip susisiekti su žmonemis , civilizuotu pasauliu , jei mes ne žemėje. Mano skeletas , kurį sudarė vien susijungę nanobotai , turėjo daugybę funkcijų, tarp ju buvo ir tokia , kad aš pats galėjau jas kurti , taigi valandėlę paprogramavęs sugebėjau sukurti nedidelius čiuptuvlėlius ant pirštų galu , kurie viską ka paliesdavau tikrino ar valgoma ir ar nenuodinga, pasitelkes nanus radau šiek tiek maisto , tiesa pastebėjau kestoku į žmogaus pėdų, beje išsiaiškinau , kad mūsu komanda tikrai nebe žemėje, nes visu čia buvusiu augalų struktųra buvo nežinoma duomenu bazėje, taigi vis tekdavo atlikinėti nedidelius bandymus- nano masinos sukurė specialu organą mano organizme , kuris sugebėdavo identifikuoti nuodingas ir nenuodingas medziagas ...
    -Tapau vaiksciojancia laboratorija... Jezau ...
    Taip bevaikstant po šį miškeli man toptelėjo mintis , jeigu aš galiu priversti iš pirštu galū išaugti ataugėles , kurios tikrina ar maistas geras, valgomas , gal man išeitu išsiauginti kažką į nagus ar sparnus? Nauja mintis apėmė mane visą nuo galvos iki kojų , vis stengiausi nekreipti į ją dėmesio , bet ilgai neiškenčiau , tad prisėdęs po nedideliu medeliu ėmiau eksperimentuot , ko pasekoje atrodžiau kiek bauinančiai - modifikavau odą taip , kad ji pasidengė metaliniais žvyneliais, iš tarpupirščių išsiauginau neprstesnius nei wolwerino nagus ir nustačiau juos maximaliu aštumu . Ši metalinė oda buvo tikrai tvirta, o su nagais galėjau be vargo pjaustyti medį lyg sūrį, netoliese buvo akmenukas , netyčia užkliudžiau jį ir pamačiau , kad jį taipogi lengvai perpjoviau, pradėjau mastyti , kaip čia yra , kad mano nagai tokie aštrūs, po kurio laiko priėjau išvadą, kad nanobotai tėls savo neitikėtinai mažo dydžio tikriausiai gali jungtis , net molekuliniame lygmenyje ...
    Patenkines savo smalsuma tesiau savo maisto rinkimo paieškas , galiausiai manydamas , kad šio maišo turėtu užtekti , tiesa apgailestavau , kad nepamačiau jokių givūnų visgi mes naujoje planetoje ir būtu idomu išvysti naujas rūšis.
    Gryžes i musų laukyme , kur iškritome radau visus bebaigiančius išknisti tą šiukšlyną , i kurį pavirto šiame pasaulije atsidūrusi mūsu laboratoja. Dauguma mano pririnktū uogu buvo neblogo skonio , tad pusryčiais niekas baisiai nesiskundė.. Popiet baigus kraustyt visa šiukšlyna , pradėjome montuoti saulės energija varoma nedidelį automobilį . Pavakare jis jau galėjo lengvai riedėti, tad susėde važiavome per šį miškeli , stengėmės aptikti kokios gyvunijos, bet vis nesėkmingai, važiavome apie valandą, pasakojau jiems , kaip man pavyko permodeliuoti savo kūną pasitelkus nanobotus , draugai pritarė , kad jį kurdami niekada nesusimastė apie tokias galimybes ir kad tai tikrai puiku , nes galėsime šiuos mano gebėjimus panaudoti bėdoje , ar šiaip kur... Privažiavome skardį, netoliese matėme krintantį krioklį žemyn, aukštis čia buvo nemažas - gal koks šimtas metrų! I apačia žiurėjome kiek baugokai , visgi nudardėti žemyn būtu kiek nesmagu... Bet vos pagalvojus apie tai sumetėme , kad tikriausiai esame ant kokio plokštkikalno , tad ėmėmes konstruoti nedidelį robotuka , kuris pakiltu į aukščiau ir transliuotu mums vietovės vaizdą, sumanimas pavyko , robotukas puikiai perdavinėjo vaizdą ir kaip spėjome buvome ant plokštikalnio, vienoje jo pusėje matėsi nedidelis takelis , juo nusprendėme nusileisti , beto pamatėme pirmuosius šios vietovės gyvus padarus, didžiulius paukščius panašius į erelius, kurie atrodo nelabai mėgo robotu , nes pradėjo atakuoti mūsu vargšeli robotą ! Sunkiai sugebėjome nuleisti apdaužyta rutuli .
    Leistis žemyn nebuvo sunku , atrodė , kad takelis dažnai naudojimas, tad baisiai daug nesivarginome leisdamiesi , tik nerima kėlė , kas šiuo takeliu naudojasi...


    Spoileris:
    Kito pasaulio padarai , Įniršis
    Mūsu mašina ilgai nelaikė , tad greitai teko kelionę tęsti pėsčiomis... Visiems nuo ėjimo skaudėjo kojas, pėdos buvo nusėtos pūslėmis , tiesa mane nuo tokių bėdu saugojo nanobotai, kurie greitai gydidavo pradedančias atsirasti pūsleles, taipogi kiek pakoregaves savo organizma jais besinaudodamas greitai sukūriau liauką išskiriančią adrenaliną , tad keliavau praktiškai be problemu. Eidami kalbėjomės apie amno matytas pėdas ir gyvūnus , prisiminėme robotuką numušusius paukščius...
    Nakčiai įsikūrėme po didžiuliu medžiu, nusileidus saulei sėdėjome po šiuo medžiu, kalbėjomės, aš šiek tiek ekspermentavau su savo nanobotais, kai staiga kažkuris iš mūsu sukliko.
    Visi pašoko, pamatėme , kad tai buvo Rūta , ji staigiai parodė į krūmus buvusius netoliese gal už dešimties žvilgsniu ir pasakė mačiusi ten raudonas, švytinčias akis. Greitai susisprietėme į krūvą, pamatėme vis daugiau raudonu akių spindinčiu iš krūmų , aš ijungiau kiek anksčiau per uogavimą naudotą kovinę formą , išleidau nagus ir buvau pasirengęs viskam . Ilgai laukti neteko, keletas keistu padarų didelėmis iltimis, raudonomis akimis ir kruvinais nasrais puolė mus . Vieną pavyko patiesti dar bešokanti, perrėžus nagais tiesiog ore, kitus du sudoroti buvo sunkiau - draugai slėpėsi už nugaros, o padarai atrodo nereagavo neteke vieno draugužio , vis bandė apeiti mus iš šonu ar nukreipti dėmesi taip , kad galėtu pulti , aš karštligiškai bandžiau sugalvoti koki ginklą, be į galvą tešovė suslėgto oro principu veikiantis šautuvas, greitai transformavau kairę ranką į kažką panašaus į jį ir paleidau salvę į vieną padarą , atrodo jis šito nesitikėjo ir nespėjo išvengti atakos , tad krito nespėjes nieko suvokti adatėlėms ištaškius jo makaulę , dabar beliko vienas padaras , kuris pradėjo staugti ...
    Padarai draskė medį, bandė jį nuversti , visi buvo įsitaisę viršuje ant šaku, aš gyniau kamieną , panašėjau į tanką, kuris kur pasisuko ten sėjo mirtį... Mano rankas kažin ar tuo metu kas būtu atskyręs nuo kovinių pabūklų , taškiausi į visas puses adatėlėmis, ugnimi ir elektros iškrovomis , leidau organizme susintetintas paraližuojančias dujas , padaru nemažėjo , atrodo juos vis labiau traukė mirusių giminaičių kraujas...
    Kažkas trakštelėjo , pasigirdo keisti klyksmai ir iš miško išpuolė tikru tikriausi elfai! aš akimirkai net sustingau pleškindamas į vieną tašką... Pirmiausia pasirodė vaikinas ir mergina nešini keistomis lazdomis švytinčiais galais, ir pradėjo laidyti neprastesnius negu mano žaibus į katinus, kaip mes juos vėliau praminėme , greitai šalia manęs stovėjo dar keletas tų pilkaodžių elfų. Bendromis pajėgomis pavyko atmušti atrodo begalines katinų ordas, kaip vėliau mums išaiškino , apsitojome nakčiai tiesiog prieš požeminį įėjimą į katinų urvą.
    Miško elfai pakvietė mus greitai sekti juos iš paskos , bėgome jiems iš paskos ir nesupratome nė žodžio ką jie mums ar saviškiams sakė, tiesiog sekėme juos, kol pribėgome didžiulį urvą kuris buvo iškirstas aukštai oloje, mums iš viršaus numetė kažkokį vijoklį, greitai užsikorėme į viršų ir pačiu laiku, nes katinai jau gryžinėjo vėl įsidrasinę.
    Mus pasiuntė į vieną pusę, aš ketinau eiti su saviškiais kartu, tik staiga kažkas iš tų elfų atstatė ietį prieš mane , jo pasekoje visi urvo gyventojai atstatė savo ietis ir puolė mane, aš visdar buvau kovinėje formoje, taigi gyniausi kiek pajėgiau, jie mane stūmė prie įėjimo , kažkokia moteriškos lyties atstovė iš elfų puolė tarp manęs ir jų, pradėjo kažką šūkauti . Puolantieji minutei sustojo , bet greitai kažkokio vyro vėl sukurstyti šykartą puolė netik mane bet ir merginą , negalėjau jų sužeisti nes nežinojau ką jie tada padarytų mano draugams, mus stūmė prie įėjimo, staiga merginą tiesiog nustūmė apačioje laukiantiems katinams, tiesiog negalėjau palikti merginos mirti, šokau jai iš paskos, pagavau jau prie pat žemės , ji atrodo iš išgasčio buvo netekusi žado.
    Katinai kiek atšoko išgąsdinti didžiulės smūgio bangos, man įsirėžus į žemę, gavęs kelias sekundes pasisukau į uolą už manęs, paleidau lazerio spinfulį į ją , kuris išėdė nedidelę niša kelių metrų aukštyje, paguldes joje merginą puoliau gryžusius katinus, išsiauginau keturias naujas galūnes apginkluotas lazeriais ir adatomis, savo rankas paverčiau sunkiaisiais pabūklais ir pleškinau į padarus neprileisdamas jų nė žingsnio, gritai mačiau , kad tokia silpna amunicija nieko nepasieksiu , tad atsišliejau į uolą, suleidau nedideles ataugas iš nugaros į ją ir pradėjau jomis naršyti ieškodamas metalo gijų, visą rasta metalą versdavau nanomašinomis, maždaug po penkiolikos minučių šaudymo ir nanobotų gaminimo nusprendžiau , jog turėsiu pakankamai nanomašinų savo sumanymui , traukiau iš akmens jau nebemažas nanobotines atšakas , o rąsto storumo ataugas , kurios gritai liejosi su mano kūnu ir aš vis augau, gritai pasiekiau dešimties metrų dydį, kairę ranką paverčiau siaubingu antimateriniu pabūklu ir kaupiau energiją šūviui , kuris turėjo viską šimto metrų spinduliu paversti pelenais, dešinę išskaides į dešimtį mažū ataugėliu visdar gyniausi nuo ivairių kraujo priviliotų karinų ir kitokių padarų ordų.
    Mano kairiosios rankos priekyje pradėjo švytėti nedidelis rutulikas, jis pamažu augo , kol buvo gal dešimties centimetų skersmens, šoviau....
    Akimirkai viskas aplink nušvito vaiduokliškai žydra spalva, tada iš tos vietos , kur pataikė antimaterija į visas puses pažiro žemės, nuo smūgio bangos nuo medžiu nulakstė labai , spygliai , dauguma net išvirto, poto sekė milžiniško karščio banga, padarai tiesiog čirškė bėgdami ...
    Dūmams kiek nusėdus visur matėsi tik liepsnos , išvirtę medžiai ir pajuodusi nuo lazeriu ir kraujo žemė...
    Elfai stebėjo mane iš savo uolos, daugumos veiduose atsispindėjo kančia matant tiek žuvusiu padarų, kitu veide matėsi siaubas išvydus mano galią, treti stovėjo abejingi , kiek pabalę ir netarė nė žodžio.
    Išnaudojau daug energijos, teko naujai susikurtus nanobotus tiesiog išardyti , nes kitaip būčiau miręs nuo energijos stygiaus, juo paverčiau paprasčiausiu metalo laužu , atgavau žmogišką formą, nužvelgiau vietą , kurią paverčiau dykyne, pasiėmiau elfę iš ydubos ir pakėliau ją į jos gentainių pusę, bet niekas nenusileido , tad pasiėmiau ją ir išėjau į nezinią, pasitikti to , ką man numatė likimas. Žinojau , kad draugai neprapuls, visi turėjo poodinius radijo imtuvus, tad galės lengviausiai su manimi sussiekti vos tik išlys iš to kalno, kuris trukdė ryšį , na o kolkas , atrodo teks pasirūpinti elfe...


    Spoileris:
    Pabaisa...
    Ji nebuvo sunki, nešiau ją lengvai , kartais pasitaikydavo vienas kitas katinas, tad tekdavo pykštelti lazeriu...
    Nuo plokštikalnio besileidžiant žemyn buvau pastebėjęs nedidelę laukymę , netoliese upelio. Atėjus į laukymę , pasitelkęs nonobotus greitai surenčiau nedidelią trobelę, tai buvo tiesiog rastai sustatyti stogeliu iš trijų pusių ir apkasti žemėmis, o iėjimasbuvo pridengtas šakomis ir keletu skuduru , kuriuos aš turėjau. Bebaigiant statyti namelį pradėjo lyti , mąsčiau gerai , kad lyja užgesins mano sukeltą gaisrą... Aš ir elfė buvome permirkę kiaurai , viduje teko susikurti lauželį ir džiovintis drabužius, aš sėdėjau susisupes į nedidelį apkota, kurį turėjau , o elfė į kažkokį voratinklį ar nežinia į ką... Per jos apklotą kiaurai švietė jos krūtys, spėjau , kad ji jauna , nes vaidelis visdar buvo pusiau vaikiškas... Nors ką gali žinoti? Visgi ji elfė... Jaučiau , kaip stangrėja mano įnagis, mačiau jos kūno formas ir jau senokai buvau nesimylėjęs, tad sėdėjau i rijau ją akimis lyg vilkas sultingą avelę... Atrodo ji ištroško , atsisėdusi gėrė vandeny, nukrito jos plonasis voratinklis... Aš nebesusilaikiau , užgriuvau ją ir prispaudžiau visu savo svoriu , ji pirma atrodo nustebo, poto riktelėjo ir bandė mane nustumti , bet aš buvau perdaug įsiaudrinęs, kad sustočiau ... Pirma ji dar bandė priešintis, poto tik gailiai verkė iki aš baigiau , tada jos rauda virto tik kūkčiojimu... Pirmakart pasimilėjes su ja kritau šalia jos ir sunkiai alsavau lyg po maratono , ji gulėjo ir kūkčiojo, tik po viso šito pradėjau suprast , ką padariau... "Na padariau , tai padariau... Nieko čia nebepakeisi..." - tokia mintis sukosi galvoje , ji tikrai buvo gundanti , pajutau kaip vėl kyla mano vyriškumas ir kad vėl noriu jos... Ji buvo nusisukusi į pastogės sieną ir visdar kūkčiojo, pabandžiau ją apkabinti, ji bandė ištrūkti ir vėl pradėjo rėkti, tada tiesiog tvirtai ją suspaudžiau ir laikiau , kol ji nustojo drąskytis ir vėl pradėjo gailiai verkti maldaujančiu tonu, paliečiau jos krūtis , ko nedariau pirmajį kartą, jos buvo minkštos, labai minkštos , traukė mane kaip bitę prie medaus... Laižaiau , čiulpiau jas tuo pačiu metu ritmingai judindamas klubus , ji taipat judėjo su manimi , nors atrodo jai ir nesinorėjo bet jos kūnas su malonumu atsakė į mano meilę... Apverčiau ją pilvu į žemę ir pabandžiau pamylėti ją "Doggy Style" poza, suleidau savo įnagį jai į raumeningą užpakaliuką, pasigirdo aimanavimo ir klykimo su verkimu besimaišantis mišinys...
    Ryte pakilau iš guolio , jos neradau šalia, to tikriausiai ir reikėjo tikėtis poto , ką jai padariau naktį... Sėdėjau ant prie pastogės esančio nedidelio žemių kalnelio nuvirtusio rąsto , kažką masčiau... Ji pasirodė kiek netikėtai, iššoko iš krūmų su lanku rankoje, paleido strėlę į mane ir metusi lanką išsitraukė du iš obsidiano ar kažkokio kito akmens padarytus durklus , pulė mane tikrai netikėtai todėl strėlė man įsmigo į krūtinę, jaučiau , kaip kraujas pasipylė į plautį, tikriausiai kliudė jį strėlė... Bet nebuvo laiko aiškintis, ji jau šoko su durklais, supratau , kad nebus lengva su ja susidorot , ji atrodė visiškai nusiteikusi mirti , bet ir mane kartu pasimti ...
    Springau savo apties krauju , nanobotai stengėsi sunaikinti strėlę kūno viduje bet atrodo ši buvo dar ir užnuodyta , tad teko pirma sunaikinti nuodus pasklidusius kraujyje, paleidęs adrenalino liauką visu pajegumu koviausi su ja , aišku kiek jėgos ir mirguliuojantis regėjimas leido...
    Nuo įniršio ji buvo labai stipri , o dar ta žaizda , krutinėje neleido kaipreikiant gintis , tai greit buvau neblogai apipjaustytas...
    Supratau , kad šitai man geruoju nesibaigs... Galiausiai susitaikiau su likimu, išsitiesiau , nusimečiau sudraskytu marškinių skiautes, atsiklaupiau ant žemės ištiesiau nugarą, pakėliau smakrą ir žiurėjau į ją... Ji sustojo , atsiraukė kelis žingsnius, lyg norėdama pažiurėti ar čia ne kokie spąstai, po kelių akimirkų atsivėdėjusi spyrė taip , kad man akyse sužaibavo ir viskas aptemo....
    Atsibudau pastogėje , atrodo buvo naktis, ji sėdėjo kiek toliau ir nedieliame mano vakar pagamintame geležiniame katiliuke kažką virė, pastebėjusi , kad aš pabudau priėjo , pasilenkė ... Pažiūrėjo man į akis, kažką sušnabždėjo, prikišo kažkokių žolelų po nosimi ir aš vėl nugrimzdau į tamsą...
    Pabudau kiek apsvaiges, gulėjau visiškai nuogas šalia jos, ji irgi buvo nuoga, nesupratau kas per velnias? Pasikasiau ranką ir pajutau , kažką ant jos... Tai buvo kažkas panašaus į didžiulį kalmarą ant mano rankos... Staigiai atsisėdau ir akis išsproginęs žiurėjau į jį , niekaip negalėjau jo nusiimti , ji pabudo nuo mano sukeltu judesiu , visdar buvo naktis bet atrodo jau po biški švito... Ji atsisėdo mūsu guolyje, paėmė mano ranką su pikta ir pašaipia šypsenėle, kažkaip pamasažavusi tą kalmarą nuėmė man jį nuo rankos, ir užsidėjo jį sau ant rankos, mano tranka , tose vietose , kur kalmaras buvo tapo keista, ji švytėjo ... Neoninė mirksinti šviesa lengvai švietė iš kalmaro paliestų vietu , po kelių minučiu nusiėmusi kalbarą ji man parodė tokias pačias žymes ant savo rankos ... MAn kažkaip pradėjo daeiti mintis, kad tai buvolyg ir kakokios vedybos ar kažkas panašaus, nes poto ne aš o ji gerai mane išdulkino... Gulėjome vienas šalia kito , ji kažką tyliai kalbėjo... Greitai sumečiau , kad galiu pasiūsti keleta nanobotų į jos kuną, kad irašytu jos kalbos žinias ir parneštų man... Greitai supratau ką ji šneka...
    -Kaista manoji lemtis, atsiduodu svetimšaliui, nors jis mane paėmė jėga... Esu išvaryta iš savo genties... O mama , jei tu mane matytum....
    Gulėjau šalia jos , tik staiga nežinia kas jai šovė į galvą , ji pasigavusi vieną durklą smeigė man į pilvą... Raudono skausmo migla užliejo mane, ji pasilenkė viršum manės su savo kraugeriška šypsena...
    -Nebijok, aš tau neleisiu mirti, bet kentėsi taip , kaip kentėjau aš....
    Palaiminga beskausmė tamsa užplūdo mane ir aš panirau joje pamiršdamas visas problemas...


    Spoileris:
    Kai viskas užknisa juodai...
    Atsigavau tik paryčiais, nanobotai mane jau pilnai sulopyjo, pirmas dalykas kurį padariua prabudes, tai užsiauginau ant odos tvirčiausia šarva , pasipuošes gražiai spindinčia metaline oda išlindau laukan... Tik spėjau padėt koją ta pusprotė puolė mane ...
    -Na viskas užteks!- Išleidau nagus, perrėžiau jos dukliuką, dar pailginau nagus , jie aju buvo apie trisdešimties centimetrų... Atsivėdėjęs suvariau juos jai į pilvą , kita ranka pakėliau jos veidą į save ...
    -******** , tai kaip bus? Užmušt tave čia vietoje ar pradėsi manęs klausyt?
    -Tu,tu..-Kraujo burbulas sprogo jos lūpose.-Niekše... Niekada tavęs neklausysiu !
    -NE! Tu netik kad manęs klausysi, tu dar man ir tarnausi!
    -NIEKADA!!!
    Suleidau į jos organizma šiek tiek nanomašinu, jos pradėjo gyditi jos žaizdą, kol ji nemirė, taipat privertė ją paklusti man... Bet atrodo jos valia buvo stipresnė negu maniau, ji net kontroliuojama nanomašinu bandė mane užmušt...
    -Ech... Na kodėl gi tu taip norėjai mane užmušt? Dėl tos nakies? Givenimas tesiasi mergužėle , reikėjo susitaikyti su tuo...
    Stovėjau ir kalbėjau prie jos lavono... KAi ji puolė, ko aš visiškai nesitikėjau, tiesiog perskrodžiau ją pusiau... Vaizdelis nelabai gražus , na kagi , kad jau su ja baigta... reiktu eit vaduot draugų, jei jų ten dar nesuėdė...
    Prie urvo oloje atėjau paryčiais, atsisėdau saulutėje, nusprendęs pilnai ikrauti savo baterijas , tiesa prieš tai ant savo pečių isiauginau solidaus dydžio patrankas ir nuoširdžiai šaudžiau į urvą ivairiausio tipo amunicija - nuo akmenų, ant kuriu sėdėjau iki plazmos pliūpsniu...
    Bietiniai netruko ilgai pasireikšti, pradėjo atsišaudyti savo lankiukais , kas man kėlė didžiulę šypseną , ka tie suknisti laukiniai gali padaryti man su šiais akmenukais? MAno gi visas kūnas padengtas metalu dešimteriopai tvirtesniu negu žemėje likęs plienas, iš šioje planetoje rastų metalų tikrai patobulinau savo nanomašinas.
    -Ei jus pirdžiai lyskit lauk iš urvo!
    Šaipiausi iš jų kaip beimanydamas, nuotaika po šio ryto , kai papjoviau elfę buvo nekokia... Na kągi , viena moterim mažiau , daugiau...
    Nedidelis signaliukas paskelbė , kad mano energija pilnai atkurta... Metas pradėti smagybes, pakilau į urvą, kairę ranką paverčiau nedideliu pabūklu, dešinę kažkuo panašiu į kirvio ir katanos derinį . Tuneliai tesėsi iki pat kalno vidurio, mano akys nuo nanobotu su nauju metalu švitė sodria raudona šviesa , lyg kokio vampyro , plaukai dėl kažko esančio planetos ore išbluko ir igavo sidabro spalvą... Priėjau pačia tuneliu pabaigą, atsivėrė nuostabus vaizdas- didžiuliai kriokliai, ežeras po jais , kurio viduryje buvo milžiniškas akmeninis miestas, nuo krioklių sukeliamu vandens purslu ir dulksnos, visur buvo vaivorykštės, spindėjo įvairiausios spalvos...
    Pamačiau savo draugus sėdinčius ant miesto sienos jie palaimingai šnekėjosi, atrodė jog pamiršo mane... Nulėkiau ikijų pasitelkęs nanomoasinu sustiprinto suolio jėgą, pataikiau kaiptik prie pat jų. Jie atsisuko kiek nustebę, poto pažiurėjo į mane su nuostaba.
    -Riki! Ką tu sau pasidarei?
    -Šsioje planetoje sunku išgyventi, ėmiausi atitinkamų priemonių , kad likčiau gyvas...
    -Dieve žmogau tu gi gyvas ginklu sandelis!
    -Na jo... Gal kiek persistengiau ...
    -Kur ta elfė, kuri tave bandė apginti oloje?
    -Jai nutiko nedidelis nelaimingas atsitikimas... - Kraugeriška šypsena akimirkai pasirodė mano veide.
    -Ką tu aji padarei?! Dieve negi užmušei?
    -Tai buvo nelaimingas atsitikimas...
    -Tiekto , nesvarbu , kas jai nutiko , Riki ar žinojai, kad šie elfai turi tokius resursus šioje planetoje , kad męs net nesvajojome? Čia rūdos kasyklos tokio dydžio ir tokio grynumo, kad akmenis praktiškai sudaro vien metalas! Na bent šiame kalne...
    -Tikrai? Tai kai gryšime į žemę turėsime nemažai pelno!
    -Tai jau taip!
    Išgirdau žingsnius ir už manęs pasirodė keletas tū elfu... Mano kantrybė šių padarų atžvilgiu tikrai seko!
    -Žmogau pasiduok! Mes tav3s neskriausime, bet pašalinsime iš tavęs tas blogio sėklas!
    -Tai jau tikrai taip! Kad aš jums leisčiau, jus menki padarai, jūsų mergiotė bandė mane nužudyti ir susilaukė atitinkamo galo!
    -Airisa! - Šuktelėjo visnas iš karių ir puolė atkišęs ietį , bet mano nagai buvo greitesni ir aš jį perrėžiau nuo peties iki klubo... Pasigirdo šlykštus mėsos šleptelėjimo garsas, kai pusė vakino kūno nukrito ant žemės...
    -Monstre!
    -Ak tai dabar aš monstras? o kad puolė jis tai normalu? Viskas užknisot jus menkaverčiai padarai!
    Pasileidau per juos su išskėstais nagais...


    Spoileris:
    Elfu miestas ir pasaulis

    Miestą užimti nebuvo sunku , jų ginklai neturėjo jokių galimybių mane įveikti mane , su šitokia ginkluote. Greitai miestas buvo po mano kojomis, valdžiau paprastai – nepaklusimas lygus bausmei . Buvo maištaujančių ir nemažai, bet juos nesunkiai nuramindavo mano suformuoti būriai iš tų pačių elfų , kurie už buvimą mano sargybos buriuose gaudavo maisto,pastogę ir šiokią tokią socialinę padėtį mano naujojoje karalystėje... Palyginus nesunku buvo valdyti elfus, iš prigimties taikios butybės greitai susitaikė su mano vadovavimu , o kadangi aš nieko baisiai jų gyvenime nekeičiau , tik liepiau kasti man rūdą keletą valandų per dieną , tai jiems tai baisiai ir netrukdė... Daugiau problemų kildavo , kai aš rengdavau merginas savo haremui, dauguma jų beviltiškai priešindavosi, bet greitai jas sutramdydavau pagrasinęs susidorojimu su jų šeimomis. Buvo keletas atveju , kai vaikinai bandė gelbėti merginas, bet tai buvo labai nesėkminga tiek jiems , tiek jų šeimoms. Mano draugai sunkiai taikėsi su mano pasikeitimu , tironija ir gyventojų išnaudojimu, bet jie žinojo , kad tik su mano pagalba galėtu grįžti namo, jiems reikėjo metalo , kurį išgaudavo mano pavergti elfai, jiems reikėjo maisto , kurį sumedžiodavo mano pavergti elfai... Be to , mūsų komandos vaikinai pradėjo palengva priprasti prie vakarais jų apartamentuose apsilankančias gražias elfes... Moteriškajai komandos pusei buvo kiek sunkiau, Rūta buvo nėščia lyg ir nuo elfo , kas mus visus domino , nes atrodo mūsų rasės gali daugintis tarpusavyje. Elfai retai susilaukdavo vaikų, o vaiko susilaukimas reikšdavo didžiausią meilės priesaiką, tuo metu mūsų pamylėtos elfės atrodo turėjo 50/50 šansą susilaukti puselfių pusžmogių palikuonių... Pirmieji po metų mano valdymo gimę dviejų rasių hibridai, buvo stiprūs, gyvybingi ir pasižymėjo didžiuliu intelektu, taipogi augdavo iki maždaug dviejų su puse metro ūgio, todėl atrodė tikri milžinai.
    Metams bėgant į pabaigą išaiškėjo , kad mašinos atkurti nepavyks, dėl dalių ir įrengimų trūkumo... Kai tai paaiškėjo , nusprendžiau , kad jau teks gyventi čia , tai reikėtu sukurti pasaulį pagal save... Aikštelėje prieš urvą kur vyko mano mūšis su katinais mūsų atvykimo dieną pradėjome statyti naują miestą, Turėjau didingą viziją , koks didingas miestas čia stovės ... Pirma prasidėjo aikštės valymo darbai, kirtome medžius , lyginome po antimaterijos pliūpsnio likusį nedidelį kraterį... Tvarkymo darbai truko apie gerą mėnesį, elfams patiko kurti , taigi , kai paskelbiau kad statysime miestą išorėje atrodo jie nudžiugo,
    klojome pamatus statiniams, grindėme būsimas gatves, pasitelkęs nanomašinas elfus paverčiau tikrais zombiais, palikau tik keletą merginų, kurios augino mano ir kitų komandos narių vaikus... Kai nanomašinos jų galvose aktyvuodavosi aštuntą ryto , visi elfai tyliai gryždavo prie darbo statant miestą , kuriame ateityje gyvens pusžmogiai, mūsų palikuonys...
    -Riki ar tu iš proto išsikraustei?
    -Kodėl? Nagi kas čia blogo? Gi visą naktį palieku jiems protą... O kai baigsime statybas juos vėl padarysiu normalius...
    -Taip padarysi! Bet ne kai baigsime statybas o tučtuojau!
    -Rūta , tikiuosi tu nori kad tavo vaikelis gimtų sveikas?
    -Ką?!
    -Manau mane supratai? Nesikišk ne į savo reikalus.
    Vienintelė arši elfų gynėja buvo rūta... Bet mes nesunkiai ją tramdėme pasitelkdami jos vaikelį kaip kozirį...
    Artėjo mano aukso amžius! Būsiu didingiausias valdovas šioje žemėje! Miesto statybos truks dar porą metų , bet po to tai bus tikra tvirtovė! Jau dabar ryškėjo būsimos gynybinės sienos kontūrai, Buvo pradėti kirsti milžiniški laiptai uoloje vedantys į požeminį miestą, tiesiai iš naujojo forto .
    -Taip dabar belieka užkariauti šį pasaulį!
    Mano juokas visą vakarą skardėjo slėnyje...



    Tas keistas pasaulis...si kurineli rasite beskaitydami toliau...
    Spoileris:
    Pirmoji Dalis: Tamsa
    Kambario kampe gulejo didziule kruva disku, kazkokiu pagalviu paklodziu , alaus buteliu.... Ji lengvai kilnojosi , kartais is jos vis pasigirsdavo knarktelejimas, kartais atodusis. Laikrodis ant sienos palengva muse 3 valanda nakties,uz lango ose naktyje paskende medziai... Staiga neaisku is kur pasigirdo garsas, panasus i skambuti. Is kampo is to siuksliu kalno kazkas pradejo lysti lauk- pirma pasirode ranka, poto raudoni seniai neplauti plaukai ir galiausiai islindo , gal 16-17 metu katik atsiradusia barzdele apzeles vaikinukas.
    -Ateinu ateinu , pogalais kas cia taip velai skambina?-sudundejo storu , bet visdar brestanciu balsu raudongalvis.
    Siaip netaip islindes is savo neaiskios kilmes guolio, vaikinukas atkase neaisku kur besislepusi kompiuterio ekrana , isitrauke is po stalo klaviatura, taipat velnias zino kokio amziaus senumo mikrafona... Skambino kaimynas... Pogalais negi jis negalejo palaukt ryto ? Na kagi...
    -Alio ?
    -Ei Di atleisk kad trukdau taip velai , bet klausyk ... gal turi vien kita grama zoles? cia su pana sedziu matai uzsimanem...
    -Nu ********! tik del to skambini?Na gerai... Po pusvalandzio ateik surasiu kanors...
    Nuejau ieskoti prakeiktam kaimynui poros gramu zoles, kad jis paspringtu ja taip ir norejosi jam tai pasakyt , ne bet gi draugai nuo vaikystes... Priejau prie lango , istraukiau pora gramu jam ir nuejau pats sutraukti pora gramu zoles , kol jis ateis. Ziurejau pro langa grozejausi menuliu , toptelejo mintis , visgi grazi ta pilnatis... Gerai , kad gyvenau uz poros kilometru nuo miesto, nedidelis kaimelis cia , pora daugiabuciu... Bet neilgai trukus vistiek iki musus ateis miestas nepraeis 5meteliai ir aplink knibzdes daugiau namu... Taip bemastant kazkas suzvimbe. Pajutau skausma,persisveriau per tureklus ir nukritau ant zoles po langu. Toptelejo mintis - Kas per? ir wtf? juk ziurejau pro lanaga i menuli! kas po galais? Pabandziau atsistoti , kojos vos laike , keliai drebejo , jauciausi kaip koks senis ir tada paziurejes zemyn maciau mano marskiniai visi raudoni, jauciau palengva jas beganti savo krauja, nusiemes marskiniu pamaciau negilius bet visdelto skausmingus suzeidimus ir zaizdeliu vidus buvo pilnas medienos skeveldru , lyg kazas butu galingai smoges i medi ir jo atplaisos nuo smugio jegos , kaip kulkos suzalojusos mane. Ta akimirka isgirdau skambesi ir pajutau oro vibravima su kiekvienu skambtelejimu , o tolomuje esanciame miskelije pries mano daugiabuti vis kazkas bliksejo... Nezinau kodel , bet kiek isgalejau tokioje busenoje pasileidau ten prie tu vis atsirandanciu svieseliu...
    Pribeges prie nedidelio kirtimo miske , kur maciau tas svieseles , pamaciau kaip kazkoks vyriskis trenke galingu kardu ir suskalde nuo jo besiginusios merginos karda, kardas skilo i daugybe daliu , mergina suklupo ismetusi jau nebenaudinga luzusi karda, atrodo nuo galingo smugiu jai luzo ranka, baltaplaukis vyriskis iskele karda sau virs galvos pasiruose lemiamam kirciui , merginos skruostais liejosi asaros. Pajutau stipru impulsa is savo sielos gelmiu, jis man sake tu gali tik pabusk , islaisvink tikraji save apgink ja apgink save... Vos ne per akies mirksni atsiradau , tarp vyriskio ir merginos , jis visdar kele karda i virsu ir tik spejo isplesti akis is nuostabos , kai as tuopaciu merginos luzusiu kardu perduriau ji ir pereziau pusiau is apacios i virsu . Kardas buvo juzes , bet jis pulsavo raudonai ir melinai vis besimainanciomis abiejomis spalvomis, su kiekvienu tvinksniu isryskedavo pries jam suluztant buvusi forma vaiduokliska ir balta , tarsi pamekle ja bego raibuliai... Tik tada pamaciau , kad laikas aplinkui tarsi sustojes ir pamaciau didziule sviesos o poto tamsos banga. Viskas uzgeso , pajutau gilu tustumos pojuti ir nugrimzdau i ja... As nuzudziau zmogu, as atemiau kazkieno gyvybe... Ir tada pries akis stojo tamsa .
    Paskutinį kartą taisė xipzo : 2010-03-05, 17:16
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  2. Ačiū Light, Nėra dėkojo
  3. #2
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Antra dalis: Sviesa
    Miegojau kietai , kaip dar niekada nebuvau miegojes, mane pazadino lengvas niezulys krutineje ir kazkieno svelnus prisilietimas prie mano kaktos, is reflekso ciupau kazkieno ranka padeta ant mano kaktos, ir staiga atmerkes akis pamaciau tospacios merginos , kuria vakar apgyniau veida. Is nuostabos isiziojau ji buvo NE ZMOGUS! Tai tikrai nebuvo zmogaus veidas , smailas smakras , grazus kiek gelsvos spalvos veidas, ikypos , violetines akys ir akys su kates vyzdziais , kurios turejo zalsva atspalvi.nors tai ir buvo ne zmogaus veidas , bet ji buvo labai panasi i zmogu , ji siek tiek atsitrauke pajutusi mano sutrikima ir leido i ja zvilgteleti atidziau , sudejimas , kaip zmogaus , graksti mergina is toliau neatskirtum nuo zmogaus , jei ne jos akys ir ausys , bei kai ji nusisypsojo pasirodziusios dvi ssmailos iltys .
    -Sveikas , tikiuosi neisigasi manes (nusijuoke ji) mano vardas Irancell , gali vadinti mane tiesiog Ira . Dekoju , kad isgelbejai mane vakar.
    -Sveikas zmogau , prabilo kitas i Ira panasuz zmogus, - jsi buvo daug raumeningesnis negu ji , daugybe randu denge jo veida ir rankas , tikriausiai ir likusi kuna-As sio miesto seniunas Zhinko, dekoju , kad isgelbejai mano dukteri nuo to tamsos elfo vakar savo pasaulyje.
    Man atvepo zandikaulis , isiziojau ir ispaudziau pora zodziu:
    -Sveiki , as Di ... Eeeee... M.... Kur as po galais esu?- paklausiau kiek atitokes.
    Man atsake ne is karto, jis paziurejo vienas i kita , tada senolis tare:
    -Tu jau nebe savo pasaulyje , tuoj as tau viska paaiskinsiu. Vakar vakare i tavo pasauli atsivere portalas is musu pasaulio , portalai atsiveria kad desimti , kartais kas simta metu ir per juos kartais cia patenka zmoniu , ar i jusu pasauli patenka musiskiu. Paskutini karta portalas atsivere pries sesis simtus metu... Taigi , kai vakar atsivere laikinas portalas Ira kaiptik medziojo toje vietoje ir netycia buvo itraukta i jusu pasauli, paskui ja atseke tamsusis magas tiksliai nezinome ar tai buvo zmogus ar tamsusi elfas , atsekes ja ... Taciau man Ira papasakojo keleta idomiu smulkmenu apie tavo ir jo kova , beto sake , kad tu jai isgelbejai gyvybe. Taigi , del tavo zaizdu ji tave parsigabeno i musu pasauli.
    As jau buvau atsisedes lovoje , apziurejes savo sutvarstita krutine(kaip suzinojau , tos skeveldros buvo nuo mago kamsiuju keru prisipildziusios tamsiosios energijos, taigi jei Ira nebutu pargabenusi manes i savo namus buciau mires per kelias dienas) masciau , apie tai , ka isgirdau.
    -Taigi ,sakote , kad as ne savo pasaulyje?Kada as galesiu gryzti i ji?- Paklausiaiu tiesiai .
    -Tada , kada atsidarys portalas, tai gali ivykti po desimties ar simto metu , kaip as minejau. - pasake senolis.
    Jie dave man kelias minutes pamastyti, poto senis tare:
    -Taipat turime ispresti viena nedidele problema... Matai Di musu pasaulyje ir pagal musu istatymus vyras isgelbejes merginai givybe turi ja paimti sau i zmonas , arba ji taps jo verge visam likusiam gyvenimui... Taigi , tu turi apsispresti ar imsi mano dukteri i zmonas , ar ji liks tavo verge iki savo dienu galo, taipat jei tu ja atsisakytum paimt i zmonas ar verges, ji turetu atimti sau gyvybe.... - Jau visai tyliai ir su dregnomis akimis susnibzdejo raumeningasis senolis.
    As taip ir likau isiziojes as nieko negalvodamas isgelbejau siaip zaliakei givybe ir dabar!? Dieve padek mirti leisti jai as negaliu, o jei paversciau ja savo verge , siame pasaulyje kazin ar kas pavadintu mane zmogumi, na jei ne siame tai mano senajame :/ .
    -As ja paimsiu i savo zmonas. - Istariau sutrikusiu balsu ir raudonais , kaip pomidorais zandais.
    Mergina iskart raustelejo, nusuko akis ir eme sukioti savo tamsiu plauku sruogas.... Senolis , atrode patenkintas mano atsakymu ir prabilo:
    -Na , kadangi as neturiu sunaus , tai mano visas turtas atiteks tau , todel del namu tau nereikes jaudintis, tikiuosi per laika apsiprasi su musu pasauliu ir tau jame patiks , galbut net nebenoresi gryzti i savo senaji pasauli. Kai pasveiksi tau teks susitikti su musu taryba. Na Ira gerai pasirupink juo .-Pasake Zhinko ir apsisukes besijuokdamas isejo is kambario.
    Ira prabilo savo skambiu , melodingu balsu:
    -As stengsiuosi buti kuo geresne zmona.Padesiu tau apsiprasti siame pasaulyje... gal noretum , na...
    As iskart supratau , ka ji nori pasakyti ir spejau uzkirsti tam kelia:
    -Ira, as tikrai vyras ir noreciau , bet neversiu taves to daryti , jeigu tu nenori , beto kolkas mes dar atrodo nesusituoke ir pagal mano pasaulio tradicijas tik po vestuviu mes mylesimes , jei sutinki... Bet net po vestuviu as taves neversiu , juk mes tik katik susitikome... Geriau pabandykime pazinti vienas kita kiek geriau... Sutinki?
    -Taip Di aciu tau. Jei noretum , galiu tau papasakoti apie musu pasauli , jo gyventojus...
    As sutikau pasiklausyti jos ir isitaises kiek patogiau , jai atsisedus salia klausiausi jos bepasakojancios apie si pasauli , kuri jie vadinio Exonu. Exones buvo daugyne givunu ir augalu rusiu , jie visi buvo pavojingi , taciau jei mokesi su jais elgtis jie tau nieko nepadarys , o gal net pades. Pasaulyje buvo kelios rases, Iros sviesieji elfai,tamsieji elfai, nykstukai, milzinai , nedidele 20moniu bendruomene taipat egzistavo siame pasaulyje, taciau jie buvo atsiskyre nuo visu kitu rasiu ir buvo juodziausi is juodu magu , tai buvo ganetinai nemalonu isgirsti , kaip zmogui... Taipat siame pasaulyje buvo tokios mitines butybes , kaip drakonai, krakenai.... Cia buvo vartojama magija, ir technologijos , kurias pletojo nykstukai , kurie visiskai negalejo naudoti magijos , del neaiskiu priezasciu jiems suveikdavo tik patys silpniausi burtazodziai.Pora valandu pasiklauses jos melodingo balso , kiek aprimau , nebemaniau , kad taip ir baisu buti svetimame pasaulyje, galbut cia pradesiu nauja pradzia. Atrodo nusimato sviesi ateitis, nauja ateitis , ne tokia liudna , kaip mano senoji praeitis....
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  4. Ačiū Nėra dėkojo
  5. #3
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Sry uz tai , kad rasau be visu lietuvisku raidziu :/ tiesiog pc susipykes su lt kalba , veikia tik anglu galbut veliau pavyks susitvarkyti... na kolkas ivertinkit mano kurinelio pradzia
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  6. #4
    Rimtas forumo narys
    Light avataras
    Įstojimo data
    2007 03 31
    Vietovė
    nežinomas
    Įrašai
    189
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    19
    Na sveikinu tave neblogai pradedi ,tik maldauju naudok lietuviškas raides. Dar apie Di praeitį liudną paplėtok ir viskas bus nuostabu.

  7. Ačiū xipzo dėkojo
  8. #5
    Meanie

    Renata avataras
    Įstojimo data
    2008 05 25
    Vietovė
    Ba seng se
    Įrašai
    756
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    34
    Yaaay~ dar vienas fantasy tipo rašinukas ^^

  9. #6
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Siuo metu siunciu naujus win ir bandysiu ziuret gal pavyks idiegt lt raides o apie Di praeiti tikriausiai suzinorite kitoje dalyje
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  10. #7
    Esquisse
    Guest
    Nu aš tai pvz suprantu ir be lietuviškų raidžių svarbu kad ne vokiškai rašo
    Įdomus fantazijos kūrinys, mano manymu, net geresnis už kelias mano skaitytas knygas ;D {ne jonukus ir grytutes xD}
    Antra dalis ypač

  11. Ačiū xipzo, Idechi dėkojo
  12. #8
    NORIU vasaros labai labai
    sesilily avataras
    Įstojimo data
    2009 10 17
    Vietovė
    vilnius
    Įrašai
    102
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    12
    xipso&light mūsų fantazijos žvaigždės.

  13. Ačiū Light, xipzo dėkojo
  14. #9
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Tecia dalis: Kai pasauliai susilieja...
    Praejo jau antroji diena nuo mano atsiradimo Exone, Ira man patiko vis labiau ir labiau , nors ejo tik trecioji musu pazinties diena, mes jau pradejome i vienas kita kreiptis zodeliu tu . Vis daugiau suzinodavau apie sio pasaulio paprocius , gyventojus ir ju vyvenima, mane yoac zavejo tai , kad gyvenau medyje! Tai suzinojau , jau pacia pirma diena, kai tik pabudau . Buvo tikrai idomu , kai Ira , kaip busima zmona savo melodingu balseliu pradejo mane raginti islipti is lovos ir nueiti i balkona ikvepti siek tiek oro... Nors tiesa sakant , man kilo itarimas , kad ji norejo mane parodyti kitiems sio medzio gyventojams , nes vos tik isejau pries tai atrodo tustokos medziu sakos pasipuose daugybe veidu , kaikurie matesi ziurejo i mane su baime, kiti su pagarba, treti linksmi ir susidomeje... Ak tiesa, reikia nepamirsti to incidento man islipant is lovos- kai ira pagaliau ikirejo man savo melodingu balseliu ragindama keltis is lovos.. as pernelyg staigiai pakilau, ner nepagalvojes kad galiu buti nuogas . Taigi , kai pasokes susivokiau , jog mosuoju pries Ira visu savo ginklo grazumu ... Magiskai vel atsiduriau lovoje... Tuo metu tikriausiai jei mane ir Ira butumete pastate prie pomidoru prekystalio neskirtumete musu veidu nuo pomidoru . Siandiena , jau buvau pakankamai sustiprejes , zaizdos jau buvo beveik uzsitraukusios deka magisku eliksyru ir yvairiausiu gydanciu burtu,keru ir dar velniai zino ko... Taigi kaip Iros tevas sake turejau apsilankyti pas ju taryba. Taryba sudare visu rasiu atstovai , iskyrus milzinus tamsiuosius elfus ir likusius sio pasaulio zmones , kaip jie paaiskino , del ju kiek kitokio poziurio i givybe ir jega,galia.Tarybos nariai neturejo jokiu vardu , kol jie buvo itraukti i taryba, suzinojau , kad tarybos narys renkamas tik mirus ankstesniam tarybos nariui.Tai buvo kiek keistoka , na bet as visdelto ne zemeje...
    -Sveikiname tave atvykus i Exona zmogau, tikiuosi tu cia sukursi gera seima ,-prakalbo tikriausiai senas kaip visas sis pasaulis nykstukas , jis buvo baltesnis uz sniega, net neisivaizduoju , kiek jam geleo buti metu-mes tave cia pasikvieteme ne vien noredami pasveikinti su atvykimu, bet ir noredami pasisneketi apie tai , kas mums is Iros pasakojimo apie tavo kova su tuo tamsos padaru kova pasirode kiek idomu. Ji pasake , kad tu sugebejai sukurti vaiduokliska karda is jos luzusiojo... Noretume paklausti , kaip tu tai padarei? Ir kas tai buvo per magija, kuri sugebejo sunaikinti ta padara , mes juos musame is visu jegu ivairiausiomis magijomis ir tik didziuliu vargu pavyksta juos iveikti, o Ira mums pasake , kad tu tiesiog perrezei pusiau.
    As kelias sekundes pamasciau pries atsakydamas:
    - Atleiskite , tikrai nezinau , kaip as sukuriau ta karda , tiesiog tuo metu nieko kito negalvojau , kaip tik padeti Irai... Tikrai atsiprasau...
    - Na jaunuoli, nieko baisaus , matyt tai buvo koksnors galios proverzis ar kazkas panasaus,-Seniui kalbant akivaizdziai matesi jo uzslepta sio mano sukurto kad ir laikino ginklo baime , bet ji buvo gerai paslepta po neiskaitoma jo veido kauke , ir isryskejo tik akimirkai , kai jis atrodo prisimine Iros pasakojima.-Taipat, Di jeigu tu nepriestarausi mes cia ir dabar atliksime sutuoktuviu apeigas , gerai?
    As nepriestaravau , kaip kadaise sakydavo mano tevas - problemas spresk greitai sunau , mazos problemos greitas sprendimas , bet atsimink , vilkinant jas jos tik dideja... Taryba atsistojo apie mus su Ira ratu ir pradejo giedoti kazka man nesuprantama kalba, ore pradejo atsirasti keistos svytincios linijos, ant mediniu grindu pradejo kilti rukas, pries mane ir Ira pamazu is visu liniju jau smarkiai selstanciu aplink mus pradejo formuotis kazkoks siluetas. Tai buvo lyg ir mergina, lyg ir angelas , padaras uzdejo savo rankas ant mano ir Iros kaktu , pajutau lengva dilgsejima kaktoje, paemiau Iros ranka ir svelniai , nestipriai ja suspaudziau.
    -Tu jos , kaip ir Ji tavo zmogau , gink ja , gerbk , ja Di. Ira rupinkis ir neapleisk jo. Nuo siol jus nebe du , jus vienas ir niekas jusu neiskisrs , susitikote siame gyvenime , susitiksite ir kitame.- Istare keistasis angeliskas padaras ir isnyko su ryskiu blykstelejimu.
    Senoliai nustojo dainuoti , Ira atsisuko i mane ir pasake:
    -As tavo , Tu mano , tik kartu mes vienas.- paskutinius zodzius supratau ne girdys ausimis , bet savo galvoje , atrodo angelas sukure tarp musu tikrai nenutraukiama rysi , kaip ir sake.
    As tik linktelejau , nebuvo jokio reikalo kalbetis tarpusavyje, musu mintis vos tik noredavome kanors pasakyti kvienas kitam iskart pasiekdavo mus.Iros seima atejusi cia kartu su mumis papuose mus geliu vainikais ir isejome svesti siu tuoktuviu.
    Sventeme visa nakti , kaip besvenciant suzinojau vestuves cia svencia visi kas tik gali jose dalivauti , taigi sveciu buvo tikrai nemazai, sulaukeme ivairiausiu dovanu - nuo puodu iki nuostabiausiu drabuziu , ypac man patiko vieno elfo dovana- istabus lankas raizytas daugybe ornamentu , kuris kaip elfas paaiskino uzkeiktas galingu uzkeikimu, kuris suli saugo nuo i ji parlekianciu streliu ,taigi saudidamas musyje , gali nesibaiminti , kad busi suzeistas streles . Ira ypac linksminosi siose iskilmese, senajame savo pasaulyje megdavau zaidimus kaip lineage2, wow, ir kartais pagalvodavau , kaip atrodyto koksnors personazas is zaidimo vienoje , ar kitoje situacijoje ... Taigi girtas elfas tikrai buvo linksma persona , Ira isgere nemazai nykstuku verdamo nektaro , kuris pranoko net musu pasaulio gerybes , man po vieno butelio sio gerimo pasidare smagiau negu isgerus statinaite alaus! Paryciais , kai jau net stipriausi musu gererejai eme virsti is pado , kartu su Ira nuejome i savo busta , kuri mums atidave iros tevas, pasirodo Iros seima buvo viena turtingiausiu siame rajone , taigi turejo ne viena busta , nes megu keliauti...Tokio dalyko kaip spyna siame pasaulyje nebuvo , visos duris atpazindavo savo seimininkus, taigi vargti kisant rakto i spyna mums neteko, abu nugriuvome ant lovos, paskendome buciniu ir glamoniu audroje ... Irancell buvo dviejais metais vyresne negu as, bet as delto nesiskundziau , ta nakti supratau , kad tikrai ja isimilejau . Nakti guledamas salia jos ir ziuredamas i jos per kiek pratraukta langeli menesienos nusviesta veida vis masciau , ar cia likimas? ar cia jo ironija? Budamas desimties praradau visa seima, po auto avarijos , kai per stebukla likau nesuzeistas, nes sustojus degalineje nuejau i toleta isigelbejau... Ta niuria diena toje degalineje sunkvezimis stovintis per pora metru nuo mano seimos masinos sprogo , i ji isirezus prakeiktam girtam vairuotojui... Po to yvikio likau vienas, gyvenau is tevo investuciju gaunamu pinigu , buvau paskendes alkoholyje ir dirbtineje interneto realybeje... Niekada nemaniau ,kad isdrysiu sukurti savo seima, bet atrodo visdelto sukuriau . Padejau galva salia Iros galvos ir nugrimzdau i lengva miega , pilna sapnu apie sviesia ateiti, uzmigau net nenujausdamas artejancios sunkios lemties, kuri sutrikdys si ramu mano katik prasidejusi gyvenima. Ir visdelto, kurgi mus veda tas keistas gyvenimas?
    Paskutinį kartą taisė xipzo : 2010-01-23, 23:05 Priežastis: Poros klaidu taisymas :D
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  15. Ačiū Idechi, sesilily, Nėra dėkojo
  16. #10
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    As netikejau kad mano broliuks gali taip kietairasyt!! nu as tj siulau knyga rasyt jam ti kasi ar isdrys... seip yra gramatiniu ir stiliaus klaidu bet seip labai idomu dar kai fantastines knygas megsti ;D
    tj vat laukiam teeesinio . seip jei kas skaito daug knygu ir ziuri anime tj turejot pastebet kad istorija uznesa i kelias knygas ir anime. As kaip skaitove pastebejau ;]....
    sekmes toliau

    KOMENTARAS; SESES ;*


    Ziuriu ir sesuo pasireiske mano
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  17. #11
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Ketvirta dalis : Vejas,vanduo, ugnis ir zeme.
    Kitas musu vestuviu rytas atrode tikrai sunkus, netik kad prauzeme visa nakti , prasiauteme lovoje dar ir visa diena.Abu buvom laimingai isvarge, gulejome lovoje , snekejomes paprastai zodziais, kartas nuo karto persiusdami vienas kitam kokius savo gyvenimo prisiminimus mintimis.Galiausiai teko keltis, visgi reikejo ieskoti kazko nuo pagiriu, nors cia ir magiskas Exone pasaulis , niekas kolkas neisrado kokio burto ar geralo kuris nuimtu pagiriu kancias. Taigi iki pietu buvome kaip zombiai , pabale drebanciomis kojomis ir rankomis, Ira pasitaise kiek greiciau nei as , visgi jos organizmas buvo atsparesnis alkoholiui , man tuo tarpu teko pasitenkinti musu buste tekanciu nedideliu kriokliuku , kuriame gerai nusimaudziau Ira pamoke , kaip reguliuoti vandens temperatura, tai buvo panasu i pavaru junginejima, reikejo tempti 2 virveles , ir pagal ju itempima begdavo kerstas ir saltas vanduo , tai buvo visai idomu... Tikrasis musu rytas prasidejo jau gerai idienojus apie 1-2 valanda dienos Exones para sudare taipat 24 valandos, nors ji ir turejo 2 saules , del siu sauliu beveik niekada nebudavo visiskai tamsu , taigi i musu duris pasibelde pora elfu ir nykstuku, kurie tarybos isakymu turejo mane supazindinti su miestu ir jo zmonemis , tai buvo lyg ir tradicija, kad is kito miesto-medzio atvykes zmogus butu supazindinamas su miestelenais , jei vesdavao sio miesto gyventoja. Po geru keturiu valandu vaiksciojimo gryzau namo , Ira pataise kazka panasaus i kepsnius su bulvemis ir grubu padazu, pavalge isejome aplankyti miesto tarybos, kuri turejo dar kelis reikalus aptarti su manimi.
    - Malonu ryta jums jaunieji,- kaip visada maloniai pasake senasis tarybos nykstukas- Di mes noretume patikrinti tavo gebejimus , jei tu nieko pries ?
    -Na zinoma , jei tai jums svarbu.- Atrodo taryba liko patenkinta mano atsakymu, na kagi to ir reikejo tiketis is zmoniu gavusiu to ko norejo.
    Buvau nuvestas i nedidele aikstele , kur treniravosi nemazai elfu, nykstuku , keletas drakonu spjaude liepsnos liezuvius.Manes paprase pabandyti isaukti ta karda , kuri as isaukiau ta nakti , kai sutikau Ira. Kad ir kiek bandziau , man vis nepavykdavo, bet staiga isgirdau Iros sauksma, vos spejau atsisukti , kai pamaciau ir vieno netycia persmarkiai pustelejusio liepsnas drakono gerkles belekianti ugnies kamuoli tiesiai i taryba ir Ira! Laikas sustojo, visi zmones judejo taip letai , kad net lapas krentantis nuo medzio pakibo ore, as nesupratau , kas dedasi , tiesiog pasidaviau instinktui ir su nezmoniska jega savyje nulekiau prie Iros, Istiesiau rankas i ta ugnies kamuoli ir nezinau kaip , sukuriau barjera sauganti mane ir visus uz manes, laikas vel pradejo judeti normaliu tempu, pajutau , kaip senka jegos supratau , kad jei greitai kazkaip nesutramdysiu sios liepsnos , greitai iskepsiu , bet iskepsiu netik as bet ir Ira, taryba ir visi kiti buve uz manes!
    -Po galais , as to neleisiu!- isrekiau nesavu isiucio kupinu balsu , ir pastumiau visa ugni su visu barjeru atgal, ugnis nuo galingo stumtelejimo visa jos mase isisklaide ir paziro ant zemes pries mus, as suklupau pasijutes silpnas ir netekes nemazai jegu. Ira pribego prie manes iskart paklause ar viskas gerai , atsakiau taip , tada priejo vienas is tarybo nariu ir prasneko:
    -Saunuolis, Turi tiek galios , kad sugebejai drakono ugnies kamuoli paversti niekais! Tiesiog puiku , su tavimi nugalesime visus tamsiuosius magus! Puikiai padirbejai drakone!-Pasake jis man ir atplasnojusiam drakonui.
    -Jus jus tai suplanavote?-as buvau apstulbes!Kaip jie galejo? o jei man nebutu pavyke sios pragaro ugnies sulaikyti? Kas tada?- Tu senas niekse! kaip drysti kesintis i mano ir Iros givybes?
    Net nepajutau , kaip pakeliau seni uz gerkles, laikiau ore mataruojanciomis kojomis, aplink mane sviete balta aura, jie tiesiog garavo , visi simto metru spinduliu jaute ne galia , jie jaute tikra Stichija!Nezinau , kas man uzejo , bet tikriausiai buciua pasmauges ta kvaili, taciua Ira lengvai prisiglaude prie manes ir pasake , kad ji viska zinojo. As is nuostabos paleidau seni ir net atsisedau .
    -Ira tu viska zinojai? Bet tada kodel?
    -Di mes turejome patikrinti tavo galias , ir spejome , kad tik kamnors iskilus gresmei jos atsiskleis , prasau nepyk ant tarybos. Visdelto as laisva valia sutikau dalivauti ju sumanyme.
    Taryba kuo nuosirdziausiai atsiprase manes, pazadejo daugiua taip nebedaryti, bet mano bandymus su magija vistiek teseme. Manes paprase jaustis , taip kaip katik jauciausi ir pasitelkti ta energija , kuria galiu valdyti , tai buvo sunku , jauciausi kaip ikrites i sraunia upe ir nerasdamas uz ko uzsigriebti skestantis joje. Po keletos bandymu , jau galejau kilnoti akmenis is vietos i vieta, sukurti savo garsuji energijos karda, netgi skyda , kuriuo apsisaugojome nuo ugies...
    Diena buvo sekinanti , bet visdelto uzziebiau pirmaja savo magijos kibirksti, nuo siol kiekviena diena turejau eiti pas magus ir mokytis valdyti savo galias,bei energija, kuri kaip paaiskejo prilygo desimties galingiausiu pasaulio magu energijai kartu sudejus!
    Vakaras buvo kurkas ramesnis, Irancell pasakojo si bei ta apie sio pasaulio ginklus, magijas ir dvasias... O kai mums pabodo sneketis suguleme i lova, dar vienai nakciai laimes.
    Mazdaug po savaites gyvenimo kartu, pas mus atvyko Iros mama , kuri musu vestuviu metu buvo toli isvykusi i nykstuku kasyklas uzkereti ju gaminiu, kadangi jie patys nelabai naudojo magija.Taigi laukia visai idomi diena su Iros mama... Pogalais gal nebus mano uosve tikra ziezula kaip zemeje sakoma apie uosvienes?Lauke nuskambejo atrodo varpo duziai , greitai pradejo skambeti visas medis, as nesupratau , kas vyksta tik Ira liepe kuo griciau pasimti man dovanota lanka , vos ji pasiemes iskubejau su ja i lauka....
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  18. Ačiū Light, Nėra dėkojo
  19. #12
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Penktoji dalis: Juodas dangus

    -Tu turi palikti musu miesta, tu perdaug pavojingas, galbut kai ismoksi valdyti savo galias tu galesi gryžti , bet dabar tikrai negali pasilikti...
    Ka aš padariau?Kodėl šitai turėjo nutikti būtent man?Viskas prasidėjo vakar rytą, kai sugaudė varpai ir mes pasiėme lankus islėkėme i nedidelę aikštelę... Aikštelė buvo pilna lankininku , kurie šaudė į du didžiulius paukščius , kurie sukosi virš mūsu medžio, vis bandydami jame nutūpti. Man atėjus buvau paprašytas juos nuginti pasitelkes savo galias... Deja viskas ivyko netaip , kaip visi tikėjosi , vos tik aš nugyniau paukščius visi aplink buve pasijuto silpni, kaikurie nualpo, kitus smarkiai pykino, daugeliui net neužteko jėgų atsikelti ... Medziu lapai parudavo, lyg butu prarade visa tureta gyvybę, atbėge tarybos nariai pamate viska suprato, kas čia ivyko ...
    -Mes to ir bijojome, Di atleisk mums bet Tu turi palikti musu miesta, tu perdaug pavojingas, galbut kai ismoksi valdyti savo galias tu galesi gryžti , bet dabar tikrai negali pasilikti...Tu turi retai pasitaikancia dovana, valdai gyvybę, keliauk pas nykštukus ir kalnų elfus , jie treniruos tave, kol išmoksi valdyti savo galias...
    Aš dar meginau , kažka sakyti , kad aš netyčia, bet jie nesiklause , per pora valandu su Ira susiruoseme į kelione, nusimate nelengvas žygis.Turejome pereiti visa miška, ko be Iros nesugebečiau, visiškai nepažinojau šio pasaulio augalu , gyvunu.
    -Atleisk....
    -Nieko baisuas, svarbiausia , kad mes keliaujame kartu .-Šyptelėjo Irancell .
    Paskutini karta pažiųrėjome i raudonos vakaro saulės nutvieksta didijį medį, kuriame taip neseniai gyvenome ir pajudejome pirmyn , į nežinomybę, tamsų mišką ir daugybe vakaro šešėlių...
    Keliavome apie savaite , kol pagaliau pasiekėme kitą miško kraštą. Iš miško išėjome , prie ystabaus grožio krioklių, tikriausiai tokio grožio niekda nebuvau mates. Nuostabi vaivorykštė cia tvyranti jau tūkstančius metų visdar džiugino visus praeinančius pro ją, mes išsimaudėme iš krioklio ištekančioje upėje ir tesėme savo kelionę. Kiekviena diena Ira mane mokydavo apie gyvūnus ir augalus tiek apie buvusius miške , tiek apie esančius šioje stepėje, paskutini medeli mes matėme prieš geras keturias dienas, dabar tesėsi didžiuliai lygumos apželusios beveik pusantro metro aukščio žole, čia buvome ypač atsargūs , nes negalėjome žinoti , kas joje slepiasi. Po mėnesio kelionės , kurioje susipažinome su ivairiomis mudvieju charakterio pusėmis pagaliau pasiekėme iėjimą į kalnų elfų namus, jie gyveno didingame kalne, tikriausiai dešimtis kartų didesniame už mūsų žemiškajį everestą! Elfai buvo isikūrę netoli paviršiaus, tuo tarpu nykštukai , kaip tikra žemės rasė užėmė visa kalno vidū. Mus sutiko ir pasveikino pora elfu, buvome pristatyti jū vyresniajam , paaiškinome , dėl ko atvykome ir buvome nusiusti pas vyresniuosius magus, taipat pas viena ypatingą elfa... Tai buvo Ne koks senas elfas , o linksmas jaunuolis, kuris atrodo tryško gyvenimo energija, Vos atėjus mums jis įdėmiai nužvelgė mane ir mums dar nespėjus prabilti ištare:
    -Taigi atrodo turime dar viena gyvybės valdytoją?Ir tai žmogus... Koks tu būsi žmogau? Geras, blogas ar pasirinksi tokį gyvenima kaip aš? Aš Imaelis, Seniausias iš seniausiu elfų , apdovanotas tokia pačia galia kaip ir tu, mane jau pasiekė žinia iš judviejū miesto , maloniai sutikau tave mokyti, tikiuosi gerai panaudosi žinias , kurias išmoksi iš manęs.
    Elfas juokėsi , linksmu , bet ironišku balsu ...
    -Atleisk Imaeli, tu mane mokysi? Tu taipat gyvybės valdytojas?-aš visdar netikėjau tuo , ka girdėjau visdėlto aš ne vienas!
    Kalbėjausi su Imaeliu visa diena, apie savo praeiti, planuojama ateiti... Man uždavus kaip jis lieka toks jaunas, kai sakosi esąs seniausias elfas , jis man atsakė " O kaip tu manai , kodėl aš turėčiau mirti , jei sugebu valdyti gyvybę?" . Imaelis tikrai idomus elfas, kiek netradiciniu pažiurų , na bent man taip pasirodė... Jis tikrai mėgo koneveikti šiuolaikines kartas , ir pasakoti , kaip gerai buvo jo laikais, na tikriausiai givybes valdymas negelbėjo nuo smegenū išdžiūvimo....
    -Atleisk gerbiamasis Imaeli , bet musu svečiams jau laikas butu eiti i ju namus (elfai paskyre mums nedideli penkių kambarių butuka iškalta uolose , kaip ir visų kalno gyventojų.) .-Pranese i kambary iėjusi maloniai atrodanti elfė.
    -Na gerai , Di rytoi 8 ryte buk prie krištolo olos, atsiusiu kanors kas tau parodys kelia... Ira vaikeli malonu tave ir vėl matyti , nemažai paaugai per tuos metus.
    Kaip vėliau sužinojau Imaelis buvo tolimas Iros pro pro por...pro senelis , kuris mate dar didijy karą tarp viū rasių...
    Galvoje vis sukosi mintis , aš ne vienas, nesu vienintelis toks, ir ka aš galiu padaryti su šiuo gyvybės valdymu? Laukia idomi ateitis... Užmigau su idomiomis mintimis, isivaizduojamais notikiais ateityje, begulėdamas šalia lengvai kvėpuojančios Irancell, kažin ar kas mano pasaulyje pagalvoja kur aš dingau?... Mums bemiegant dauguma viresniųjų maste apie savo rasiu ir mano ateitį, visdėlto , kagi mums atneš mano pasirodymas šiame pasaulyje?
    Tolmoje virš tamsiūju elfu ir žmoniu kaupesi tamsūs, nieko gero nezadantys debesys....
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  20. Ačiū Light, Nėra dėkojo
  21. #13
    NORIU vasaros labai labai
    sesilily avataras
    Įstojimo data
    2009 10 17
    Vietovė
    vilnius
    Įrašai
    102
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    12
    I'm so happy.
    Per daug fantazijos, trūksta laiko, nebespėju skaityti

  22. #14
    I hate IDIOTS
    xipzo avataras
    Įstojimo data
    2009 04 16
    Vietovė
    PC
    Įrašai
    385
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    biski letinsiu tempa jau ir light mane rasymo bombonesiu pavadino kaip jums mano veikejai? nieko jiems netruksta?
    My Anime List <---
    Waiting for Peacefull summer...

  23. #15
    Esquisse
    Guest
    Nuostabu, visus kūrinius atsispausdinsiu
    Jei žinoma galima ;DD

  24. #16
    Naujokas
    VaniLLa avataras
    Įstojimo data
    2009 03 06
    Vietovė
    Šiaurės Lietuva
    Įrašai
    20
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    rasai tikrai šauniai laukiu nauju daliu
    nors man tavo rašymo tempas visai priimtinas, kuo daugiau tuo geriau
    dabar tik dar daugiau klausimų iškilo, tikrai įdomiai plėtoji istoriją

Puslapis 1 iš 5 123 ... PaskutinisPaskutinis

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •