Puslapis 4 iš 6 PirmasPirmas ... 23456 PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 49 iki 64 iš 89

arna Tokijuje...

  1. #49
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58

    Harajuku. Takeshita street

    Harajuku. Takeshita street:
    Visai šalia stilingojo Shibuya rajono yra toks įdomus kvartalas; nežinau ar tai tas garsusis Harajuku (nes kaip foto matysite, taip pavadinta viena gatvė, parduotuvė), bet čia, kur buvau užsukęs, tai buvo ilga ilga Takeshita gatvė, kurioje vien tik keistų rūbų ir aksesuarų parduotuvėlės. Pagrindiniai šios gatvės ir tuo pačiu šio kvartaliuko lankytojai – jaunimėlis ir moksleiviai. Beja labai savotiškai besirengiantis. Nors nėra tikriausiai taip ir keista, kai matai kuom prekiauja tos rūbų parduotuvės. Tai kažkokia tranzitinė gatvė, kur begalė žmonių suplaukia bet kuriuo dienos metu ir kažkur iš kažkur „migruoja“..
    Čia kažkodėl tai daug negrų, kurie japoniškai kažką garsiai rėkauja, kažką siūlo, kažkur kviečia (Jų nefotkinau, nes, na patys tikriausiai suprantate...).
    Teko prasilenkti ir su ganguro (ar kaip ten jas vadina) merginomis; įspūdis tai, kaip čia pasakius, švelniai tariant, jos labai ir labai ekscentriškos merginos, o ne taip švelniai išsireiškus, tai merginos kurioms truputį galvoje trūksta vieno šulo. Gal negražu ir neteisinga apie bendrą šių merginų įvaizdį ir tuo pačiu apie jas spręsti iš kelių pavyzdžių, bet iš labai arti jos tikrai atrodo kraupiai (bet čia jau mano asmeninė nuomonė).
    Pati Takeshita gatvė ir prie jos besišliejantis kvartaliukas savo architektūra niekuom neišsiskiria, net sakyčiau, kad ganėtinai nušiūręs; bet visą žavesį sudaro čia besilankantys žmonės ir tos keistos parduotuvėlės, kurios ir sukuria visą šią atmosferą.

    Perėjęs vieną šią gatvę daugiau nepanorau tyrinėti šio kvartalo, tad pasukau į Shibuya raj. Pagrindinę „madingąją“ gatvę. Leisti laiką čia tikriausiai patiktų „žaliam“ jaunimėliui, nes faktiškai visur tokia publika aplinkui ir sukiojasi. Asmeniškai manęs šis rajonas nelabai sužavėjo, nors radau porą gerų kavinių kur smagu pasisėdėti ir stebėti šiuo prospektu kažkur skubančius žmones. Galiausiai pats sužinojau kokioje kavinėje renkasi pačios gražiausios japonės merginos, kurios užsuka į šį kvartalą (o kad jos iš tiesų gražios ir įspūdingos tai jau anksčiau minėjau. Bet jas matyti visai šalia prie gretimų staliukų, tai tikrai didelis malonumas. Ir ta kavinė, kur kažkodėl mėgsta lankytis beveik vien tik merginos; na, kartais ir su savo palydovais. Bet pasisėdėjimas tokioje vietoje gana brangus malonumas, kai už puodelį kavos ir už puodelį paprasčiausios 'liptono' arbatos teko sumokėti virš 2,000JPE.

    Šiaip pastebėjau, kad įvairios kavinės rajonų centruose visada traukia tik tam tikrą publiką: į vienas mėgsta eiti pagyvenusios moterėlės, kitur kostiumuoti vyrai ir moterys, dar kitur gražios merginos..). Beja kaip ir kiekvienas didmiestis, megapolis, jis turi kelis veidus: dieninį, vakarinį, naktinį.. Jei atvažiavai „turistiškai“ praleisti trumpai laiką, tai pakanka ir prasieiti įvairiu paros metu po tuos rajonus, bet jei norite iš tiesų pažinti , kad ir tarkim Tokijų, tai visada verta ir reikia užeiti į tų pastatų vidų, nes ten ir verda tikrasis japonų gyvenimas. Tuo įsitikinau kai užeidavau tai į vieną, tai kitą parduotuvę, kavinę, restoranėlį, klubą, galeriją ir pan.. Taip kad tos pastatų sienos slepia daug paslapčių ir įdomumų..

    FOTO:

    Paskutinį kartą taisė arna : 2008-12-16, 13:26

  2. Ačiū witkus dėkojo
  3. #50
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58
    Citata Autorius Mplius Žiūrėti skelbimus
    Kadangi manau teko nemažai bendrauti su japonais, galbūt teko pasiklausyti kažko panašaus? Kaip japonai vertina europietes ir japones, grožio atžvilgiu (ne mados ar ko kito, bet natūralaus grožio, patrauklumo, charakterio ir pan.)?
    diskutuoti šia tema neteko. bet kiek supratau, japonai vyrai visai nieko prieš užmegsti glaudžius santykius su simpatiška europiete. Į šią temą visai nesigylinau, tad tik tiek tegaliu atsakyti. Teko matyti, bet labai retai, kai europietė mergina kartu su japonu (ar šiaip azijiečiu) už parankės vaikšto - bet ar gražios tos merginos, tai taip nepasakyčiau; tame kontekste japonės nepalyginamai gražesnės. taip, yra ir gražių europiečių merginų, bet tokių per visą tą laiką mačiau tik keletą.
    šiaip vyriška giminė turi didesnį populiarumą tarp vietinių japonių. Rašiau jau, kad gana dažnai matydavau gražias, kartais į lėlytes panašias japones vaikščiojančias įsikabinusias užsieniečiams už parankių. Na, kažkas labai panašaus kai į Kauną, Vilnių, Klaipėdą atvažiuoja visokie arabai, juodukai, prancūzai, italai, vokiečiai, skandinavai ir t.t. vyrai, kuriems lietuvaitės tiesiog nepajėgios atsispirti. Manau japonės pas save panašiai vertina ir žiūri į užsėnėkus.

    Citata Autorius Mplius Žiūrėti skelbimus
    Next -> kiek vidutinis japonas išmano kanji rašmenų? Eina Japonijoje išgyventi be jų? ^^
    šito nežinau.

  4. #51
    Aš pabandysiu atsakyti apie kanji. "Išgyventi" fizine prasme galima be jokio rašto, ne tik Japonijoje Tačiau pragyventi ilgiau - kažin.
    Kanji minimumas eiliniam japonui su privalomu išsilavinimu - apie 3000 ženklų. Europiečiui, atvykusiam tik pabūti šalyje, aišku, tas nebūtina.

  5. #52
    Naujokas
    Įstojimo data
    2008 12 08
    Vietovė
    vilnius
    Įrašai
    13
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    fotkes jega.buvau7 vienoj is siu parduotuviu ir pirkausi sortukus

  6. #53
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58

    Tokyo miesto panoramos

    Truputis Tokyo miesto panoramų
    Visos panoramos darytos iš Ikebukuro rajone esančio „Sunshine City“ prekybos ir pramogų centro, dangoraižio:
    Įėjimas į panoraminį "Sunshine City" aukštą kainuoja 620JPE (1 suaugusiam žmogui).
    Visas šis dangoraižis tai daugybė aukštų (man sakė, kad 20 aukštų) prigrūstų pačių įvairiausių parduotuvių, restoranų, kavinių.. Vaizdas čia tikrai įspūdingas: iš šito pastato galima savaitę neišeiti jei mėgsti apsipirkinėti; man užteko poros aukštų kad kiltų noras kuo greičiau dingti iš šios vietos – čia be galo visko daug, be galo daug vaikščiojimo ir aišku pinigų leidimo.. Šiaip pats prekybcentris kuom tai panašus į tuos, kurie yra Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, tik čia tiek į plotį, tiek į aukštį viską reikėtų dauginti iš 1000 kartų.. Viduje pakankamai gražu ir tvarkinga, nors didelio įspūdžio ir nepadarė; paprasčiausiai galybė įvairiausių gražių parduotuvių; čia net pasiklysti lengvai galima, o apie apėjimą visko ir iš karto, net nėra prasmės galvoti – milžiniški plotai.
    Čia viena iš dviejų parduotuvių į kurias ryžausi užsukti (kita buvo Ghibli personažų/suvenyrų parduotuvė - pripirkau truputį lauktuvių). Na, šiaip ši kimono parduotuvė skirta manau daugiau stipriam vidutinio sluoksnio vartotojui. Tai sprendžiau pagal audinius ir jų kainas. Kitur mačiau kimono parduotuves, kur tikrai labai aukštos audinių kainos, o kimono (vyriški, moteriški) kainos, - už tiek Lietuvoje apynaujį mašinuką nusipirkti galima:
    Beja, atkreipkite dėmesį į manekenus vitrinoje – pirmą kartą mačiau japoniškai stilizuotus manekenus, nes paprastai (jei ne visur) yra europietiško modelio vitrinų manekenai:


    Pakylimas į panoraminį šio dangoraižio aukštą galimas per kelis liftus. Kai kylau, tai buvo „paprastas, niekuo neįpatingas“ liftas. Bet leidžiantis (nežinau tuo pačiu ar jau kitu), lifte staigiai užsižiebia mėlyna šviesa su judančiais paveiksliukais ir be galo ramia relaksacine muzika. Pirmas įspūdis iš tiesų stiprūs. Ir aišku pats įėjimas į šį liftą palydimas be galo malonios ir paslaugios uniformuotos tarnautojos/merginos. Kaip man pasakojo anksčiau čia buvę, tai kartais lifte dar būna ir net liftininkas. Beja pakylimas į šį panoraminį aukštą (ir galbūt ir į dar kai kuriuos) yra specialiu liftu. Šiose foto tas pats liftas fotografuotas vienu metu: kelis kartus be blico ir kartelį su blicu; vaizdą ir skirtumą matote aiškų:


    Pats panoraminis „Sunshine City“ dangoraižio aukštas be savo tikrai įspūdingų panoramų man pasirodė kiek aptriušęs ir neprižiūrėtas; tai labai jaučiasi kai pakyli iš tų parduotuvinių aukštų. Visu aukšto perimetru yra platus koridorius, su begale didesnių, mažesnių langų, vitrinų.
    Tam tikru intervalu išdėstyti stacionarūs žiūronai. Įmeti monetą ir per nedidelį tv ekraną gali didinti/mažinti savo akyse įvairias panoramas. Na, pabandyti įdomu, bet kažką įžiūrėti ar pajusti malonumą iš to, tai vieno karto tikrai mažoka: prie tokio aparato reikėtų praleisti bent pusvalandį, kad nors kiek detaliau iš arčiau apžiūrėti panoramas:
    Tam tikru atstumu prie tų žiūronų yra tam tikros vizualinės miesto landšafto dominančių schemos/žemėlapis su nurodytais pavadinimais ir atstumais iki jų (nuo šio bokšto žinoma):

    Kas man čia patiko, tai prie tam tikrų siaurų langų išdėstyti staleliai (vienam, keliems), kur čia pat kavinėje (beja, labai neįmantrioje ir paprastoje) nusipirkęs ko nors užkąsti ar atsigert, gali sėdėti ir mėgautis, medituoti priešais atsiveriančiais tikrai įspūdingais Tokyo vaizdais:

    Šio pastato aukšto „šerdyje“ yra kaip supratau kelios kino salės. Na, tuo metu repertuaras buvo „Wall‘e“ ir dar kažkas. Beja, tų amerikoniškų/hollywood‘inių filmų reklamų labai daug mieste, ant metro ir aplamai, kur tik kabinama reklama. Tuo metu buvo ypač visur reklamuojamas „narnija: princo kaspiano sugrįžimas“ filmas (ar kaip jis ten vadinasi):
    Daugiau kaip ir nieko gero nėra šiame aukšte be kelių primytivokų kavinių, žaidimų automatų ir suvenyrinių parduotuvėlių. Šiaip man tai pasirodė gana keista, nes tai, kaip supratau gana lankoma vieta ir tikriausiai nešanti kažkokį tai pelną ir jai atrodyti taip ‚pigiai“ mano akiai atordė kiek neįparastai..

    Tokyo miesto panoramos (kaip matote, tai tikros betono, plytų ir stiklo džiunglės. Žali matomi plotai tai dažniausiai kapinės, nedidelės šventyklos ir tik retkarčiais pavieniai parkai):


    P.s.: tiems kurie planuoja kada užkilti į šį ar į kitą dangoraižį, panoraminį aukštą, rekomenduoju ten pat apsilankyti tiek dieną, tiek vakare, nes vakarinis/naktinis Tokijus yra tikrai įspūdingas ir gražus ir vertas tikrai pamatyti!
    Paskutinį kartą taisė arna : 2009-01-09, 17:41

  7. #54
    Purinsesu no Darukuneso



    Hellsing_lover avataras
    Įstojimo data
    2007 02 15
    Vietovė
    Hellsing HQ
    Įrašai
    1.563
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Hm, iš tų panoraminių nuotraukų tikrai toks niūrus Tokijas pasirodė (palyginus net su mūsų Klaipėdos panorama). Šiaip, tokie prekybos centrai, manyčiau, būtent ir yra populiarūs dėl savo parduotuvių gausos nedideliame plote, nes tarkime, man atrodo, kad ir prekės čia kur kas pigesnės bei įkandamesnės vidutiniam vartotojui, negu kokiame prabangiame prekybiniame rajone, o ir vaikščiojimo tikrai mažiau . Be to, nesistebiu, kad ten kavinės tokios neįmantrios, nes visgi, žmonės ten ateina apsipirkti, o į kavinukę tiesiog kokios kavos išgerti, tad "prašmatnumas" čia mažai reikšmės turi. Visgi, ačiū už aprašymus ir nuotraukas

    Prieina Alucard'as su savo plačiakrašte skrybele prie Raudonkepuraitės ir sako: So, who's the the Little Red Riding Hood now?

  8. #55
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58
    Citata Autorius Hellsing_lover Žiūrėti skelbimus
    Hm, iš tų panoraminių nuotraukų tikrai toks niūrus Tokijas pasirodė (palyginus net su mūsų Klaipėdos panorama)
    nežinau, ar tai niūrus ar ne Tokijo vaizdas - tai megapolis, kuris panašus tikriausiai į daugelį pasaulio sostinių kur gyvena daug milionų gyventojų. Bet vaizdas tikrai įspūdingas, kai iki pat horizonto matai besitęsiantį miestą.
    Beja, čia buvo iškabinti plakatiniai Tokijo vaizdai naktį iš šio dangoraižio - va čia tai labai ir labai gražu - vakarinis, naktinis Tokijus.

    Citata Autorius Hellsing_lover Žiūrėti skelbimus
    Šiaip, tokie prekybos centrai, manyčiau, būtent ir yra populiarūs dėl savo parduotuvių gausos nedideliame plote, nes tarkime, man atrodo, kad ir prekės čia kur kas pigesnės bei įkandamesnės vidutiniam vartotojui, negu kokiame prabangiame prekybiniame rajone, o ir vaikščiojimo tikrai mažiau . Be to, nesistebiu, kad ten kavinės tokios neįmantrios, nes visgi, žmonės ten ateina apsipirkti, o į kavinukę tiesiog kokios kavos išgerti, tad "prašmatnumas" čia mažai reikšmės turi. Visgi, ačiū už aprašymus ir nuotraukas
    - jus tikriausiai gerai neįsiskaitėte, bet čia tokie plotai... vienas aukštas savo plotu panašus į Klaipėdos, Vilniaus ar Kauno "Akropoliuose" esantį vieną aukštą. O šiame centre tokių aukštų net 20! Kainos manyčiau, adekvačios būtų "akropolinėms" kainoms Lietuvoje (atsižvelgiant į kainas, perkamumą bendrai Lietuvoje). tad ar čia taip jau sąlyginai pigiau, nedrįsčiau užtikrintai tvirtinti, nes čia toks japoniškas "akropolis", tik ne tik į plotį, bet ir į aukštį..
    - kas dėl kavinių.. tai ten, viename aukšte jų visas "kvartalas" buvo.. vos radau išėjimą.. Vėlgi labai panašiai kaip mūsų "akropuoliuse", kur vienoje vietoje koncentruojasi įvairūs restoranėliai.. O ar paprastos tos lietuviškos "akropolinės" kavinės, vėl gi, kažkaip nebūčiau linkęs sutikti. "Aptriušusi" kavinė panoraminiame aukšte labai skyrėsi nuo to, ką mačiau pirmuosiuose aukštuose; štai tas mane ir labai nustebino: paprastai tokiose vietose kaip tik būna viskas gražu ir prabangu. Na, bet tam tikriausiai buvo savo priežąstys..

  9. #56
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58
    Norėčiau atsakyti į kelis klausimus atėjusius į mano AZ pašto dėžutę. Kadangi tai nėra asmeniniai klausimai, manau informacija (deja, labai kuklia) galėsiu pasidalinti su visais jumis, gerb. animezoniečiai :-)

    vieno iš animezoniečio trumputis laiškas:
    paskaites tavo pasakojimus man iskilo keli klausimai jei is tikruju tai ju aibe butu cia tik keli tokie)
    1.kiek reiketu vestis euru (as zinau kad ten kitokia valiuta bet man taip butu geriau orentuotis)
    2.kaip ten su darbais ar labai jau sunku rasti (tiktu pradziai bet koks )
    3.kaip su kalbom ar jau labai jie nacionalistai? moku vokeciu anglu kalbas (anglu neblogai)
    4.kaip nuvykti per kelioniu agentura?? ar kaip ? Nu turiu omeny gal is kokios salies pigiau skristi?
    5.o ka toliau?, ten jokiu pazistamu nera nusileidziu Tokijui ir ka? kur eiti ka daryti? )
    kur apsistoti kaip darbu jieskotis?
    6.butu geriau susitikti kazka apkalbeti papasakotum smulkiau kaip ten? ar isvys verta ten vaziuoti? kaip pvz uzsidirbti pragyvenimui ar vaziuoti papramogauti pasiziureti grazios salies... ir to pakanka?
    7.tiesa kokios mainu programos ? kaip ten su juom?
    Paprasciausiai yra galimybes noras nuvaziuoti ka kaip ir nuo ko pradeti?


    1) Eurų ar kitokios valiutos važiuojant į tokią šalį visada geriau turėti daugiau, nei kad mažiau. Jei planuojate Japonijoje pabūti trumpą laiko tarpą, tai visai patogu pinigus (litais) laikyti savo kreditinėje kortelėje. Tuos pinigus (litus) jenomis galima išsiimti iš bet kurio „POST OFFISE“ bankomato bet kuriuo paros metu (panašiai kaip iš mūsų bankomatų). Nuėmimo mokestis apie 8-10lt. Ir nepamirškite, kad yra tam tikras dienos maksimalus pinigų nuėmimo iš bankomato limitas (apie 2,500lt, jei neklystu)!
    2) Jei turėsite vietinių pažinčių, tai yra didesnė tikimybė susirasti darbą (greičiausiai bet kokį). Bet jei planuojate „aklai“ atvažiavę ieškotis darbo, tai gali būti pakankamai sunku; patys pabandykite atvažiavę į Vilnių iš nedidelio miestelio taip paprastai, be jokio pasiruošimo, iš karto susirasti darbą..
    3) Norint rasti darbą, vokiečių ir anglų kalbų tikrai neužteks. Ten BŪTINA mokėti japonų kalbą. Nebent rasite darbą, kur to nereikia.. (tik nežinau koks tai padorus darbas gali būti). Na visur yra išimčių; paieškoje galbūt kažką ir rasite.. Bet čia sėkmė jau nuo daug faktorių priklausys (nuo darbdavio, nuo darbo, profesijos, patirties ir t.t. ir aišku nuo jus lydinčios sėkmės);
    4) Galima tikrai nebrangiai nuskristi (iš Lietuvos) į Japoniją (nors tas pigiau, vėl kaip kam). Galite patys, jei mokate, užsisakyti internetu bilietus, arba tą patį padaryti per agentūrą. Skirtumas turėtų būti nedidelis. Internete galite rasti daug nuorodų į aviabilietų kasas. Pvz.: http://farechase.yahoo.com/flightsearch/
    5) Taip nieko neplanuojant skristi drįsčiau tik turėdamas pakankamai daug finansinių resursų: atskridus išsinuomoti pirmą pasitaikiusį viešbutį ar hostelį, pragyvenimo išlaidos ieskant darbo, kurios gali trūkti ir savaitę ir mėnesius, ir t.t. Jei neturite tokių galimybių, tai smarkiai rizikuojate. Na, bet jei mėgstate avantiūras ir riziką, tai kodėl taip ir nepabandžius. Bet čia jau nieko patarti negaliu – viskas priklausys nuo jus lydinčios Sėkmės. Nors iš kitos pusės kiek žmonių apkeliauja pusę pasaulio su keliais litais kišenėje. Daugiau informacijos šia tema negaliu suteikti, nes visai į tai nesigilinau..
    6) Prieš išvažiuodami jau turite žinoti savo Tikslą ir atsakymus į klausimus: kodėl? Kam? Kada? Dėl ko? Ir t.t. Niekas už jus pačius nenuspręs ko jums reikia iš šio gyvenimo. O pakalbėti, tiksliau susirašyti, galime ir čia AZ, per atvirą forumą, ar per AZ pašto dėžutę. Susitikti galima tik kai tam tikrai bus rimtos priežąstys.
    7) Taip, mainų programos yra, tik apie jas jums daugiau galėtų papasakoti AZ forume besilankantieji, ir jei būtumete atidesnis, apie jas diskutuojantieji. Pats asmeniškai niekada šia tema nesidomėjau, tad suteikti vertingos informacijos tikrai negalėsiu. Tik viešint Tokijuje teko susipažinti su vienos Japanese Language School direktoriumi, kurio mokykla ir moko atvykusius užsienio studentus japonų kalbos. Na, bet į tai taipogi nesigylinau (man tai buvo visai neaktualu) ir deja ten net neapsilankiau gerb.Direktoriaus kviečiamas (dėl to truputį gėda). Bet vėlgi, jums pačiam bet kuriuo atveju reikės apmokėti pragyvenimo Guest house mėnesines išlaidas, kurios sudaro 30,000-40,000-57,000JPE vienam žmogui. Kiek teko kalbėtis su Direktoriumi, tokios Japanese Language School sudaro galimybes, o gal tiksliau padeda susirasti darbą per visą studijų trukmę. Bet noriu tik pabrėžti, kad tokio darbo užmokesčio užteks greičiausiai tik susimokėti už nuomą, maistą; taip bent jau supratau iš kelių užuominų. Daugiau kaip ir nesigylinau į šią temą.

    P.s.: klausiančiojo klausimus patogumo dėlei sunumeravau.
    Paskutinį kartą taisė arna : 2009-01-20, 13:08

  10. Ačiū witkus dėkojo
  11. #57
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58
    Noriu atsakyti į dar vieną laišką atėjusį į mano AZ pašto dėžutę. Kadangi informacija nėra asmeniška, tai ja su jumis visais ir pasidalinsiu.

    Animezoniečio trumpas laiškas:
    mane sudomino tavo postas del mangu, gal galetum duoti kokia parduotuves nuoroda - kur pirkai originalias mangas is Japonijos (sakyciau nebloga kaina), nes susidomejau ir galvoju gal viena kita nusipirkti Buciau dekingas.

    Savo mangas pirkausi Itabashi rajone esančiame specializuotame (filmų pardavimai/nuomavimas, knygos, žurnalai, manga, cd muzika) nedideliame prekybcentryje. Detalesnę informaciją galiu suteikti tik nuo savo pirkinių (mangos) čekio:
    TSUTAYA. Tel. 03-5997-0422 [Tsutaya - prekybos centro pavadinimas]

    P.s.: būtinai įvertinkite ir tai, kiek kainuos dar siuntimas prekių iš Japonijos į Lietuvą (tai priklauso nuo bendro svorio ir dar kažko tai).

    P.s.s.: dar rekomenduočiau pasižiūrėti "BOOK-OFF" parduotuvių tinklo informaciją.
    Paskutinį kartą taisė arna : 2008-12-28, 17:25

  12. #58
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58

    Tokijus. Akihabara

    Akihabara
    Taigi, vieną dieną, kai vienas mano pažįstamas primygtinai man siūlė apsilankyti Akihabaros rajone, apsipirkti, nes ten, jo žodžiais tariant, viskas labai pigu ir visko labai daug, galiausiai jam nusileidau ir kartu ten nuvykome... Būdamas Tokijuje turėjau kelis pamėgtus savo rajonus (Ginza ir truputi Shibuya), tad kitiems neturėjau nei laiko, nei noro skirti daugiau dėmesio – užteko pasivaikščioti vieną dieną po Uenos, Bunkyo-ku ir Shinjuku-ku rajonus esančius miesto centre, kad susidaryčiau bent jau bendrą vaizdą ir įspūdį (tarkim paviršutinišką) apie visus kitus Tokijo centre esančius rajonus.

    Tokijo centru laikau tą miesto dalį po kurią dar važinėja požeminiai metro traukiniai. Po to jie išlenda į žemės paviršių ir juda jau „dienos šviesoje“ dar pakankamai ilgai, nes tada prasideda kažkas panašaus į miegamuosius Tokijo rajonus, kaip Kaune – Šilainiai, Romainiai, Šiaurės pr., Vilniuje – Lazdijai, Viršuliškės, Karoliniškės, Klaipėdoje, - kaip pietiniai ir šiauriniai miegamieji miesto rajonai.

    Taigi, vieną laisvesnę popietę pagaliau ryžauti nuvažiuoti į tą garsiąją Akihabarą.. Tik čia atvažiavęs supratau, kur patekau ir prisiminiau kur girdėjau apie šį rajoną..
    Išlipome įprastoje ir didelio įspūdžio nepadariusioje centrinėje Akihabaros metro stotelėje: Viskas labai jau priminė tokį „turginį“ miesto rajoną: 7-8 dešimtmečio „aptriušusi“ architektūra, begalė kažkokių tai neaiškiu parduotuvėlių, reklamų, kažkur kaip ir visame Tokijuje, skubančių žmonių (beja, labai jautėsi tam tikras tų žmonių kontingentas; ta prame, čia tie patys japonai jau visai nekreipia į tai, kaip jie atrodo, ar tiksliau į kažkokį tai aprangos, išvaizdos stilių ir pan. Čia visi rengiasi taip, kaip jiems patogu ir gražu. Žodžiu – kasdieniškai..). Toks buvo mano pirmas įspūdis kai atsidūriau šioje erdvėje. Objektyvumo dėlei turiu pasakyti, kad perėjome pirmyn ir atgal tik vieną centrinę gatvę.

    Štai šio prospekto gabaliuką ir perėjojome pirmyn ir atgal. „Gabaliuką“ sakau dėl to, kad labai daug laiko užtrukome tose parduotuvėse – nesitikėjau kad čia tiek daug visko rasiu. Bet apie tai kiek vėliau.. Visi šie daugiaaukščiai pastatai šioje gatvėje (ar gal tiksliau šioje gatvės atkarpoje, nes kas ten yra toliau – nežinau) tai daugiaaukštės (paprastai VI-i veikiantys aukštai) manga, anime parduotuvės ir aišku dar kažkokios tai kontoros. Bet galva gali susisukti ir kojos pavargti kai užeini į vieną tokią parduotuvę, kuri yra pakankamai siaura ir kai dar siauresniais laiptais aukštas po aukšto kyli iki kokio šešto aukšto.. ir kiekviename aukšte viskas, kas susiję su anime.. Dažniausiai tai kažkodėl buvo vien anime lėlės. Tarkim įeini į tokią parduotuvę, tai pirmame aukšte „paprastos“ lėlės, kitame aukšte, vien tokios mažiukės lėlytės, dar kitame, vien tik labai erotizuotos ir seksi lėlytes (beja, labai gražios kai kurios), dar kitame visokios dalys detalės lėlių, dar kitame visos lėlės amerikoniškos, ar tiksliau visi lėlių personažai iš amerikoniškų filmų („Aliens“, „Robocop“..) ir multikų („Batmen“, „Supermen“, „simpsonai“..) ir šiaip visokie mieli siaubo peržonažai – vampyrai, zombiai, raganos, drakonai ir t.t. Kitoje parduotuvėje asortimentas vėl panašus ir vėl tie patys šeši (kartais ir daugiau) aukštai. Dar kitose parduotuvėse dominuoja daugiau erotikos ar sekso tematika – apnuogintos ar visiškai nuogos lėlytės (pačių įvairiausių dydžių), visokie erotiniai dvd ir cd, paveiksliukai.. Dar kitos parduotuvės tai patys paprasčiausi seks-shopai. Ir kas įdomiausia,kad viskas vienoje gatvėje ir viskas yra greta.

    Šiose nuotraukose duodu tik įėjimus į tas parduotuves, nes pačios parduotuvės, ar tiksliau jų išorė visai neišvaizdi, nepapuošta. Reklama iškabinėti tik I-ieji šių parduotuvių pastatų aukštai (daugumoje atvejų):

    Na, o čia šalutinė, lygiagreti pagrindiniam prospektui, gatvelė: . Toliau ir daugiau jau nebuvo noro kažkur eiti ir pamatyti. Visas rajonas, bent jau man, pasirodėl nelabai patrauklus ir gražus.. taip, apsipirkinėti čia visai gerai, ypač tam tikra tematika: pradedant visokiu šlamštu ir baigiant gerom įvairios paskirties prekėm, čia nelabai daugiau yra ką veikti. Kodėl sakau šlamšto? Todėl kad čia nemažai tokių parduotuvikių (I-uose aukštuose) kur vienoje erdvėje/salėje prekiaujama visokiausia buitine elektrotechnika, suvenyrais, rūbais.. ir kainos čia nelabai tikriausiai didelės; bet kažkaip labai suabejojau dėl viso šito „gėrio“ kokybės, - viskas labai jau atsiduoda kiniška pigia (kokybės prasme) produkcija ir tam tikru padėvėjimu.

    Kokios viso šito gėrio kainos? Iš karto turiu pasakyti, kad jų neužsirašinėjau ar kitaip nefiksavau (fotografuoti šiose parduotuvėse draudžiama). Bet pvz. Anime lėlytės tikrai nepigios, dar žiūrint koks jos ūgis, kokybė ir kaip ji atrodo (paprastai ar erotiškai). Kuo labiau apsinuoginusi ir kuo geresnė kokybė (bendras lėlės išpildymas), tuo lėlė brangesnė (3,500¥ – 8,000¥ - 12,000¥ ir dar daugiau ¥). Yra tokių visai mažyčių lėlyčių 3-5-7cm aukščio; jos nebrangios ir pakankamai mielos, kad tokią parsivežti sau ar dovanų (bet taip ir pamiršau kokią nusipirkti). Kai matai begalę pačių įvairiausių tokių anime lėlyčių, nejučia pradedi galvoti kokią čia dabar nusipirkti – velniškai jau jos patrauklios ir mielos. Bet kai į viską pasižiūri kitu kampu, tai supranti, kad pirkti reikėtų mažiausiai 5-7 tokia lėles (tarkim, apie 30cm aukščio), kad namie jos gražiai žiūrėtusi. Galima ir vieną labai gražią, bet jai vienai tikrai bus „liūdna“, nes viena tokia lėlė atidžiau ir blaiviau į ją pasižiūrėjus atrodo kaip gražus nuspalvintas pigios plastmasės gabalas, toks kičinis (ar švelniai tariant, pop-art‘inis) menas. Jei namie yra tam išskirta ir sukomponuota vieta ir tų lėlių ne viena, tai bendras vaizdas tikrai turėtų būti malonus akiai; na bet čia jau mano asmeninė nuomonė. Norėjau vieną kitą kaip suvenirą sau nusipirkti, bet kai pagalvojau, kur tokią laikyčiau namie tai kažkaip praėjo noras tai pirkti. Nes kaip aukščiau minėjau, tada reikėtų, bent jau man, kokių 10 vienetų, kad jos gerai įsikomponuotų į namų interjerą. Bet čia jau visai normalios išlaidos ir dar reikia įvertinti ir siuntimą, nes visos jos supakuotos į pakankamai didelės dėžes/dėžutes; o kadangi tokių neplanavau čia važiuodamas, tai visa tai tai atidėjau kitam kartui..

    Beja, čia nemažai ir žaidimo automatų salių (ar pastatų, kur visa tai yra). Į vieną tokį žaidimų pastatą susigundžiau užsukti. Eskalatoriumi pakilome į II-ą aukštą; ten begalė žaidimų automatų, begalinis tų automatų skleidžiamų garsų triukšmas, košmaras kažkoks. Ir kas keisčiausia ten žaidžia (bent jau tuo, dienos metu) suaugę vyrai ir jaunuoliai. Na, galvoju, tikriausiai čia bus geri žaidimai, jei toks kontingentas renkasi. Priėjau prie vieno, - žiūriu pats elementariausias 2D kompiuterinis žaidimas, kurie Lietuvoje buvo populiarūs prieš 10metų (skrenda iš viršaus lėktuvas ir numušinėja taikinius) . Prieinu prie kito – vėl tas pats; galiausiai greitai peržiūriu visoje salėje stovinčius žaidimų automatus – visur tas pats kompiuteris primytivus šlamštas (atsiprašau už tokį išsireiškimą). Bet šito tai tikrai nesitikėjau išvysti – galvojau kad šioje kompiuterinių pramogų sferoje japonai bus kur kas toliau pažengę. Stipriai nusivyliau.. toliau kažko ieškoti ir žiūrėti jau nebuvo jokio noro, tad kuo greičiau iš ten išėjau. Tiesa, japonai turi tokius įdomius Cazino žaidimų sales, bet apie jas kitą kartą..

    Po gero pusdienio prasivalkiojimo grįžome atgalios. Čia paskutinis kvartaliukas, į kurį užsukome. Čia stovi daug daugiaaukščių pastatų; kai kurie vien tik parduotuvės – ir ko tik ten nėrą... visokia elektronika, buitinės prekės, namų apyvokos prekės, žaislai, rūbai... žodžiu ištysas parduotuvynas ir ofisinas.. dangoraižiai, kur vien tik parduotuvės... košmaras kažkoks... bet ir įspūdinga. Va tada ir galutinai suvoki, kaip japonai vis tik mėgsta apsipirkinėti, o gal tiksliau – pirkti; vis tik tai labai vartotojiška tauta...
    Paskutinį kartą taisė arna : 2009-01-05, 13:09

  13. Ačiū witkus dėkojo
  14. #59
    Rimtas forumo narys
    Dwesk avataras
    Įstojimo data
    2008 12 27
    Vietovė
    Anime Zona
    Įrašai
    176
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    13
    Perskaičiau viską... Damn... Kaip norėčiau buti tavo vietoje

  15. #60
    [SrX]
    Sloth avataras
    Įstojimo data
    2007 09 14
    Vietovė
    Elektrėnai/Vln
    Įrašai
    386
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    22
    Dar niekur nemaciau taip detaliai aprasytu tokiu atrodo smulkiu Japonijos aspektu Didelis dekui, tikrai idomu skaityt...

    I tema, gal teko susidurti su kokiomnors idomesnemis tradicijomis, o gal teko pastebet kokiu nors tabu? Kaip Japonijos jaunimas? Is mangu ir atskiru straipsniu susidariau nuomone, kad gan agresyvus... Zodziu, butu saunu, jei parasytum kanors daugiau is socialines, o ne vizualines/technines puses

  16. #61
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58

    Tokijus. Ginzos rajonas

    Ginza (I)
    Ginza – Tokijo centre esantis rajonas, kuriame lankiausi dažniausiai. Kodėl? Nes čia viskas „aukštumoje“, luxury kitaip tariant; o kad dar paprasčiau visą tai įvardinti ir apibrėžti, tai būtų Vilniaus Gedimino pr. Nuo Katedros aikštės iki Savivaldybės aikštės padaugintas tiek į aukštį, tiek į plotį iš 1000 kartų. Čia statomi patys naujausi ir gražiausi daugiaaukščiai kontorų, parduotuvių pastatai, čia patys žinomiausi pasaulyje „brand‘ai“, čia pačios prestižiškiausios Japonijos firmos steigiasi savo būstines ir atstovybes. Jei esate užkietėjęs vartotojas ir snobas, tai viskas kas yra geriausia rasite čia, - Ginzoje. Dažnai kiekviena užsienio kompanija („Armani“, „Dior“, „Apple“, „Swarovski“, „Lous Vitton“, „Chanel“, „Hermes“, „Bulgary“ ir kt.) čia turi visą daugiaaukštį. Lygiai t.p. ir stambios bei žymios japonų kompanijos („Sony“, „Kenzo“, „Mikimoto“ ir kt.). o kur dar visokie bankai, o kur dar visokios nedidelės, bet prestižinės parduotuvėlės, restoranai ir visa kita, kurie draugiškai dalijasi tuo pačiu „dangoraižiu“. viskas čia be galo švaru, gražu ir prabangu..
    Dieninė Ginza:

    Kai kurie daugiaaukščiai kuom tai panašūs į Vilniaus „Europą“, „Vilniaus Vartus“, Klaipėdos „Mega Plaza“, Kaune į buvusį „Merkurijų“, kur kiekviename aukšte rasite nuo avalinės, galanterijos, parfumerijos ir kitokių prekių. Kai kurie savo interjeru net panašūs į lietuviškus prekybcentrius: lygiai tokie pat neišvaizdūs, akivaizdžiai kiek pasenusiu interjeru (net sakyčiau padėvėtu); bet ir asortimentas panašus: čia ir prekės ženklai ne tokie žinomi, čia ir kainos kitokios, čia ir aptarnavimas kitoks, čia ir patarnaujančio personalo mažiau (kalbu apie daugiaaukščius prekybcentrius). Ir kas įdomiausia, paėjus ta pačia galtve kokį 50metrų ir įžengę į analogiško didumo pastatą, rasite visiškai kitokį parduotuvyną: viskas tviska nuo prabangos, naujumo, visur viskas taip gražu, šviežia ir kvapnu, visur be galios gražios pardavėjos, be galo puošnus pirkėjai (dažniausiai moterys ir merginos).. Aišku, kainos visur čia atitinkamos; tiesa į tokius parduotuvynus užsukdavau ir dar dėl vienos priežąsties: dažname jų budavo II-ame, III-iame ar dar kitame aukšte įrengto kavinės, restoranai, iš kurių atsiverdavo puikūs vaizdai į Ginzos promenadą. Sėdi sau, geri kavą, arbatą, valgai kokį pyragaitį ir stebi iš viršaus apačioje verdantį gatvės gyvenimą. Ypač smagu sėdėti tose kavinėse, kurios yra pastatuose ant sankryžų: čia susikerta ir prasilenkia didžiausi automobilių ir pėsčiųjų srautai, čia stovi patys aukščiausi ir gražiausi šiame rajone pastatai (tiek iš išorės, tiek iš vidaus). Ir šiose vietose reikia stovėti eilėje, kad sulaukti laisvo staliuko, arba jį iš anksto rezervuotis..
    Čia viena iš mano mėgstamiausių kavinių, kur būdamas Ginzoje mėgdavau pasisėdėti, pailsėti nuo besaikio vaikščiojimo: Pirmame aukšte yra visokių bandelių, sausainių kepyklėlė ir parduotuvė; viskas čia šviežia ir be galo skanu. Čia pat pakilus laiptais (ar liftu) į II-ą aukštą rasite labai jaukią, stilingą, gražią kavinukę (nuotraukoje matote, kad ir kituose aukštutiniuose aukštuose yra įrengtos kavinės, restoranai, barai; bet ten nesilankiau – pamėgau savo „II-ą“ aukštą). Atsisėdi sau prie vitrinos ir medituoji žvelgdamas į slenkančius apačioje žmones, automobilius. Tiesa, toks pasisėdėjimas gana nepigus sakyčiau: už kavos puodelį ir mažiuką pyragaitį (desertą) teks sumokėti 1,500¥-2,000¥ (apie 40-50lt). Ir čia neskaitant visokių užkandžių, salotų ir pan. kurių kainos dar didesnės (čia toks daugiau užkandinis, „kavinukinis“ aukštas). Bet čia buvo pati skaniausia kokia tik esu ragavęs sluoksniuota baltoji kava ar capuccino (berods „royale cappucino“ vadinosi). Daugiau niekur neteko gerti tokios skanios.. O aptarnavimas, jis vertas atskiros eilutės papasakoti:
    - kai atsisėdi, labai paslaugus uniformuotas/kostiumuotas! oficiantas/padavėjas iš karto atneša stiklinę šalto su ledukais vandens ir įpakuotą drėgną servetėlę. Ir padeda meniu. Na, kaip minėjau, ten viskas tik užkandžiai. Su balta kava (kaip ją vadinau) atneša dviejų rūšių cukrų: baltą ir rudą, ir indelį skysto medaus! Servetėlės, gražūs puodeliai.. visa tai savaime, kaip ir nesiskaito atskiro įvertinimo. Ir be galo malonus aptarnavimas; žodžiais be galo sunku tai perteikti; tai be galo subtilu ir net sakyčiau rafinuota. Tarkim mato, kad nori tik pasėdėti, atsigaivinti ir kavą savo senai jau esi išgėręs ir atrodo nieko daugiau neketini užsisakyti, bet paslaugus padavėjas tyliai prieina ir nebiliai pripildo tavo išgertą stiklinę šalto vandens su ledu ir lyg niekur nueina. Kai vėl išgeri, jis vėl nebyliai prieina ir vėl pripildo... O už tai nereikia nieko mokėti, nes stiklinė šalto vandens yra pastatoma visose japonijos maitinimo įstaigose. Kitur dar būna šalia asoteliai šalto vandens, kurio gali pats įsipilti. Va už šį malonumą Japonijoje nereikia mokėti, na, bent jau Tokijuje. Bet čia tau net nereikia galvos pasukti, kad ją pripildyti. Va čia tai skaitau aukštas aptarnavimo lygis. Ir čia be galo mandagus ir malonus bendravimas. Lietuvoje tai neįmanoma manau kol kas dar.. Ir kas keisčiausiai, kad čia susimokėti gali dviem būdais: 1) čia įprastas, kai pats su čekiu (beja, čekis atnešamas gražiai susuktas į tokią nedidelę vazelę; labai subtilu ir gražu) nueini prie kasos ir susimoki, ir 2) būdas, kai gali pats paprašyti sąskaitos, ką ir dariau pirmą kartą čia apsilankęs; nieko nežinojau, tai elgiausi kaip ir Lietuvoje. Ir atnešė ją ir gražą po to atnešė, ir arbatos palikau... Bet kaip pastebėjau, patys japonai kažkodėl labiau linkę nueiti prie kasos ir patys apsimokėti savo sąskaitą. Tai man pasirodėl kiek keista, na bet tikriausiai čia buvo tokia „paprasta“ kavinė; kituose aukštuose, viršuje, turėjo būti jau daug prabangiau tikriausiai, be jikių ten kasų.. Bet vis tiek keista – aukščiausio lygio aptarnavimas ir toks vos ne savitarninis susimokėjimas.. ir ką dar pastebėjau, kad šiame kavinių pastate labai mėgsta lankytis pagyvenusios japonės moterys (dauguma kaip supratau, pakankamai pasiturinčios). Faktiškai jos visada ir sudarydavo lankytojų daugumą.

    Ginzoje pati pagrindinė gatvė yra Chuo-dori prospektas. Jis yra žinomiausias – dažnai Tokijų užsienio žiniasklaidoje ir tv reprezentuoja būtent Chuo-dori gatvė ir Ginzos pagrindinė metro stoties aikštė.. ir dar (berods) Shibuya-ku rajono centrinė metro aikštė
    Vakarinė Ginza. Chuo-dori prospektas:
    Pats Ginzos rajonas taisyklingai/perimetriškai suskaitydas rajonas; visos gatvės čia lygiagrečios viena kitai ir kerta viena kita stačiu, 90 laipsnių kampu (na, išplanavimas kuom tai panašus į Klaipėdos miniatiurinį „vokiškosios“ dalies senamiesčio išplanavimą). Kaip minėjau pagrindinės „arterijos“ yra Chuo-dori prospektas (kaip Kaune Laisvės al., kaip Vilniuje Gedimino prospektas, kaip Klaipėdoje H.Manto gatvė). Čia stovi vieni aukščiausių ir gražiausių pastatų šiame rajone. T.p. ne mažiau platūs prospektai yra Harumi-dori, Sotobori-dori, Ginza-yanagi-dori.. čia t.p. stovi daugiaaukščiai, t.p. jie gražūs, bet šios gatvės nėra tokios reprezentatyvios kaip Chuo-dori. Visos kitos gatvės Ginzos rajono viduje yra santykinai siauros ir apstatytos įvairaus aukštingumo pastatais; pradedant 4-6 ir baigiant 10-12 aukštų. Šiose gatvėse rasite labai daug įdomių parduotuvėlių, meno galerijų, restoranėlių.. čia visko be galo daug gražaus ir deja, pakankamai prabangaus.. Ginza brangus rajonas..
    Kitos Ginzos gatvės:

  17. Ačiū witkus dėkojo
  18. #62
    Shogetten Lover :P
    Zack avataras
    Įstojimo data
    2008 10 12
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    121
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Labai tau dekui arna uz tikrai labai issamu pasakojima
    [SIGPIC]http://img32.imageshack.us/img32/8209/crimsonmelodyanimesigna.png[/SIGPIC]

  19. #63
    Purinsesu no Darukuneso



    Hellsing_lover avataras
    Įstojimo data
    2007 02 15
    Vietovė
    Hellsing HQ
    Įrašai
    1.563
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Ach, kaip aš dievinu tokias arbatines/kavinukes Iš tikro, aprašei viską labai nuostabiai, toks mintyse idiliškas vaizdelis susikūrė O ir toje nuotraukoje matyti tikrai aukšta kavinių klasė, nors tai ir tebuvo tik priekinis langas, su labai maža dalele vidinio interjero.

    Prieina Alucard'as su savo plačiakrašte skrybele prie Raudonkepuraitės ir sako: So, who's the the Little Red Riding Hood now?

  20. #64
    emptiness
    arna avataras
    Įstojimo data
    2006 06 20
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    1.165
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    58

    Tokijus. Ginzos rajonas

    Ginza (II)
    Pati Ginza nėra tik prekybos ir pramogų rajonas. Tai daug platesnis ir įvairesnis rajonas. Teko pavaikščioti ir po kiek kitokią Ginzą: tai biznio/komercijos ir įvairių kontorų rajono dalį. Tam tikra prasme manau, kad Ginza iš tiesų daugiau yra komercinis-biznio centras, nei kad prekybos pramogų, laisvalaikio praleidimo vieta. Tokią nuomonę susidariau beklajodamas po kitokią Ginzą; ir ji buvo daug daug didesnė ir platesnė už tą, kurią matėte I-oje aprašymo dalyje.. Galiausiai perėjau tik mažą jis dalį, bet ir jos užteko, kad susidaryti šiokį tokį vaizdą.
    Čia prasideda komercinis/biznio Ginzos rajonas:
    Čia rasite tikrai daug tiek daugiaaukščių, tiek dangoraižių kuriuose įsikūrusios biznio, verslo struktūros:
    Pats rajonas nėra patrauklus turisto akiai: vien tik įvairaus aukščio ir gražesni ar nelabai, ofisinai. Ir publika čia standartinė: vyrai juodais kostiumais ir lygiai taip pat kostiumuotos moterys. Gyvenimas dieną čia virte verda; bet kaip čia viskas atrodo vakare, kai užsidaro kontoros, - net neįsivaizduoju.. Nors ir čia netrūksta restoranėlių, kavinių, bet visos jos daugiau kaip užkandinės man pasirodė, kur žmonės renkasi greitai ko nors pavalgyti tarp įvairių pertraukų..
    Čia nuotraukos iš šio rajono dalies gilumos, į kurią buvau įlindęs:
    Kadangi į šią miesto dalį užsukau visai atsitiktinai ir visai neplanavau ilgiau čia užtrukti, tai greitai nėriau į pirmą pasitaikiusią požeminę metro stotelę..

    Ginzoje labai daug įvairių meno galerijų: vienose foto, kitose juvelyrika, dar kitose tapyba, grafika, piešiniai.. Knygynuose net parduodamas specialus žurnalas/katalogas su įdomiausiomis meno galerijomis, muziejais Tokijo įvairiuose rajonuose: „Tokyo art culture map“ 96psl. (kaina 580¥). Dirbantys šiose nedidelėse galerijose žmonės labai mandagūs ir paslaugūs; kiek buvau užsukęs į vieną ar kitą meno galerijos parodą (dažniausiai tai būdavo tapybos darbai), kiekvieną kartą prašydavo pasirašyti ar parašyti savo nuomonę lankytojų knygoje. Ir net mielai leisdavosi į diskusijas, jei tik mokėdavo nors truputį anglų kalbą. Patys meno kūriniai (tapybos) pasirodė įvairūs savo atlikimo brandumu ir technika. Kai kurie labai aukšto meninio išpildymo, kiti vaikiškai abstraktūs, kiek primityvūs. Juvelyrika nebuvau sužavėtas. Bent jau tie menininkų dirbiniai man jau labai savotiški pasirodė, nors reikėtų sakyti, - nelabai priimtini. Na, iš tiesų labai nedaug ko mačiau, tad nuomonė gali būti ir neteisinga. Tiesa, buvau užsukęs į garsių juvelyrikos „brand‘ų“ parduotuves, tai ten tikrai beveik viskas super. O kainos net panašios į menininkų dirbinius. Nors šiaip, menas Japonijoje yra kiek savotiškas, tam tikra idėjine prasme net truputį giminingas ar panašus menui Lietuvoje, bet turintis savų savitumų. Pavyzdžiui, Akihabaroje teko apsilankyti Yoshitaka Amano (http://www.elevenland.com/amano/amano.php3) naujausioje darbų parodoje. Tai tokių darbų Lietuvoje tikrai niekur neišvysi. Dirba jis „gyvai“ pieštuku, jei taip galima išsireikšti ir dirba daugiau anime stiliuje. Kai kurie jo darbai pasirodė kaip sketchai, kai kurie tikrai išbaigti ir gražūs; dar kiti buvo atlikti visai kitokia atlikimo technika: tai įvairūs japonių moterų, merginų portretai, beja labai ir labai gražūs. Ir kainos, kaip atkreipiau dėmesį, tokios, kad iš vieno parduoto tokio paveikslo galima ramiai ir sočiai gyventi 3-6 mėnesius ir net dar ilgiau..
    Taip kad japonai turi grįnai savo, japonišką, meninį stilių ir požiūrį į daugelį dalykų. Tik reikia gerai jų paieškoti, kad visa tai rasti. Nes kaip minėjau, yra tokių universalių, kosmopolitiškai dirbančių kūrėjų, kurių produkciją/kūrybą vienodai gali pavadinti tiek europietiška, tiek amerikoniška, tiek lietuviška, tiek japoniška..

    Keletas Ginzoje aplankytų meno galerijų:
    [img=http://img91.imageshack.us/img91/3852/001003fz6.th.png]

    Ginza. Kabuki teatras
    Ginzos pramoginiame/parduotuviniame rajone yra ir didelis Kabuki-za teatras. Vieną dieną specialiai buvau atvykęs į šį rajoną susirasti šį teatrą ir galbūt net nueiti į kokį nors spektaklį. Patį teatrą su žemėlapiu rankoje radau greitai ir nusprendžiau iš karto pasidomėti kas čia rodoma. Tuo metu kaip tik prasidėjo rodyti kažkokį tai spektaklį ir kainos pasirodė visai priimtinos. Tik mane kažkodėl tai pasiuntė prie kitų kasų bilietą pirktis (ta prasme ne ten, kur perkasi japonai). Iš pradžių man tai pasirodė kiek keista; tik vėliau viską supratau.. O esmė yra ta, kad kai ėjau pirkti bilieto, lauke stovintis konsjeržas (na, nežinau kaip pavadinti uniformuotą teatro durininką) draugiškai mojo ranka rodydamas kur reikia eiti. Taigi prie kitos kasos ir nusipirkau iš karto bilietą į ką tik prasidėsiantį spektaklį. Tam tikra prasme manau, kad man net kiek pasisekė, kad taip iš karto pataikiau į veiksmą.
    Taigi grįžtu prie Esmės. O ji tokia: pati teatro salė yra III-ijų plius dar palėpinio (kaip jį pavadinau) IV-o aukšto. Va šitame IV aukšte, esančiame palubėje, ir bilietai patys pigiausi ir kas svarbiausia, čia gali eiti bet kaip apsirengęs: kad ir su treningais ar „maike“, kaip beja mačiau taip ir apsirengusius beveik visus čia sėdinčius užsieniečius, kurie šiame aukšte ir sudarė žiūrovų daugumą. Ir įėjimas į šį aukštą, toks, kaip čia pasakius, „pro aną galą“, kad jis nesikirstų su pagrindiniu įėjimu ir publika. O publika sedinti I-III aukstuose, absoliuti dauguma – japonai, buvo išsipuošę kostiumais, puikiomis suknelėmis. Na, apsirengę taip, kaip ir turi rengtis žmogus einantis į savo Šalies Nacionalinį Teatrą; buvo tiesiog gražu stebėti šiuos pasipuošusius japonus. Ir stengiausi kuo mažiau žiūrėti į savo kaimynus sėdinčius „manajame“- palubiniame aukšte. Užsieniečiai diedai ir diedienės, jaunimėlis su sportbačiais, kuprinėmis, maikėmis ir dar kažkokia tai pusiau sportine, kasdieniška apranga.. vaizdas nekoks, bet čia jau mano nuomonė, nes kaip supratau, lietuviai vis tiek nesupras ką noriu tuo pasakyti. Beja, prieš įeidamas į pastatą ir matydamas gražiai išsipuošusią japonų publiką dar net mimika ir ženklais paklausiau konsjeržo ar galiu žiūrėti spektaklį su savuoju megztiniu. O jis tik linksmai mostelėjo galva. Taigi taip ir atsidūriau palūbėje, kurios niekas iš salės ir nemato. Na, būčiau žinojęs, būčiau iš anksto pasiruošęs ir pasipuošęs, kad į normalesnį teatro aukštą atsisėsti. Bet kaip pirmam kartui ir tai buvo visai gerai..

    Tuo metu rodė „Kamikakete Sango Taisetsu“ („The Ghost Stories of Yotsuya“). Spektaklis susidėjo iš trijų dalių. Ir kas įdomiausia, kad gali pirkti pilietus į atskiras spektaklio dalis. Šiuom kartu nusipirkau bilietą tik į vieną, I-ą spektaklio dalį; ir visai dėl to nesigailėjau.

    Spektaklio vietų kainos:
    I-as aukštas (parteris) – 17,000¥, 15,000¥, 11,000¥ (~510Lt, ~450Lt, ~330Lt)
    II-as aukštas – 15,000¥, 11,000¥ (~450Lt, ~330Lt)
    III-ias aukštas – 4,200¥, 2,500¥ (~126Lt, ~75Lt)
    IV-as aukštas – 1,000¥, 800¥, 600¥ (~30Lt, ~24Lt, ~18Lt)
    Čia matote kainas į I-ą, II-ą ir III-ią spektaklio dalis. Pigiausios vietos palubėje (IV-ame aukšte); jos beja net nepažymėtos teatro brošiūroje/programoje (akivaizdžiai skirtos užsenėkams). Beja mačiau ir truputį čia sėdinčių japonų. Į šį aukštą parduoda tik patį įėjimą, nes čia visai nėra sunumeruotų kėdžių ir gali sėstis kur tik nori, jei tik yra kur.

    Pats spektaklis padarė didelį teigiamą įspūdį. Taip, ką kalbėjo absoliučiai nieko nesupratau, bet aktorių iškalba (teatrinis kalbėjimo būdas), kostiumai, mimikos ir judesiai buvo verti pačių aukščiausių balų. Būtent iš mimikos ir judesių šį bei tą ir bandžiau suprasti. Galiausiai pats vaidinimas buvo tikrai įdomus, gražus ir spalvingas. Tiesa pirmas 15minučių tiesiogine to žodžio prasme miegojau – viskas atrodė be galo monotoniška, labai mažai veiksmo ir tik daug kalbos. Beja, pastebėjau, kad ir šalimais sėdinčios japonės taip pat „truputį“ snūduriuoja.. Pats spektaklis vyko taip:
    - yra pagrindinė/didžioji scena kur vyksta pagrindinis veiksmas;
    - iš dešinės padaryta atskira nedidelė scena, kur sėdi Pasakotojas ir Griežikas (na vyras, muzikantas grojantis tokiu specifiniu japonišku styginiu instrumentu panašiu į... na, anime matėte tai tikrai, bent jau „Samurai Shamploo“ kur akla kovinė mergina dainuodavo pritardama tuo instrumentu);
    - spektalio metu pagrindinės rolės keisdavosi tarp tų dviejų scenų: kartais pagrindinį vaidmenį atlikdavo Pasakotojas, kuris labai išraiškingu balso tembru ir intonacija kažką paakodavo ir jam pritardavo laiks nuo laiko Griežikas brūkšteldamas lopetele per to instrumento stygas; tuo metu dižiojoje scenoje aktoriai tik judėdavo arba nieko nedarydavo. Po to Pasakotojas nutildavo ir visas veiksmas su visa aktorių iškalba persikeldavo į didžiają sceną. Po to vėl viskas apsikeisdavo...
    - spektaklyje vaidino tik vyrai (suaugusių ir moterų vaidmenys). Vaidino ir vaikai, tik kokios lyties sunku pasakyti, nes pro grimo kaukes neįmanoma pasakyti ar nuspėti. Gal berniukai, gal ir mergaitės (bent iš balso taip spėdavau).
    - gana keistai skambėdavo "moterų" balsai. Visa aktorės (tiksliau aktoriaus-vyro) išvaizda pilnai pakeista į moterišką, judesiai t.p. be galo moteriški, bet kai toks/tokia prasižiodavo, tai burnoje vis likdavo toks neskanus skonis - jau taip transvitetizmu pakvipdavo, kad net nelabai malonu būdavo tai žiūrėti. Bet vėl gi, tai senų tradicijų teatras, tad tenka jį tokį priimti koks jis yra su visais jo archaiškais keistumais bei subtyilumais ir grožėtis spektakliu.
    Taip kad prieš eidami į Kabukį teatrą, atitinkamai nusiteikite. Tai labai ir labai savotiški spektakliai, visai neįprasti europiečio ausiai ir akiai. Ir dar geriau, jei iš anksto pasidomėsite ką norite žiūrėti.

    Ir dar vienas pastebėjimas: visus, kurie pavėlavę ateidavo į spektaklį visada palydėdavo paslaugios tarnautojos iki pavėlavusio žiūrovo vietos. vistik aukštas lygis ir malonu galiausiai, kai tave palydi iki tavo vietos, net kai ateini pavėlavęs.

    Kabuki-za teatras Ginzoje:

    Kairinėje nuotraukoje Teatro pagrindiniame fasade matosi puošnus, išraiškingas ir išsikirtas pagrindinis įėjimas į Teatrą. Įėjimas į Teatro IV-ą (palubinį) aukštą yra kairiau jo, pagrindinio įėjimo; nuotraukoje tas įėjimas yra už tos baltos iš kažkokių tai kubelių sudėtos reklaminės sienutės. Paties to įėjimo net nepastebėsi, - toks jis nežimus ir mažas, kad jei ne durininkas šalią įėjimo stovintis, paprasčiausiai jį praeitum..
    Paskutinį kartą taisė arna : 2009-01-21, 11:31

  21. Ačiū witkus dėkojo
Puslapis 4 iš 6 PirmasPirmas ... 23456 PaskutinisPaskutinis

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •