Aprašymas: Blykstelėjimas į pamirštą praeitį, taip aš galėčiau pavadinti šią trumpą istoriją. Dar vienas savotiškas apokaliptinis pasaulis, su savaime paslaptinga istorija, kurioje pateikinėjami klausimai, kaip ateitis pavirto į tai, kas joje vaizduojama. Pagrindinė siužeto linija yra susieta, bet ji tiesiog nėra detali ir tiksli. Vienas iš pagrindinių veikėjų vardu Ura, kaip ir kiti likę žmonės, bando surasti, suprasti ir ištirti visus likusius archyvus susijusius su žeme ir jos praeitimi. Kuo dagiau buvusios žemės archyvu jis atkuria tuo labiau jis pasineria į psichologinius ir emocionalius neramumus.
Nors siužeto linija ir labai trumpa, bet filmo atmosfera pateikta labai efektyviai, kas duoda pakankamai slegiančius pojūčius, o pati anime galima būtu palyginti su „Voices of a Distant Star“. Kas liečia piešimą, tai jis tikrai labai malonus ir 3-D atmosfera labai gražiai sąveikauja su 2-D piešimo veikėjais. Labiausiai turbūt čia nustebino ir patiko kameros judėjimas, kas leisdavo tikrai pasijūsti lyg dalyvautum pačiame anime.
Reziumė: Ne kiekvienas pasimėgaus šiuo psichologiniu mokslinės fantastikos filmu, kuris iš pirmo žvilgsnio neturi jokios didelės esmės, bet pažiūrėjus vis tiek kelia nedidelį susimąstimą ir susižavėjimą, neskaitant, kad jis buvo kurtas beveik vieno žmogaus. Man patinka, kai pabaiga lieka atvira interpretacijoms, t.y. skirtingiems supratimams, bet tuo pat metu užpildo ir viltim.
Mhm geras darbas, 5/5 +.
Pamenu pirmą kartą jį žiūrėjau girtas ir buvo labai sunku susikaupt, antrą kartą su NonStopo subais (be komentarų ) ir tik trečią kartą normaliai pažiūrėjus susidariau geriausią įspūdį. Patiks tiems kam patinka sunkių monologų ir filosofinių išvedinėjimų anime. Piešimas gražus, nedaug kur man patinka 3D animacija, o čia ji suderėjo puikiai.
Lauksim tęsinio jei gandai teisingi.
Maybe on Earth, Maybe in the Future Kurokawa idėjinis lyderis Lėtai keičiu slaptažodžius
Man irgi kažkaip panašiai, pirmą kartą kai žiūrėjau tai kažkoks išsiblaškęs matyt buvau, neprisimenu tiksliai, tikriausiai su kompanija buvo žiūrėtas berods.
Na čia vargu ar ką naujo tepridursi - piešimas gražus, muzika irgi, istorija gal ne tokia originali, bet pateikimas jos yra tikrai patenkinamas
Gal atsimeni saltini, kuriame girdejai apie tokius gandus? Butu saunu sulaukti panasu pratesima...
Turejai oumenyje "Aquatic Language" (Mizu no Kotoba) ar Eve no Jikan ?
Gal atsimeni saltini, kuriame girdejai apie tokius gandus? Butu saunu sulaukti panasu pratesima...
Turejai oumenyje "Aquatic Language" (Mizu no Kotoba) ar Eve no Jikan ?
Nėra tas joks pratesimas. Galima tik diskutuot, kad gal būt ir tik gal būt toj pačioj aplinkoj veiksmas vyksta. Pats aquatic language beje senesnis nei Pale Cocoon, dėl Eve no Jikan tai irgi abejoju, kad pratesimas, nors galimybės neatmetu.
paziurejus susidaro nuotaika visai likusiai dienai, o problemos pasirodo kazkokios menkos :>
issitraukiau is jutubo klipuka, nuripinau ta nuostabia daina ir dabar turiu ja ant zadintuvo ^__^
kam idomu - galiu pasharint
Vertinu 5/5. Labai jau toks psichologinis anime, vienas iš populiariausių, galbūt drysčiau teigti, savo žanro atstovų. Įdomus ir ramus, priverčiantis susimąstyti. "Ne šiaip sau" žiūrėt reikia tokį kūrinį ir iš pirmo karto buvo gan sunkoka pagauti esmę ir kas išviso ten vyko. Spalvos man pasirodė nostalgiškos, nedrąskančios akių ir tai turbūt suteikė tokį melancholišką įvaizdį visam anime. Tačiau tai tik mano nuomonė.
Na, kažkaip vienareikšmiškai negaliu vertinti šio darbo. Labai kaip sakant "gilus" (O gal tiesiog paviršutiniškas ir sudaro gilumo įvaizdį). Pagrindinė tema kuri (nors ir labai mažai) pletojama būtu "Tiesos žinojimas vs. geriau gyventi nežinojime", bandė kažką parodyti, jog žmonės geriau pamirš praeitį ir tiesą, kad galėtų ramia galvą gyventi, bet va atsiranda pagrindinis veikėjas, siekiantis išsiaiškti paslaptis. Piešimas, na akių man nedraskė, galima sakyti, kad buvo visai gražus, bet pabaiga, galima teigti, kad ir duoda peno apmastymui, kažko tikslaus nepasako ir palieka žiurovui susidaryti nuomonę (kurios aš nelabai susidariau, nes pabaiga, bent jau man, buvo gan random).
Spoileris:
Ar čia man vienam kliuvo, kad pabaigoje išlindęs kiek supratau į menulio išorę (kuri kažkodėl turėjo dirbtinai sukurtą atmosferą) jis buvo nesvarumo būsenoje, nors menulis salyginai turi pakankamai stiprią traukos jėgą pritraukti kūnus? Ir kas ten su ta raketa.
Atsakyti cituojant
) ir tik trečią kartą normaliai pažiūrėjus susidariau geriausią įspūdį. Patiks tiems kam patinka sunkių monologų ir filosofinių išvedinėjimų anime. Piešimas gražus, nedaug kur man patinka 3D animacija, o čia ji suderėjo puikiai.
Autorius Didelis-Bardakas
->fixed
Bookmarks