Žiūrėti balsavimo rezultatus: A tikite, šių pasakojimų tikrumu ir juose aprašytais dalykais?

Balsavo
179. Jūs negalite čia balsuoti
  • Taip, visiškai tikiu.

    17 9.50%
  • Pusiau, kai kur tiesa, kai kur melas.

    60 33.52%
  • Yra krislelis tiesos.

    28 15.64%
  • Nelabai, bet vistiek įdomu pasiskaityti.

    59 32.96%
  • Visiškai netikiu.

    15 8.38%
Puslapis 1 iš 15 12311 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 1 iki 16 iš 228

Pasakojimai apie antgamtinius reiškinius

  1. #1
    AZ rėmėjas



    Augis24 avataras
    Įstojimo data
    2009 03 29
    Vietovė
    Tokyo
    Įrašai
    919
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Tinklaraščio įrašai
    11
    Reputacija
    32

    Post Pasakojimai apie antgamtinius reiškinius

    Nemačiau, todėl ir netikiu - netikiu, nes nemačiau.
    Dažnai šis nusistatymas būną sulaužomas ir niekas negali net moksliškai paaiškinti daugybę dalykų, o visiems knieti sužinoti tiesą.
    Taigi, sukūriau giją, kurioje žmonės galės pasipasakoti įvairias istorijas, nutikimus, parašyti straipsnius susijusius su vaiduokliais, dvasiomis, poltergeistais ir įvairiais kitais antgamtiniais reiškiniais, fenomenais. Nedarykite chat'o, o tiesiog pasakokite arba pasidalinkite viskuom kas jums buvo nutikę, bei savo surinkta informacija.

    P.S. Yra sukurta temą "Ar tikite vaiduokliais?", bet temos kūrėjas nenori, kad būtu pasakojamos istorijos. Todėl ir sukūriau šią.




    Prašymas: Ilgas istorijas ir informacija dėkite į spoil.
    Paskutinį kartą taisė Augis24 : 2011-05-20, 00:26

  2. #2
    מיד




    Airiz avataras
    Įstojimo data
    2004 01 09
    Vietovė
    Hunter's Village
    Įrašai
    2.032
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    96
    Kuriat tą patį tik kitom raidėm parašyta....

  3. #3
    Naujokas
    StValentine avataras
    Įstojimo data
    2009 08 05
    Vietovė
    Lietuva ^^
    Įrašai
    26
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Oho, kaip staigiai šitą temą įkūrei. Tikiuos, kad čia leistina pasakotis? Ar vėl būtų taisyklių pažeidimas?

  4. #4
    Mental
    Hikari_ avataras
    Įstojimo data
    2008 02 27
    Vietovė
    Hospital
    Įrašai
    1.234
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    29
    Na man buvo ju nutike ir visai neseniai.. Netoli mano namu yra nepastatytas pastatas visi kazkodel ji vadina 'lože' ir sako, kad ten vaidenasi. As aisku netikejau ir nuejau su drauge. Uzlipom i pries paskutini auksta ir snekames ir girdim, kad virsuje, paskutiniam aukste kazkas krepsda ir leidzia tokius garsus lyg ten butu zomgus ir kazkokias plytas stumdytu, bet tikrai nieko nebuvo. Mes paskui uzlipom i ta virsutini auskta kuriame viska girdejom, uzlipom tikrai matom, kad nieko nera ir prie pat musu kazkoks garsas irgi pasidare nors nieko nebuvo kas ji galetu sukelti...
    Dar kita karta ta pati drauge buvo nuejusi ten su kitais draugais ir paliko baliona su vielom pritvirtinta, ir nuejo kitur, pradejo vaikscioti ir girdi kaip virsuje (kur ta baliona paliko) kazkokie balsai, garsai nors nieko TIKRAI nebuvo, o grizta ir ziuri kad to baliono nebera ir niekur aplinkui neskraidzioja tiesiog kazkaip dingo... Ir vienas netgi buvo kazka judant nufilmaves su telefonu. Buvo visa 'šaika' atejus pamate kazka judant ten tamsoj ir nufilmavo ir sako ten buvo tikrai nezmogus... Na gal ir nepatikesit nezinau
    Dar yra istorija apie Antakalnio 25 (gali buti, kad ja kazkas zino)

  5. Ačiū OpHiEll, lialia dėkojo
  6. #5
    Žmogus Ne




    Bardakas avataras
    Įstojimo data
    2005 09 22
    Vietovė
    Kurokawa/VAK
    Įrašai
    1.635
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    80
    Kai buvau 7 metų, miegojau su močiute vienoj lovoj ir kol ji miegojo iš po lovos išlindo baubas ir pavogė mano G.I.Joe action figure
    Maybe on Earth, Maybe in the Future

    Kurokawa idėjinis lyderis
    Lėtai keičiu slaptažodžius

  7. #6
    AZ rėmėjas



    Augis24 avataras
    Įstojimo data
    2009 03 29
    Vietovė
    Tokyo
    Įrašai
    919
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Tinklaraščio įrašai
    11
    Reputacija
    32
    Na ir aš papasakosiu, taigi, viskas įvyko, kai buvau pas draugą kaime, miegojom palapinėse pas jį sode, negėrėm ir nerūkėm, tik taip, grynam ore užsimanėm miegot, ir kai sulaukėm 22 valandos, mes išgirdom garsus lyg milžiniški akmenys riedėjo, už jo kiemo buvo toks mažas kalnelis, ir atrodė, kad nuo jo rieda visi tie akmenys, nesupratę, apžiūrėjom kiemą ir tą takelį- ir nieko. Atrodė lyg tai buvo tik koks sutapimas ar šiaip koks pokštas, bet atkreipėm dėmesį į kitus keistus dalykus.

    Sekantis keistas dalykas įvyko žiemą, pas jį atostogavau ir žiūrėjom tv, apie 23 valandą, kažkas pradėjo baldyti į langą, pagalvojome jog tai darbininkas, kuris dirbo pas jį [jo tėvas yra ūkininkas], nes jis dažnai baldydavo į langą, na nekreipėme dėmesio į tai, bet tas bildenimas nenustojo, ir kai draugas pažiūrėjo pro langą- nieko nebuvo, na tada apėjome aplink namus, ir nieko nebuvo, kad ir kaip būtu keistą, aplink namus buvo padarytas takelis, o ant jo nebuvo pėdsakų, pagalvojome, kad galėjo būti apsnigti, bet nesnigo ir buvo graži, tyli naktis, nei viena snaigė nenukrito. Parėjome į namus, ir po kokių 10min bildenimas prasidėjo ne tik draugo kambaryje, bet ir tėvų, bei virtuvėje. Jo tėvas išėjo į lauką, apėjo aplink namą ir nieko nebuvo. Tai buvo keistoką, ir ta pačia dieną, kambaryje, kuriame aš miegojau, naktį išgirdau bildenimą, pažiūrėjau pro langą ir nieko nebuvo, atsiguliau į lovą ir vos tik užmerkiau akis, vėl pradėjo baldyti į langą, pasidarė baisu ir nebežiūrėjau pro langą, po to išgirdau kaip kažkoks gyvūnas su arklio/karvės kanopomis prabėgo pro tą takelį, kuris buvo aplink namus, atrodo lyg ir nieko keisto, nes jie laikė karves ir atrodė, kad viena pabėgo, tačiau tas takelis buvo vos 30cm pločio, ir buvo padarytas prieiti prie gėlių, kurios augo aplink namus. Ir jokių pėdsakų nebuvo, nors visą naktį nesnigo, ir matėsi tik jo tėvo pėdsakai, o kad būtu gyvūno-ne.

    Visą, tai patyriau pats. Bet tai buvo tik garsai, po to prasitariau, jo mamai ir ji papasakojo, kad yra mačiusi velnią savo kieme, kuris dingdavo priėjus prie šulinio, kuris buvo kieme, netoliese namų. Taip pat jos vyriausias sūnus, draugo brolis, taip pat matė velnią, bėgantį šulinio pusėn, ir dingdavo. Svarbiausią, kad jie nupasakojo tą "velnią" vienodai, jis dingdavo toje pačioje vietoje, ir pagalvojau, kad tai sutapimas ir jie norėjo iškrėsti pokštą, tačiau tai nebuvo pokštas, nes ir to draugo teta yra mačiusi jį, pas juos kieme, o ji gyvena Klaipėdoje ir ji tokiais dalykais netiki, tačiau tai yra mačiusi. Taip pat dar keletas dalyku buvo nutikę jo namuose, kalbu apie draugą, po senelio mirties. Bet tai pasakojimai, kuriuos pasakojo jo mama.
    Paskutinį kartą taisė Augis24 : 2009-08-14, 14:22

  8. #7
    Mental
    Hikari_ avataras
    Įstojimo data
    2008 02 27
    Vietovė
    Hospital
    Įrašai
    1.234
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    29
    Citata Autorius Augis24 Žiūrėti skelbimus
    Na ir aš papasakosiu, taigi, viskas įvyko, kai buvau pas draugą kaime, miegojom palapinėse pas jį sode, negėrėm ir nerūkėm, tik taip, grynam ore užsimanėm miegot, ir kai sulaukėm 22 valandos, mes išgirdom garsus lyg milžiniški akmenys riedėjo, už jo kiemo buvo toks mažas kalnelis, ir atrodė, kad nuo jo rieda visi tie akmenys, nesupratę, apžiūrėjom kiemą ir tą takelį- ir nieko. Atrodė lyg tai buvo tik koks sutapimas ar šiaip koks pokštas, bet atkreipėm dėmesį į kitus keistus dalykus.

    Sekantis keistas dalykas įvyko žiemą, pas jį atostogavau ir žiūrėjom tv, apie 23 valandą, kažkas pradėjo baldyti į langą, pagalvojome jog tai darbininkas, kuris dirbo pas jį [jo tėvas yra ūkininkas], nes jis dažnai baldydavo į langą, na nekreipėme dėmesio į tai, bet tas bildenimas nenustojo, ir kai draugas pažiūrėjo pro langą- nieko nebuvo, na tada apėjome aplink namus, ir nieko nebuvo, kad ir kaip būtu keistą, aplink namus buvo padarytas takelis, o ant jo nebuvo pėdsakų, pagalvojome, kad galėjo būti apsnigti, bet nesnigo ir buvo graži, tyli naktis, nei viena snaigė nenukrito. Parėjome į namus, ir po kokių 10min bildenimas prasidėjo ne tik draugo kambaryje, bet ir tėvų, bei virtuvėje. Jo tėvas išėjo į lauką, apėjo aplink namą ir nieko nebuvo. Tai buvo keistoką, ir ta pačia dieną, kambaryje, kuriame aš miegojau, naktį išgirdau bildenimą, pažiūrėjau pro langą ir nieko nebuvo, atsiguliau į lovą ir vos tik užmerkiau akis, vėl pradėjo baldyti į langą, pasidarė baisu ir nebežiūrėjau pro langą, po to išgirdau kaip kažkoks gyvūnas su arklio/karvės kanopomis prabėgo pro tą takelį, kuris buvo aplink namus, atrodo lyg ir nieko keisto, nes jie laikė karves ir atrodė, kad viena pabėgo, tačiau tas takelis buvo vos 30cm pločio, ir buvo padarytas prieiti prie gėlių, kurios augo aplink namus. Ir jokių pėdsakų nebuvo, nors visą naktį nesnigo, ir matėsi tik jo tėvo pėdsakai, o kad būtu gyvūno-ne.

    Visą, tai patyriau pats. Bet tai buvo tik garsai, po to prasitariau, jo mamai ir ji papasakojo, kad yra mačiusi velnią savo kieme, kuris dingdavo priėjus prie šulinio, kuris buvo kieme, netoliese namų. Taip pat jos vyriausias sūnus, draugo brolis, taip pat matė velnią, bėgantį šulinio pusėn, ir dingdavo. Svarbiausią, kad jie nupasakojo tą "velnią" vienodai, jis dingdavo toje pačioje vietoje, ir pagalvojau, kad tai sutapimas ir jie norėjo iškrėsti pokštą, tačiau tai nebuvo pokštas, nes ir to draugo teta yra mačiusi jį, pas juos kieme, o ji gyvena Klaipėdoje ir ji tokiais dalykais netiki, tačiau tai yra mačiusi. Taip pat dar keletas dalyku buvo nutikę jo namuose, kalbu apie draugą, po senelio mirties. Bet tai pasakojimai, kuriuos pasakojo jo mama.
    O kaip tas velnias atrode ?

  9. #8
    AZ rėmėjas



    Augis24 avataras
    Įstojimo data
    2009 03 29
    Vietovė
    Tokyo
    Įrašai
    919
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Tinklaraščio įrašai
    11
    Reputacija
    32

    Arrow

    Patariu paskaityti Terry Deary " Tikros siaubo istorijos", knyga apie vaiduoklių istorijas, labai įdomi ir įtraukianti, vien todėl, kad tai tikros istorijos, na bent jau žmonės, kurie pasakojo, prisiekinėjo jog tai tikrą.

    Štai keletas istorijų iš tos knygos (kopijuoju iš vieno tinklapio, nes tyngiu perrašyti):

    1903m Virdžinijos valstijoje, cliftone buvo pastatyti bepročių namai išprotėjusiems nusikaltėliams. Tais laikais, ten stuksojo kuklus 300 žmonių miestelis, apsuptas giliu mišku. Žmones piktinosi, kad už kelių mylių nuo miesto, stovi bepročių namai, nors jie ir buvo toli nuo gyvenvietės. Po metų laiko, žmonės pagaliau išreikalavo vyriausybės, kad bepročių namai butu perkelti kitur, bet jie nežinojo kokią nelaimę būtent šiuo kaprizu užsiprašė ir, kad už tai mokės dar ne viena cliftono karta. 1904-tais, bepročius jau pradėjo perkeldinėt į kitą vietą, bet vienas iš daugelio kalėjimo autobusu pateko į avarija vidury miškų. Nukentėjusių beveik nebuvo ir per kelias savaites pabėgusius bepročius policija sugavo miškuose, išskyrus du vyrus - Markus A. Wallsterį ir Daglą J. Grifoną. Policija ieškojo jų kelis mėnesius, o aplink miškus, rasdavo sumaitotus, pusiau apvalgytus kiškių kūnus. Pagaliau, jie surado Markus A. užmuštą prie fairfaxo tilto. Nuo tos dienos gyventojai tiltą praminė kiškių-ėdiko tiltu (the bunnyman bridge). http://images.barnesandnoble.com/pIm...sa/VA01_02.jpg
    1905 metais, policija pagaliau pasidavė ir nustojo ieškoti antrojo vyro, jie įtarė, kad jis mirė laukiniuose Virdžinijos miškuose arba sėkmingai pabėgo į kitą valstiją. Kelios savaitės prieš halloweena, miestelio žmonės pradėjo vėl rasti pusiau apvalgytus kiškių lavonus prie kelio, šalia miškų ir tilto. Gyventojai mane, kad tai tiesiog kažkieno nevykę juokai. Halloweeno nakty, paauglių grupelė pasigėrė ir nusprendė sulaukt vidurnakčio po tuo tiltu. Iki pusę dvylikos, jie linksminosi ir pasakojosi baisias istorijas apie psichopatus ir vaiduoklius. Likus 15-kai min iki 12-likos, keli draugai išsigando ir išėjo namo, likę trys, buvo rasti sekanti rytą pakarti ant tilto ir supjaustyti. Policijai nepasisekė pagauti žudiko. Visus metus miesteli nieko neįvyko.
    Sekanti helloweeną, tėvai uždraudė vaikams eit iš namų, bet vis dėlto grupė vaikų susitarė rizikuoti. Jie pamelavo tėvams, kad nakvoja pas draugą namuose ir susitiko prie tilto beveik vidurnaktį. Adrian Hatala vis dėlto bijojo likti po tiltu su savo likusiais 6-iais draugais ir pasitraukė atokiau, kad galėtu pabėgti, jei kas atsitiktu, bet kad matytu draugus... Sekanti rytą, 6 paaugliai buvo rasti papjauti, tokiu pat būdu - pakarti nuo tilto ir sumaitoti, o Adrian Hatala policijai papasakojo apie ryškias šviesas ir draugų klyksmus, ji teigė, kad pabėgo ir nežino tiksliai kas atsitiko. Ją apkaltino draugu žmogžudystėm ir pasodino į beprotnamį.
    1913-tais atsitiko tas pats, šį kartą 9 paaugliai buvo rasti paskersti ir pakabinti virš tilto. Adriana buvo išteisinta ir perkelta į gerą psichiatrinę ligoninę, kadangi ji jau nebebuvo stabilios psichikos. Ji mirė nuo šoko 1953-čiais metais.
    1943-čiais, kai policija ir cliftono gyventojai apsiramino, vėl 6 paaugliai buvo nužudyti tokiom pat aplinkybėm.
    1976 - trys aukos.
    1978-tais metais, Howardas Laiversas grįžęs po darbo namo, apsirengė kiškio kostiumu ir užkapojo savo šeimą kirviu - dvi mergaites, sūnų ir žmoną. Pats pasikorė ant miestelyje praminto kishkiu-ediko tilto. Policija apklausinėjus kaimynus nieko nepešė. Howardo bendradarbiai sakė, kad jis, tą dieną, buvo tylus ir atrodė susimąstęs. Nuosprendis - psichozė. Policija įtarė, kad šis vyras galbūt ir nužudė paskutinius trys paauglius, kadangi pertrauka buvo itin ilga, bet taip jokių įrodymų ir nesurinko.

    Dar viena:
    1865 Maksui Hofmanui sukako 5 metai. Susirgo cholera. Į fermą netoli mažo miestelio Viskonsino valstijoje iškviestas gydytojas nutarė, kad berniukas nebepasveiks. Liga truko tik tris dienas. Maksas mirė ir buvo palaidotas kaimo kapinėse. Kitą naktį po laidotuvių motinai prisisapnavo, kad Maksas apsivertė karste ir tarsi mėgino išsiveržti iš ten. Ji pamatė, kaip jis sudėjo rankutes ir pakišo po dešiniuoju skruostu. Motina pabudo šaukdama. Verkdama maldavo vyrą iškasti karstą, bet Hofmanui atrodė, kad sapnas – nervų sukrėtimo padarinys, o iškastas lavonas tik padidins kančias. Kitą naktį sapnas pasikartojo.

    Antrą valandą nakties vyrai pradėjo ekshumaciją. Kasė šviečiant žibintui, pakabintam ant artimiausio medžio šakos. Kai atidarė karstą, pamatė, kad Maksas guli ant dešiniojo šono, kaip prisisapnavo motinai. Tėvas išjojo gydytojo. Su dideliu nepasitikėjimu jis ėmė gaivinti vaiką. Po valandos berniukas sujudino akies voką. Tuomet buvo griebtasi brendžio, po kūnu ir rankomis padėti maišai su įkaitinta druska. Vaikas atsigavo. Po savaitės visiškai pasveiko, sulaukė 80 metų, mirė Kalintone, Ajovos valstijoje. Tarp brangiausių relikvijų saugojo dvi nedideles karsto, iš kurio buvo išgelbėtas, rankenėles.

    Dar kelios:

    1735 metais jauna namų šeimininkė Joana Sofija iš Tauhos miestelio, esančio netoli Leipcigo, pastojo ketvirtą kartą. Ji buvo jau dešimt metų ištekėjusi ir pagimdžiusi tris visiškai normalius vaikus. Bet tą kartą Joana Sofija į pasaulį išleido siaubingą monstrą, kurio išsigimimo priežastys taip ir liko neaiškios.

    Gydytojas iš Leipcigo Gotlibas Frideriči pamatė negyvą gimusį kūdikį ir, pasibaisėjęs jo išvaizda, iš karto pakvietė dailininką, kad šis įamžintų monstrą ateinančioms kartoms. Bet vėliau jis padarė dar svarbesnį darbą - užkonservavo naujagimį, kuris dabar yra Valdenburgo krašto muziejuje Saksonijoje. Anksčiau kolba su monstru buvo laikoma saugyklose ir valdžia buvo uždraudusi ją demonstruoti. Tik po Berlyno sienos nuvertimo mokslininkams šis nuostabus sutvėrimas tapo pasiekiamas.

    Savo laiku gydytojas Frideriči padarė naujagimio skrodimą ir sudarė smulkią 32 puslapių lotyniškai parašytą ataskaitą. Ataskaitoje pažymėta anomali galva su didžiuliu gumbu, užpildytu smegenų mase. Naujagimis neturėjo prieširdžio skilvelių, o širdis buvo apvilkta “ypatingai plona membrana”. Viršutinėse galūnėse nebuvo riešo ir dilbio kaulų, o apatinėse - kelių girnelių. Frideriči pažymėjo ir kitus anomalius anatominius pakitimus, nebūdingus normaliems kūdikiams - kai kurių vidaus organų jis apskritai neturėjo, o kiti buvo išsivystę “iki neįtikėtinų dydžių”.

    Mūsų amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje “Valdenburgo monstrą”, kaip jį pradėjo vadinti, tyrinėjo Hemnico vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Ditmaras Miuleris. Su juo dirbo Heidelbergo universiteto ir Berlyno medicinos instituto specialistai. Monstrą švietė rentgenu ir įvairiausiais būdais tikrino naujausiais medicinos įrenginiais.

    Gartvigas Hausdorfas muziejų Valdenburge, kur dabar yra monstras, aplankė du kartus - pirmąkart 1997 metų gegužės mėnesį ir antrąkart 1998 metų kovą su televizijos grupe. Muziejaus direktorius Ralfas Zenkeris, pasipiktinęs tokiu ažiotažu, uždraudė televizijos filmavimą.

    Taip po visuomenės supažindinimo su neįprasto sutvėrimo aprašymu, pasklido gandai apie jo panašumą į “mažus žalius žmogeliukus”. Dažniausiai minimos didžiulės monstro akys, o Gartvigas Hausdorfas praneša dar ir apie plonytes membranas ant akių obuolių.

    Naujagimis neturi ir išorinių ausų kriauklių. Tiesa, 1994 metais Miulerio grupė rentgenu matė gigantiškoje kaukolėje ausų kanalus. Ateiviai, kaip žinoma, taipogi neturi ausų kriauklių.

    Ar galima teigti, kad Joana Sofija savo laiku buvo kitaplanečių genetinių eksperimentų, pasibaigusių nesėkme, auka? O gal hibridas, nepateisindamas “eksperimentatorių” vilčių, negalėjo išgyventi žemės sąlygomis?

    Į šiuos klausimus, aišku, nėra svaraus atsakymo. Bet kuriuo atveju šiandieniniai ufologai neatmeta pačio “hibridizacijos fakto”. Specialistų nuomone, būtina nedelsiant mokslinę visuomenę supažindinti su gydytojo Frideriči pirmosios ataskaitos turiniu. O svarbiausia - “Valdenburgo monstrą” kruopščiai genetiškai ištyrinėti. Kas žino, ar šio keisto sutvėrimo organizme neatsiras kitų planetų genetinių medžiagų?
    Paskutinį kartą taisė Augis24 : 2009-08-14, 15:54

  10. #9
    AZ rėmėjas



    Augis24 avataras
    Įstojimo data
    2009 03 29
    Vietovė
    Tokyo
    Įrašai
    919
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Tinklaraščio įrašai
    11
    Reputacija
    32
    Kaip jau minėjau, pats nemačiau, tik girdėjau ir dar iki dabar nežinau ar tai buvo tiesa ką girdėjau ar ne. Tačiau velnias buvo toks (tokį man, jį nupasakojo): iki juosmens buvo žmogus, o žemiau su 2 arklio kojom, ir ilga uodega, ir ragais, taip kaip rašoma knygose, gal tai buvo tiesiog jų pasąmonės vaisius, nes prieš pamatydami velnią, jie pamatydavo siluetą, panašų į tą velnią, o tik po to, pakėlę galvą, pamatydavo visą. Bet 3 žmonėms mačius tokį pat vaizdą, yra gan keistą, arba jie visi nestabilios psichikos.

  11. #10
    Naujokas
    StValentine avataras
    Įstojimo data
    2009 08 05
    Vietovė
    Lietuva ^^
    Įrašai
    26
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Na, tai ir aš paporinsiu savas istorijas dabar. Su tuo velniu, Augi, tai kraupiai čia pripasakojai. Aš velnių nesu mačius, bet va su vaiduokliu, ar tai šmėkla, buvau susidūrusi. Iš tiesų, tai nemaža istorijų galiu papasakot, ir savų, ir mamos pasakotų, tai dabar parašysiu tik kelias, kurias ryškiausiai prisimenu ir kurios man pačiai nutiko.

    Iš tiesų tai viskas yra atsitikę man arba mano šeimynykščiams ir mūsų nuosavam bute, kuriame gyvename nuo tada, kai čia senelė atsikraustė, tai jau kokie 50 metų turbūt. Tai va, mano bute vaidenas lol Bent jau seniau, kai buvau visai maža tai tikrai vaidenos. Mūsų butas nedidukas, kelių kambarių, ir yra jame vienas ilgas koridorius, kuris man ligi šiol kraupus, naktį po siaubako baisu net pereit. Na, nuklydau.

    Esmė ta, kad vaiduokliai tikriausiai dažnai labiau pajuntami, nei pamatomi. Mačiau tik vieną kartą, o jutau daug kartų. Anksčiau, kai man buvo kokie 5-7 iki paauglystės, na, 15-16, tai kai eidavau per tą koridorių, kartais toks jausmas apimdavo, kad turiu būtinai kažkam iš kelio pasitraukti. Tiesiog nevalingas jausmas, kad kažkas nori praeiti, o aš tam kažkam trukdau, nors nieko tame koridoriuje nėra. Ir nori nenori, bet pasitraukdavau į šalį ir net šonu palei sieną praeidavau. Ir ne man vienai taip būdavo, ir mamai, ir sesei taip pat. Tik senelei ne. Be to, esu turėjus 1 šunį ir 2 katinus, dabar auginu trečią. Sako, kad gyvūnai visokius panašius dalykus jaučia. Tai pirmieji du katinai kartais vakarais apeidavo koridoriaus vietą ties mano miegamojo durimis - tiesiog taip keistai ratuku apsukdavo ir slinkdavo pagal sieną kol praeidavo slenkstį, nors galėdavo ir tiesiai praeiti.

    Be to, kaip minėjau, kartą mačiau tą vaiduoklį savo tarpdury. Nelabai ką atsimenu, nes maža buvau, tik pamenu, kad buvo vėlu ir mama atėjo man labanakt palinkėt, o duris į kambarį praviras paliko. Ir kažkuriuo metu pamačiau tarpdury ant slenksčio stovint balzganą figūrą, toks lyg šešėlis, bet lyg ir moteris buvo. Bent jau kažkaip žinau, kad moteris. Pamenu, kad mama kaip tik norėjo išeiti ir man taip baisu buvo, kad ėmiau verkti ir prašyti neiti, sakiau kad ten kažkas stovi, o mama nieko nematė tada. Prisimenu, kaip ji norėjo įrodyti man, kad nieko koridoriuje nėra ir praeiti juo, o aš tada iš tos baimės tokią isteriją iškėliau ir neleidau, nes kai maža buvau, tai taip baisu buvo. Vėliau mama sakė, kad irgi kartais tą moterį matydavo arba ant slenksčio prie mano kambario durų, arba atspindyje ant spintos (pas mus spinta lakuota, viskas atsispindi kaip veidrodyje). Su mama vėliau nusprendėme, kad jei ta moteris nieko blogo nedaro, tai ir mes jai nekenksim, jokių ten egzorcizmų nei nieko panašaus nebandėm. Ji kaip ir mums netrukdė, nieko blogo nedarė. O dabar jau gal 10 metų, kaip jos arba nebėra, arba aš jos nematau.

    Tai tokie keli patyrimai. Čia jau mano asmeniniai, kiti tai mamos ir sesers būtų, bet gal kada kitąkart papasakosiu, ir taip čia daug prirašiau

  12. #11
    Naujokas
    StValentine avataras
    Įstojimo data
    2009 08 05
    Vietovė
    Lietuva ^^
    Įrašai
    26
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Su tuo iškastu ir atgaivintu berniuku, tai tikrai tikiu, kad galėjo taip būti. Sako, kad šeimos ryšiai labai gilūs, o mirusieji dažnai žinias perduoda per sapnus. Pavyzdžiui, mano mama visada sapnuodavo ką nors apie savo tėvą (mano senelį), kai kažkas nutikdavo jo kapui. Būdavo atsikelia ryte ir sako man "Važiuojam į kapines, kažkas blogai su kapu." Aš dar stebėdavaus iš pradžių, bet paskui pripratau, nes kiekvieną kartą tikrai kažkas negerai būdavo - ar tai kapas numindžiotas, ar gėlės išrautos (kapinaitės mažos, tolokai, dažnai negeri žmonės gėles nurauna ) O kartą mama sapnavo, kad senelis atėjo pasiskųsti, kad jam labai negera, sunku miegoti ir krūtinę spaudžia. Kai nuvažiavome į kapines, pamatėme, kad kažkas nuskėlė paminklą, ir pusė paminklo gulėjo ant kapo, kaip tik toje vietoje, kur kūnas pakastas guli. Vėliau išsiaškinom, kad kažkoks girtuoklis nuvertė.

    Nežinau, ar tikrai čia senelio dvasia sapnuose rodydavos, ar tiesiog mama nujausdavo, bet tokie keisti sutapimai tikrai buvo.
    Paskutinį kartą taisė StValentine : 2009-08-14, 15:32

  13. #12
    AZ rėmėjas



    Augis24 avataras
    Įstojimo data
    2009 03 29
    Vietovė
    Tokyo
    Įrašai
    919
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Tinklaraščio įrašai
    11
    Reputacija
    32
    Jo... Tikiu viskuom, kaip tik ir aš papasakosiu, kai ką panašaus. Priešais mano namą, stovi daugiabutis [5 aukštų], aš taip pat tokiam gyvenu, ir ten gyvena mano sesių draugė, kurios bute yra nusižudęs vyras, išprotėjusi moteris ir mergaitė, kuri iššoko iš 4 aukšto, tai bute dabar gyvena ji. Kai atsikraustė, pirmus 2 metus, per vėlines, kažkas nutikdavo, pvz.: sėdi vakare visa šeima ir žiūri tv, o kitam kambarį pasigirdo smūgis, ir įbėgę, jie pamatė apverstą lovą, taip pat naktį, visi buto langai buvo atidaryti. Tai kiek keistoką, bet padegino žvakes ir kaip ir tokių dalykų nebebūna.
    O dėl kapinių, tai mano mama irgi tokius dalykus jausdavo, kai numirė jos mama (mano močiutė) ir tetis (mano senelis), dar nepraėjus metams, na kol žemė nesusigulėjo pilnai, nebuvo pastatytas paminklas, tai tebuvo toks medinis kryžius su vardu, kurį deda, kai tik palaidoja. Tai dažnai jausdavo, kai tas kryžius būdavo nuverstas arba net išrautas ar dar kažkas su kapu būdavo, sakydavo, kad močiutė negali ilsėtis. Jau 3-4 metus nieko nebesako. Bet dėl senelio kartais jaučia, kad kažkas su kapu negerai. Gan keisti tokie dalykai.

  14. #13
    AZ rėmėjas



    Augis24 avataras
    Įstojimo data
    2009 03 29
    Vietovė
    Tokyo
    Įrašai
    919
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Tinklaraščio įrašai
    11
    Reputacija
    32
    Dar šiek tiek istorijų apie antgamtinius reiškinius:

    Kas yra miegas? Anksčiau buvo tikima, kad miego metu siela palieka kūną ir keliauja per pasaulį. Jei staiga pažadintume miegantį žmogų, jo siela gali nespėti sugrįžti į kūną, pasiklystų kažkur toli ir žmogus numirtų. Nors dabar pasaulyje dygsta miego laboratorijos, somnologijai (miego tyrimui) skirti trys moksliniai žurnalai, tačiau apie šį reiškinį žmonija žino ne ką daugiau nei prieš tūkstantį metų.

    Letargo miegas: Nuo neatmenamų laikų žmonės bijo užmigti letargo miegu, kad jų nepalaidotų gyvų. Medicinoje tokios diagnozės nėra, tačiau kiekvienas žino, ką tai reiškia. Tai būsena, kai žmogaus gyvybinės funkcijos yra sustojusios, bet smegenys veikia, lyg jis miegotų.

    Įžymusis italų poetas Frančeskas Petrarka, gyvenęs XIV a., būdamas 40-ies sunkiai susirgo. Kartą jis neteko sąmonės, jį palaikė mirusiu ir ruošėsi palaidoti. Laimė, to meto įstatymai draudė mirusiuosius laidoti anksčiau, nei praeis para po mirties. Petrarka nubudo, kai jo karstas stovėjo ant duobės krašto. Po to jis pragyveno dar 30 metų.

    Gerai žinoma, kad rusų rašytojas Nikolajus Gogolis bijojo būti palaidotas gyvas. Po mylimos moters mirties rašytojas susirgo ir jau neatsigavo. Jį palaidojo vienuolyno kapinėse. Kai 1931 m. bolševikai nusprendė kapines panaikinti ir ekshumavo N.Gogolio kūną, šis gulėjo ant šono, o karsto vidaus apmušalai buvo sudraskyti.

    Letargo miego priežastys ir gydymas medicinai tebėra neišspręsta problema. Taip pat negalima nustatyti, kada žmogus atsibus. Letargo būsena gali tęstis nuo kelių valandų iki dešimčių metų. Miegančiojo organizme senėjimo procesas labai sulėtėjęs ir net 20 metų kūnas nesikeičia. Tačiau nubudus, jau po 2-3 metų biologinis amžius sugrįžta ir žmogus per trumpą laiką tampa seniu.

    Paties ilgiausio letargo miego atvejis užregistruotas Gineso rekordų knygoje. 1954 m. Mogilovo kaimo gyventoja Nadežda Lebedina po ginčo su vyru užmigo ir atsibudo tik 1974 m. Gydytojai nustatė, kad ji visiškai sveika.

    1976 m. vieno Serbijos miestelio lavoninėje sargą ištiko širdies smūgis, kai vienas numirėlis staiga atsisėdo ir paprašė užrūkyti.

    Praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio pabaigoje Anglijoje buvo sukurtas aparatas, sugebantis fiksuoti silpniausius širdies elektrinius impulsus. Per pirmąjį bandymą lavoninėje tarp mirusiųjų buvo aptikta dar gyva mergina.

    Tariamos mirties baimė paskatino žmones išradinėti neįprastus prietaisus. Dar 1880 m. Hamburge buvo siūloma į karstą dėti „gelbėjimo įrangą“: veido srityje tvirtinamą vamzdelį, kad atsigavęs žmogus galėtų kvėpuoti. Prie rankų ir kojų buvo rišamos virvelės, sujungtos su varpeliu. Tereikėjo „numirėliui“ pasijudinti, kad signalą išgirstų kapinių sargas ir nedelsiant atkastų kapą. Mūsų laikais į karstus tam tikslui įdeda mobilųjį telefoną.

    1966 metais ankstų rytą du žvejai pamatė, kaip kažkas krito žemyn ir vos nenuskandino kanalu plaukusios baržos. Tą kažką jie aprašė kaip labai didelį paukštį, didesnį už žmogų, žėrinčiomis akimis. Tai atsitiko vos už 200 jardų nuo tos vietos, kur po kelerių metų atsirado skritulys pasėliuose ir įvyko su tuo nesusijęs pagrobimas. Net televizijos įžymybė Fredas Talbotas (Fred Talbot) po to pranešinėdavo, kad tose vietose plaukiant barža girdisi keisti garsai ir jaučiasi, kaip kažkokia jėga traukia baržą žemyn.

    Tuo pat metu, kai Češyre pasirodė milžiniškas paukštis, panašus padaras kėlė siaubą JAV Vakarų Virdžinijos Point Plezanto (Point Pleasant) miesto gyventojams. Apie jį buvo tiek pranešimų, kad vietinės masinės informacijos priemonės praminė jį “žmogumi drugiu”, nes priminė ir naktinį drugį, ir žmogų. Be to, šis padaras buvo plaukuotas, o jo sparnai labai platūs. Jį žmonės matė ir skrendantį.

    1966 metų lapkričio 15 dieną Rodžeris Skarberis (Roger Scarbery) ir Stivas Maletas (Steve Malette) su žmonomis važiavo žvyrkeliu. Netoli senos jėgainės jie pamatė septynių pėdų ilgio sparnuotą tamsią šmėklą žėrinčiomis kaip žarijos akimis. Kai jie visu greičiu šovė tolyn, padaras puolė paskui. Visi liudininkai tvirtina, kad jis skriejo iš paskos, pakilęs aukščiau automobilio tarsi keršijanti nemezidė. Nėra ko stebėtis, kad žmonės nuvažiavo tiesiai į policiją. Ši ėmėsi tirti reikalą, bet nepavyko nieko rasti.

    Pranešimus apie “žmogų drugį” lydėjo nesuskaičiuojama daugybė tvirtinimų regėjus NSO, tad žurnalistas Džonas Kylas ėmėsi šio reikalo ir po to išleido nepaprastą knygą “Žmogaus drugio pranašystės” (The Mothman Prophecies).

    Knygos pavadinimas toks keistas todėl, kad Kylas suprato, jog NSO ir pasirodantys padarai sukelia įvairiausių psichologinių reiškinių, pavyzdžiui, poltergeisto protrūkį aukos namuose. Tokiais atvejais tarsi išlaisvinama psichinė energija. Kalbama ir apie gebėjimą numatyti įvykius. Pavyzdžiui, yra žinomas būtybės pranašavimas, kad 1967 metais gruodžio mėnesį Vašingtone prezidentas įjungs Kalėdinius žiburius. Tačiau numatytą dieną vietoj to griuvo tiltas, vedantis per Ohajo (Ohio) upę į dabar gausiai lankomą Point Plezanto miestą, kartu paskandindamas daugybę lengvųjų automobilių bei sunkvežimių ir nusinešdamas kelių šio garsaus ateivių prasiveržimo liudininkų gyvybes.

    Remdamasis tokiais tyrinėjimais, Kylas padarė išvadą, kad kontaktai su ateiviais - tai kažkas daugiau, negu matome mes ir skelbia populiarios antgamtiškos teorijos, aiškinančios apie vidinę erdvę ir parapsichologiją. Jo mintys nesusilaukė beveik jokio ufologų pritarimo, bet 1992 metais jis tvirtino, jog vėlesni atsitikimai įrodę jo teisumą, todėl tokie įvykiai kaip “žmogaus drugio” pasirodymas turi būti “tiriami ir neignoruojami, nes jie neatitinka draugiško ateivių įvaizdžio, ko taip trokšta NSO tyrinėtojų grupės”.

    Šios būtybės vis dar kažkur netoliese. 1995 metais gauta pranešimų iš buvusios Sovietų Sąjungos: ledinėje taigoje žmogus regėjo skrendantį milžinišką į šikšnosparnį panašų žmogų.

    Štai nuotraukos apie padarą panašų į šikšnosparni: http://www.jaspari.info/2007/07/butt...ngs-found.html

  15. #14
    AZ rėmėjas



    Augis24 avataras
    Įstojimo data
    2009 03 29
    Vietovė
    Tokyo
    Įrašai
    919
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Tinklaraščio įrašai
    11
    Reputacija
    32
    Keletas tikrų ar netikrų istorijų, spręsti jums patiems:

    Nuo pat laivininkystės pradžios jūreiviai pasakoja legendas apie laivus vaiduoklius, kurių įgulos dingo nežinia kur, o palikti laivai vieni skrodžia jūrų bangas. 1855 m. vasario 28 d. laivo “Maratonas” jūreiviai Atlanto vandenyne aptiko plūduriuojantį burlaivį “James Chester”. Priplaukę prie apleisto laivo, jūreiviai apstulbo: jis buvo visiškai tuščias. Nematyti jokių grumtynių ar nelaimės pėdsakų, net gelbėjimo valtys išliko. Laivo krovinys nepaliestas, triumas pilnas maisto produktų ir gėrimų. Nors keletą metų bandyta nustatyti, kas nutiko patyrusių jūrininkų laivo komandai, ši mįslė taip ir liko neįminta.

    Panašus laivas vaiduoklis aptiktas ir prie Australijos krantų: Koralų jūroje rastas tuščias krovininis laivas “Jita”. Jo įgula – 25 jūreiviai mįslingai dingo, nė viena gelbėjimo valtis neatrišta.

    Dar paslaptingesnis nutikimas įvyko 1850 m. prie JAV valstijos Rod Ailendo miesto Niuporto krantų: čia vieną ankstyvą rytą pasirodė didžiulis burlaivis “Sea Bird”. Susirinkusieji krante išvydo, jog laivas, iškėlęs visas bures, plaukia tiesiai pražūtingų rifų link. Tačiau, likus vos keliems metrams iki susidūrimo, laivą pagavusi didžiulė banga tiesiog išmetė “Sea Bird” ant kranto. Apylinkių gyventojai burlaivyje aptiko tik šunelį, pasitikusį juos garsiu lojimu. Laivo virtuvėje kunkuliavo virdulys, o valgomajame dar nebuvo išsisklaidę tabako dūmai.

    Iš laivo žurnalo paaiškėjo, kad “Sea Bird” gabeno kavos krovinį iš Hondūro į JAV. Vakare iš jūros grįžę žvejai pasakojo matę šį laivą ir net pasisveikinę su kapitonu. Kas nutiko su įgula per porą valandų, taip ir nepaaiškėjo.

    Žmonėms, apžiūrinėjusiems šiuos laivus vaiduoklius, susidarė įspūdis, jog įgulos laivus palikdavo staiga, palikę gelbėjimosi priemones, tarsi pagauti netikėto pamišimo priepuolio. Anot vienos teorijų, tokius priepuolius gali sukelti infragarsas, kurį retkarčiais skleidžia banguojantis vandenynas. Žmones staiga apima nenusakomo siaubo jausmas ir viską metę jie šoka į jūros bangas.

    PRADINGO TRAUKINYS

    1911 m. birželį iš Romos geležinkelio stoties į turistinę kelionę išvažiavo prabangus turistinis traukinys. Juo važiavo 106 italai iš pasiturinčių šeimų – šią kelionę joms dovanojo firma “Sanneti”. Tačiau vos prasidėjusi kelionė baigėsi paslaptinga tragedija – 3vagonai ir garvežys, įvažiavę į beveik kilometro ilgio tunelį, pradingo be žinios. Tik po kurio laiko iš tunelio pasirodę du persigandę keleiviai pasakojo, jog traukiniui įvažiavus į olą po kalnu, jį apgaubė keistas baltas rūkas ir jis vis labiau tirštėjo.

    Keli keleiviai iššoko iš važiuojančio traukinio ir šis be pėdsakų ištirpo baltame rūke. Traukinys taip ir nesurastas. Tiesa, sklido kalbos, kad jis patyręs kraupią katastrofą, tačiau kelionę organizavusi kompanija paslėpusi sumaitotus vagonus ir žuvusiųjų kūnus, o visuomenei pateikusi pasakėlę apie keistą traukinio dingimą.

    Keisčiausia, jog traukinys atsirado po kelių dešimčių metų - Meksikoje! Meksikiečių psichiatras Chose Saksino aprašė, jog ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje vienos geležinkelio stočių darbuotojus apstulbino nežinia iš kur išniręs traukinys. Iš jo išlipusius 104 italus netrukus sugrūdo į psichiatrijos ligoninę, nes šie visi kaip vienas užsispyrę tvirtino traukiniu atvykę tiesiai iš Romos.

    Tiesa, apie šio traukinio vaiduoklio pasirodymus minima ir kitose pasaulio vietose. Dažniausiai jį mato italų turistai, stovyklaujantys prie apleisto geležinkelio tunelio. Senovinį traukinį matė ir Rusijoje: 1955 metais jis pasirodė apleistoje geležinkelio trasoje. Traukinys, kurio langai buvo aklinai uždaryti, o vairuotojo vieta tuščia, pašėlusiu greičiu prašvilpė pro apstulbusius žmones, sutraiškė kelias vištas ir pranyko. Traukiniu vaiduokliu susidomėjęs Ukrainos mokslų akademijos narys V. Lešatas paskelbė, jog traukinys kažkokiu būdu keliauja laiku. Pasakojama, kad V. Lešatui pavyko 1991 m. rugsėjo 25 d. patykoti vėl pasirodžiusio vaiduoklio. Mokslininkas neva net užšokęs ant traukinio laiptelių – ir nuo to laiko jo niekas nebematė.

    Poltergeisto siautėjimas

    Southaven miestelio Missisipės valstijoje Tulane kelias garsus tuo, kad veda į Elvie Presley didingus namus. 9169 namas 1979 m. kovo mėnesį tapo poltergeisto siautėjimo vieta.

    Kovo 31 d. d. 54 m. amžiaus Bert Gross, gyvenusi su vaikais nuo 13 iki 24 m. amžiaus, žiūrėjo TV. Staiga juos užpuolė skraidantys vabzdžiai. Išsivinėta pagalvėlė nuo sofos nuskriejo 8 pėdas link priešingos sienos. Trūko anglimi kūrenamas židinys. Juodai balto vaizdo TV nuo spintelės nukrito ant žemės. Staliuko stalčiai atsidarė ir jų turinys iškrito ant grindų. Skraidė teniso kamuoliukai. Nedegtos plytos gabalas, kuriuo buvo užtaisyta anga prie krosnies aitrūko ir nusklendė per kambarį.
    Kubric. Star Child

    Keisti dalykai truko iki 23:30, Šaldytuvas pasisuko 90 laipsnių kampu, virtuvės kėdės, stalai, rakandai, cukrinė ir spageti padažo indas judėjo.

    De Soto apygardos šerifo pagalbininkas skraidančius daiktus stebėjo sekmadienį, 1979 m. balandžio 1 d. Jis nusprendė, kad ne valdžios organų reikalas tai tramdyti. Winbush irgi matė keistus dalykus. Ant virtuvės stalo atitirpimui padėtas viščiukas nudribo žemėn. Kiti skraidę daiktai: Gross 8 1/2 dydžio darbiniai batai, mėsininko peilis, žibintas ir kt. daiktai iš prieangio.

    58 m. amžiaus Gilbert Hines, gyvenęs netoliese, sekmadienį gėrė alaus skardinę, kai iš už kampo atskriejo pagalvė ir trenkėsi į koją.

    Po 3 sav. Po trumpos pertraukos poltergeisto reiškiniai tebesitęsė. Balandžio 15 d. medžiu kūrenamas židinys sutrūko išbarstęs žarijas svetainėje. Šaldytuvas su šaldikliu judėjo visą naktį.

  16. #15
    hahahahaha! niam :DD
    winry3 avataras
    Įstojimo data
    2009 02 18
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    142
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    14
    Na mano draugės name kažkada vaidenos.Pas ją kaimynai turėjo mergaitę,kurią girti tėvai mušdavo.Tai ji pabėgdavo - perlipdavo iš savo balkono į draugės balkoną,pabelsdavo į langą ir ją įleisdavo.Tai va,buvau aš tada pas draugę,tada buvo žiema,sėdim,arbatą geriam tik girdim kažkas į balkoną tuksena.Draugė nuėjo atidaryti balkono,bet grįžo neatidarius.Klausiu kas yra.O ji sako,kad už stiklo per užuolaidas matosi moters siluetas baltas,ten tikrai ne ta mergaitė.sėdėjom,klausėm kaip vis smarkiau ir smarkiau ta moteris į stiklą baladoja.Galiausiai nurimo.Po kiek laiko kažko nulindom į tą balkoną.O tada iš siaubo nustėrom - buvo žiema,prisnigta,po to nuotykio tikrai nesnigo,o sniege jokių pėdsakų nebuvo.Vėliau draugė pasakojo,kad ta moteris pasirodydavo ir kitiems kaimynams už langų.Bet žmonės iškvietė kunigą,ir nuo to laiko jos nebebuvo.


    Galiu dar vieną dalyką papasakot,bet čia jau ne apie vaiduoklius.Mano mamos kaime yra tokia akies formos pelkė.Ją visi taip ir vadina - akimi.Girdėjau pasakojant,kad ta pelkė bedugnė,nes kaimo vyrai daug kartų mėgino jos gylį išmatuot,bet kad ir kiek matavo,jos gylio nenustatė.Labai gyli.Na neesmė.Esmė tame,kad ta pelkė nelaimes traukia - ten auga pačios gražiausios bruknės ir spanguolės visoj toj apylinkėj,todėl daug kas ten eina uogų rinkt.Nemažai žmonių toj pelkėj tiesiog dingo,tikriausiai įtraukė.Bet įdomiausia,kad kartais ten kažkokius nežinomus padarus mato.Kartą ir aš su mama mačiau.Nežinau kaip ta padarėlį net pavadint,niekad nieko panašaus nemačiau.Mama jį kauku pavadino.Bet abejoju...Na ji sakė,kad juos kaime taip vadina.Kad ne vienas ten tokius matė.
    Not bad...

  17. #16
    Rimtas forumo narys
    Sekirei avataras
    Įstojimo data
    2009 04 23
    Vietovė
    Jonava
    Įrašai
    180
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    13
    Na, pati tokiom istorijom nlb tikiu ir siaip esu skeptike ..xDD
    hoho.. nzn kas ten tada buvo bet papasakosiu ..
    jonavoje stovi toks labaai grazus [ bent jau buvo] labai didelis apgriuves dvaras -[zmones sako kad jame kilo gaisras ir jis sudege ir t.t.] db jo seimininko neranda.
    Tai va , mes ten norejom filmuoti klipa , ir apziurinejom visus aukstus[ is viso 3 buvo]. nusileidom i pati pirma, ir tenaj dar buvo pozeminis rusys ar kas .. anyways mes ten neejom nes as labai bijojau XDD,,
    tada nusprendem laiptais pakilti atgal i virsu . pradejom lipti ir as ant laiptu pamaciau sirdutes formos plytgali XDDD .. pakeliau ir ziurim abidvi i ji , tada ir pasigirdo kazkokie krebzdesiai .. mes atsisukam [ isivajzduokit vaizda XDDmes ant laiptu pradzioje jau stovim o uz musu nugaru ilgas apgriuves koridorius su kolonomis.. mm].. ir atrodo kad kazkas nematomas ejna artyn [ nu grynaj krebzdesiai atrodo kad ejna per tuos akmenukus ir nuolauzeles ]..xD mes viena i kita suziurom staigiai metem ta plytgali ir movem is ten.xDD aj dar plius .. juk tam pirmame aukste kur mes buvom .. prie iejimo i rusi stovejo satanistu stalelis. ..
    sjp as nzn tiket ar netiket kas ten buvo..xD bet i apacia as jau nebeeiciau XDDD

  18. Ačiū Cere dėkojo
Puslapis 1 iš 15 12311 ... PaskutinisPaskutinis

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •