Puslapis 3 iš 12 PirmasPirmas 12345 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 33 iki 48 iš 189

Naruto FanFIc

  1. #33
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    w00t~ naujas skyrius. Tiesą pasakius, aš net atsiverčiau narutopedia, kad atšviežinčiau atmintį apie tą Sasukės grąžinimo misiją (tas gi buvo akmens amžiuj ^^;. Aigoo... taigi Sasayaki užsimanė ir Itachi, ir Neji? Nu jau, gal tegu apsisprendžia... (nors gal Neji geriau, Itachi, kad ir koks jis kietas, galiausiai vis tiek pakrato kojas >.>'').

    Obuoliai yra labai įdomūs vaisiai, ne?

    Beje:

    Nejis jai buvo daugiau nei pažystamas.
    Ten turi būti nosinė į. Čia jau elementaru.

  2. #34
    Sakikao
    (sic)enemy avataras
    Įstojimo data
    2008 08 13
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    164
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    14
    Aniki...atsiusk man ji geriau per skypa, nes jau tiek prikrwerzojus, kad tyngiu skaityt ...nat mano fanficaj trympesni buna...

  3. #35
    Mielas Ruzavas padaras ^^
    InuyashaGirl avataras
    Įstojimo data
    2008 04 18
    Vietovė
    Missing...HELP O.O
    Įrašai
    158
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    13
    meeenas! man labai labai patiko...idomi istorija...speju labai megsti obuolius ar ne?

  4. #36
    Ufonautė
    Karolina1515 avataras
    Įstojimo data
    2008 06 13
    Vietovė
    Saulės sistema
    Įrašai
    57
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    jėga jau laukiu kito skyriaus

  5. #37
    [A]Maya
    Guest
    Eglaya>>> Omg... pačiai net gėda kad tokią klaidą įvėliau Bėgu taisyt.

    InuyashaGirl>>> Džiaugiuosi kad patiko ;D Nes jau rimtai pradėjau svarstyti, kad kažkokias nesąmones pradėjau rašyti. ;D O dėl obuolių, tai kaip čia pasakius. ;D kas gi jų nemėgsta??

    Karolina1515>>> dėkui dėkui.... *tears of happiness*

  6. #38
    spinta
    Guest
    Citata Autorius [A]Maya Žiūrėti skelbimus
    Pabaiga dar labai toli, plius žadu ir antrą dalį...
    ak.. puiki žinia

  7. #39
    Sakikao
    (sic)enemy avataras
    Įstojimo data
    2008 08 13
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    164
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    14
    aniki mane ignoruoja :/

  8. #40
    Mielas Ruzavas padaras ^^
    InuyashaGirl avataras
    Įstojimo data
    2008 04 18
    Vietovė
    Missing...HELP O.O
    Įrašai
    158
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    13
    Obuoliai! Skanu! Bet kada bus dar wienas skyrius? Labai labai laukiu...

  9. #41
    [A]Maya
    Guest
    Na, jei yra tokių nekantriai laukiančių, tai pasistengsiu kuo greičiau. Pvz prisėst kad ir rytoj. Nenusimato jokios svarbios veiklos, tai pabandysiu kažką padaryt. ;D

    Ačiū! Rimtai,labai džiugu girdėt tokius nuostabius atsiliepimus. Tiesiog atsiranda motyvacija kažką daryt ;D labai labai ačiū

  10. #42
    [A]Maya
    Guest
    Yoshi Yoshi Yoshi. Štai ir žadėtasis septintas skyrius. Yey, aš didžiuojuosi savimi, kad sugebėjau po trumpo (kaip man) laiko papostint naują skyrių.
    klaidų vėl bus labai daug, stenkitės nekreipt į jas dėmesio ir tiesiog "išgyvent" tai kas parašyta. man tikrai reiktų atsiverst kokį Lietuvių kalbos žodyną. Va ką iš žmogaus padaro nuo paskutinės Lietuvių pamokos praėję daugiau nei metai Ok. try to enjoy this. ;D

    7 Skyrius
    „Vidurvasario sapnas“



    Neji... Neji... Neji...

    Jis girdėjo jaunos kunoichi balsą pilną nerimo, užuojautos ir švelnumo. Nors ir aštrus skausmas petyje privertė virpėti visą kūną, Hyuuga stengėsi jį ignoruoti ir visą dėmesį sutelkti į šiltą mergaitės prisilietimą.

    Neji... Pabusk!... Prašau...

    Jaunuolis atmerkė akis, tačiau pamatė ne tai ko tikėjosi. Greta jo neklūpėjo išsigandusi dvylikametė mergaitė, kuri tą rūsčią naktį išgelbėjo jo gyvybę. Vietoj jos vaikinas pamatė du, iki kaulų smegenų įgrisusius, komandos narių veidus. Amžinai kokčiai laimingo Lee ir vietoje nenustygstančios Ten-Ten fizionomijos atrodė toks įprastas reginys, tartum jo paties delnų vaizdas.
    Atsidusęs Nejis pasitraukė nuo savo poilsio vietos ir apėjo stovyklavietę, lyg mėgindamas sugauti bepasitraukiantį sapną.

    Stovyklavietę komanda buvo įsirengusi gana patogioje vietelėje. Kelias, vedantis tiesiai į išsiilgtą Konohą, vinguriavo greta, ant masyvaus, tačiau neaukšto, kalno, kurio papėdėje dabar kaip tik stovėjo Nejis. Gausiai, vienas šalia kito, išaugę medžiai buvo tobula priedanga - Keliu keliaujantys žmonės niekaip nebūtų įstengę pamatyti gudriai paslėptos stovyklavietės, o joje besiilsintys shinobiai galėjo kuo puikiausiai sekti kiekvieną pakeleivių žingsnių sukeltą garsą. Tačiau, kad ir kokia įmantri buvo jų slėptuvė, Nejis lengviau atsikvėpė neišgirdęs jokio garso, išskyrus vėjyje plazdančių lapų šnarėjimą. Palikęs toliau snūduriuoti savo bendrakeleivius, Hyuuga paliko stovyklavietę ir nuskubėjo net stovykloje girdimo krioklio ošimo link.

    Upė buvo arčiau nei jis tikėjosi. Ji plukdė skaidrius, it krištolas, vandenis rytuose esančios jūros link. Šaltu vandeniu apsišlakstęs veidą, Nejis atsisėdo ant kranto ir įsistebeilijo į tolį, nieko nematančiomis sidabro spalvos akimis. Šiandien, po ilgos, sudėtingos ir ypač jį išvarginusios misijos, jis pagaliau pasieks Konohą. Du mėnesius nematęs džiaugsmingų savo gimtojo miesto gatvių, jaunasis Hyuuga nusišypsojo ne todėl, kad pamatys namus ir pagaliau galės į valias pailsėti. Šypsotis jį privertė sapne girdėto balso savininkės veido bruožai, kuriuos, tarsi per miglą, mintyse išvydo Nejis. Jis ir vėl pamatys ją, džiaugsmingai paliekančią Sasayakių klano rajoną ir skubančią į Konohos ligoninę padėti sužeistiesiems. Matys ją, lakstančią ligoninės koridoriais. Matys, kaip ji susigėsta sugavusi jo sidabrinių akių žvilgsnį... Ir svarbiausia... Jis pamatys tą drovų šypsnį, lygiai tokį pat, kaip tą naktį, kai ji išgelbėjo jam gyvybę.

    Sasayaki Amaya...

    Šiltų atsiminimų ir viltingų troškimų vedamas, Nejis grįžo į stovyklavietę. Iš slėptuvės sklindantys balsai išdavė, kad jo bendražygiai pagaliau atsikėlė.

    -...pagaliau pasieksime Konohą,- Hyuuga atpažino paukščio čirpimą primenantį Ten-Ten balsą.

    -Aha!!! Šį kartą misija užtruko taip ilgai! Laukiu nesulaukiu kada vėl galėsiu pamatyti Sakura-san.- įkyrūs Lee pliurpalai šįryt skambėjo dar įkyriau nei įprastai.

    - Jūs rėkaujat taip garsiai, kad surasti mūsų slėptuvę galėtų bet kas. Ką jau kalbėti apie kraujo ištroškusius žudikus, lipančius mums ant kalnų.- suburbėjo Nejis.

    -Ooo... kažkas išlipo iš lovos ne ta koja,- nusijuokė Lee.

    - Tas kažkas visada išlipa iš lovos ne ta koja, - prisidėjo Ten-Ten.- Liaukis, Neji, tu toks rimtas. Atsipalaiduok nors minutėlei.

    Hyuuga į šią repliką neatsakė. Nieko nelaukdamas, jis nužingsniavo savo miegmaišio link ir pradėjo pakuotis savo daiktus. Lee ir Ten-Ten reikšmingai susižvalgė.

    -O kaip pusryčiai? – nedrąsiai paklausė Lee. Kai Nejis blogai nusitekęs, geriau su juo neprasidėti.

    -Patys kalti, kad miegojot taip ilgai. Pusryčių nebus. Po penkių minučių paliekam stovyklavietę. Paskubėkit. – ant pečių užsimetė kuprinę Nejis.

    - Na ir surūgėlis...- pašnabždėjo savo bendraminčiui Ten-Ten. Hyuuga apsimetė, kad nieko neišgirdo.



    Nejis buvo Hyuugos – vieno žymiausių ir didžiausią įtaką Konohoje turinčio klano atstovas. Ši galią, susitvardymą ir kantrumą reiškianti pavardė Nejiui buvo kokti ir atgrasi. Tiesa, kad klanas buvo gerbiamas už išlaikytus amžių senumo papročius, tačiau patys papročiai buvo žiaurūs ne tiek pašaliečiams, kiek patiems klano nariams. Vien buvimas tame apnuodytame klano rajone Nejiui buvo tikra kankynė, todėl jis stengėsi imtis kuo daugiau veiklos ir kopti shinobio karjeros laiptais, kad tik nereiktų būti su nekenčiamomis ir neteisingomis klano taisyklėmis.

    Nejio motina mirė jį gimdydama, o tėvas paliko šį pasaulį kai jo sūnus buvo dar visai vaikas. Vietoj šeimyninės šilumos jis gavo Hyuugos klano prakeiksmą – žalsvą antspaudą ant kaktos, kuris žymėjo jį kaip antraeilį, suteptąjį klano narį. Nors ir pripažintas talentingiausiu viso Hyuugos klano įpėdiniu, Nejis negalėjo tapti klano galva vien dėl to, kad buvo gimęs šalutinėje klano šeimoje, kurios pareiga – ginti pagrindinę šeimą. Nuo pat gimimo durys į pačias galingiausias ir įstabiausias Hyuugos paslaptis Nejiui buvo užtrenktos. Neapykanta pagrindinei klano šeimai buvo įgimta ir įskiepyta tėvo.

    Dėl nesėkmingo gyvenimo klano narių apsuptyje, Nejis iš paskutiniųjų stengėsi įrodyti ko buvo vertas visam Konohos miestui. Greit, po akademijos užbaigimo, jis buvo paskelbtas talentingiausiu naujoku. Vos šešiolikos jis tapo jouninu, o vieta nuožmiausioje Konohos ANBU komandoje buvo ranka pasiekiama. Dauguma shinobių, savo kūną ir sielą paaukojusių kovos menų labui, taip ir nepasiekia tokių rezultatų per visą gyvenimą. Tačiau Nejis buvo kitoks. Viskas, ką jis turėjo, buvo valia ir noras ištrūkti iš varginančių klano taisyklių.

    Nuo viso to jis buvo taip pavargęs... Pavargęs įrodinėti savo jėgą kitiems ir sau pačiam... Pavargęs nuo kreivų pagrindinės šeimos atstovų žvilgsnių... Pavargęs nuo pašaliečių dėmesio... Pavargęs nuo savo paties atvaizdo veidrodyje... Pavargęs nuo žalio, jo kaktą sudarkiusio, bloga lemiančio antspaudo... Pavargęs būti tik antru eilėje... Jis buvo taip pavargęs... net ir tą naktį, kai jam buvo vos trylika... nukovęs savo priešą, Nejis gulėjo skendintis savo paties kraujyje, pasiruošęs susitikti kaktomuša su pačia mirtimi. Tiesa, žvilgsnių kovoje niekas nebūtų jo nugalėjęs, net pati giltinė... tačiau tą naktį jis buvo pasiruošęs šaltam mirties glėbiui.

    Tačiau, viskas pasikeitė... Atsitiko kažkas visai neprognozuojama. Į pagalbą atskubėjo ji. Sasayaki Amaya. Kai Nejis išgirdo iš jos mažų, putlių lūpų ištrūkusį tylų, vos girdimą, šauksmą...Jis nesuprato kaip, bet tas švelnus kvietimas įkvėpė jam noro gyventi. Pirmas vaizdas, kurį pamatė atgavęs sąmonę, buvo nefrito spalvos akys. Akys, kurios nepaliko jo minčių jau ketverius metus. Akys, kurios nepaliko jo ramybėje net sapnuose.

    Po to įvykio, jis nebebuvo toks pats. Kažkas pasikeitė. Po grįžimo į Konohą, Nejis ėmėsi darbų su dviguba jėga. Tik dabar jo neapleido viltis. Hyuuga žinojo, kad išauš diena, kai jis pagaliau sugebės ištrūkti iš savo narvo ir pakilti skrydžiui.
    Jis bus laisvas...

    Greitai skuosdami medžių šakomis, trys Konohos shinobiai: Nejis, Lee ir Ten-Ten skubėjo Ugnies šalies nindzių sostinės link. Komandos vadas Hyuuga šuoliavo priekyje į darbą pasikinkęs savo ištikimąsias Byakugan akis. Ši nepakartojama akių technika leido jam matyti viską 360 laipsnių kampu. Jokie spąstai, kliūtys, ar net mažiausi vabalai nebūtų pajėgę išvengti jo žvilgsnio. Būtent dėl šio nuostabaus talento, Hyuugos klano atstovai buvo labai gerbiami ir vertinami mūšio lauke. Nors ir misija buvo beveik pasibaigusi, Nejis žinojo, kad atsarga gėdos nedaro. Mažiausia klaida ir du mėnesiai įtempto darbo būtų nuėję šuniui ant uodegos.

    Nors komanda lėkė velnišku greičiu, Nejis vis skatino Lee ir Ten-Ten paskubėti. Dažniausiai tokio stulbinančio greičio iniciatorius buvo Lee, kuris mėgdavo save visaip išbandyti, tačiau dabar jis nerodė didelio noro kuo greičiau pasiekti tikslą. Ten-Ten buvo nustebusi, kad Nejis šitaip skuba. Jis niekada nerodydavo tokio entuziazmo. Nuo pat ankstyvo ryto jis buvo kažkoks keistas, lyg nesavas. Šis faktas net privertė ją nusiminti.

    Dėl ko jis taip skuba?

    Ji nežinojo kodėl. Tiesą sakant, Ten-Ten žinojo tik labai mažai apie Nejį. Jis niekada nekalbėdavo apie save, tarsi būtų apsimūrijęs betono sienomis, o raktą nuo vienintelių durų išmetęs. O dabar, jis atrodė netgi kitoks negu ligi šiol. Tai privertė vienintelę komandos kunoichi suprasti, kad ji visiškai nepažįsta Hyuugos.

    Kadaise, Ten-Ten netgi puoselėjo Nejiui švelnius jausmus. Labai daug bendraamžių merginų kuždėjosi, gatvėje praėjus Nejiui. Jis buvo toks žavus. Daugelis jaunų kunoichi tikėjosi paliesti jo ilgus kavos spalvos plaukus. Netgi jo rūstus stotas joms atrodė patrauklus, o sidabrinis Nejio žvilgsnis būtų buvusi puiki gimtadienio dovana kiekvienai iš jo gerbėjų. Tačiau jis niekada neparodė susidomėjimo. Atrodė, kad toks dėmesys ji dusino. Todėl jis niekada nesirodydavo vakarėliuose ar šventėse. Netgi gatvėse jis rodėsi retai.

    Taip galvodama, Ten-Ten atsiliko nuo skubančių į priekį vaikinų. Tai pastebėjęs, Lee šūktelėjo į priekį išsiveržusiam komandos vadui:

    -Ei, Neji! Palauk, mes turime sustoti ir pailsėti. Ten-Ten pavargo.
    Nejis stabtelėjo ir atsisuko.

    -Ne, Lee, aš dar galiu bėgti!- susigėdusi užprotestavo Ten-Ten.- Aš tik... Man viskas gerai.

    - Girdėjai, jai viskas gerai.- sumurmėjo Nejis,- galime tęsti kelionę.


    Kai šokinėjimas šakomis buvo pratęstas, Lee kupinu užuojautos žvilgsniu pažvelgė į Ten-Ten. Jam nepatiko kaip Nejis elgėsi su ja, tačiau, deja, ką nors pakeisti jam nebuvo lemta, todėl jis stengėsi nesikišti. Be to, jis visiškai pasitikėjo savo komandos nare ir žinojo, kad ji galėjo kuo puikiausiai pasirūpinti savimi. Vis dėlto, ji buvo viena grėsmingiausių naujosios kartos nindzių.

    ~*~


    Prie Konohos vartų budintys Chuuninai Kotetsu ir Izumo, kaip visuomet nuobodžiavo. Kai nebūdavo ką veikti, jie prasimanydavo įvairiausių pramogų nuotaikai praskaidrinti. Labiausiai jie mėgo lažintis.

    -Statau už tai, kad žmogus, kuris pirmas peržengs vartus, bus moteris,- šyptelėjo Kotetsu ir numetė ant stalo 100 jenų monetą.

    -Cha! Pamatysi, tai bus vyras,- nusivėpė Izumo ir pasekęs draugo pavyzdžiu, išsitraukė iš kišenės dar vieną monetą.
    Dabar liko tik laukti.

    Po kiek laiko jie išgirdo trijų porų kojų keliamus garsus. Trypimui artėjant, Chuuninai vis labiau įsitempė, Kotetsu net atsistojo. Jie sulaikė kvapą, kai pro vartus, it žaibo trenktas, pralėkė Nejis.

    -Ech... Hyuuga,- burbtelėjo Kotetsu.- Še, pasiimk.
    Nugalėtojas Izumo sugavo jam mestą monetą ir triumfuodamas įsidėjo ją į kišenę.

    - Statau už tai, kad dabar pirmas pro vartus įeis šuo,- pasiruošęs naujam iššūkiui pasakė Kotetsu.

    -Tu ką, nori pralošti visą savo algą?- nusijuokė Izumo.

    ~*~


    Pirmasis pasiekęs Konohą, Nejis sustojo laukdamas atsilikusių komandos narių. Miestas buvo nepasikeitęs, kaip visuomet skendėjo šilumoje ir harmonijoje.
    Ji kažkur čia

    Nejis žinojo, kad Amaya buvo viena talentingiausių Konohos medikių, todėl daugiausiai laiko praleisdavo ligoninėje, gydydama lengvus ir vidutinio sunkumo sužeidimus. Lengviausia "netyčiom" susitikti su ja būtent ten...

    Hyuugos ilgi, kavos spalvos plaukai, plaikstėsi šiltame Konohos vėjyje ir jis jautėsi laimingas. Ne todėl, kad pagaliau grįžo namo, o todėl, kad buvo arčiau jos.. arčiau jį išgelbėjusio angelo...arčiau Amayos.

    Tokį jį pamatė Ten-Ten, ką tik kirtusi Konohos miesto sieną. Laimingą ir besišypsantį. Staiga jai toptelėjo... Nejaugi visa tai dėl jos?

    -Ką ji tokio padarė, kad užsitarnavo tokį beatodairišką tavo dėmesį, Neji? – nesusilaikiusi paklausė Ten-Ten.
    Hyuuga atsisuko, tačiau nepasakė nė žodžio.

    -Juk žinai, dauguma Konohos merginų atiduotų bet ką už tai, ką gauna ji. – Nejis ir pats tai suprato, dėl to ir šalinosi merginų.

    -Atleisk, Ten-Ten.- pasakė jis ir nusisukęs pradėjo eiti. Akimirką jaunai kunoichi pasirodė, kad matė gailestį jo akyse.

    -Ji netgi nėra graži! - jo pavymui sušuko Ten-Ten, su tokia replika priversdama Neji sustoti.

    -Ten-Ten, nurimk,- nebegalėdamas ilgiau likti nuošalyje, ramino draugę Lee. – Juk žinai koks jis užsispyręs. Jei kažką sumano, niekada jo nuo tos idėjos neatplėši. Net norėdama nepakeisi jo nuomonės. Tiesiog pamiršk.

    Lee viską išdėstė taip, kad kiekvieną žodį girdėtų ir Nejis. Tai tik dar labiau pripildė Hyuugos kantrybės taurę. Kaip jam atsibodo tų nesupratingų kvailių kompanija. Dabar jam norėjosi viską kuo greičiau užbaigti. Net troškus klano rajono oras atrodė geresnis nei jo komandos narių kompanija. Nusiprausti po dušu ir pamatyti Amayą – tai buvo viskas ko jis norėjo.

    Visą likusį kelią į Hokagės bokštą, trys shionobiai įveikė tylėdami. Visi jautėsi nemaloniai ir nesistengė to slėpti. Penktosios kabinetas buvo užimtas, todėl Nejiui, Lee ir Ten-Ten, teko nemaloniai stoviniuoti aplink. Kai pro duris pagaliau išėjo susiraukęs Shikamaru ir užleido vietą, Nejis liūdnai šyptelėjo ir peržengė slenkstį pirmas.

    Pamačiusi juos Penktoji Hokagė išsišiepė lyg ausų, ir pasveikino taip ilgai užtrukusius shinobius.

    -Misiją įvykdėme sėkmingai, didesnių sužeidimų neturime, - raportavo komandos vadas.

    - Taip ir žinojau, kad galiu jumis pasikliauti,- sunėrusi ant stalo rankas, kalbėjo Tsunadė.- Džiugu, kad esate tokie stiprūs. Aš didžiuojuosi jumis.

    -Dėkui, Hokage-sama,- atsakė shinobių trijulė ir pagarbiai nusilenkė.

    - Ech... aš tokia pavargusi,- atbula ranka perbraukė užmerktas akis Penktoji,- Pastaruoju metu neduoda ramybės vienos medikės dingimas. Ji dingusi jau beveik mėnuo. Visos paieškos buvo šuniui ant uodegos. Neradome jokių įkalčių, tačiau manome, kad ji buvo pagrobta.

    Nejis sustingo vietoje. Atrodė, kad jo plaučiai patyrė labai didelį smūgį. Kiekvienas įkvėpimas buvo skausmingas.

    -Pagrobta?- persigando Lee,- O varge... kas ji tokia? Nesakykit kad Sakura-san...

    -Ne, tai ne ji,- atsiduso Tsunadė,- pagrobtosios vardas - Sasayaki Amaya.

    Iki tol Nejis neįsivaizdavo, kaip sugniuždyti gali du žodžiai. Jis pajuto, kaip širdis akimirkai sustojo, o paskui pradėjo plakti taip smarkiai, lyg grasindama iššokti iš krūtinės.

    Jis matė ją... tolstančią. Matė gęstančią jos šypseną. Bandė sugriebti Amayos ranką, tačiau ji dingo tolumoje. Išnyko be pėdsako, tarsi šiltas ir mylimas vidurvasario sapnas...


    ***
    Nu va... tikiuosi visa šita košė jums dar nepradeda atsibosti . O net jei ir pradeda, vistiek ačiū kad skaitot. Aš jus MYLIU

  11. #43
    Egzošysto-tama
    Robbu-chan avataras
    Įstojimo data
    2008 08 30
    Vietovė
    lol
    Įrašai
    49
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    aniki!!!!
    pagaliau prisiruosiau..ech..

    num va, geris kaip visada ... (ir labai dziaugiuosi, kad esu zmogas, kuris daziausiai pirmas viskas suzino, perskaito ir paredaguoja siek tiek)

    va, db tavo lauktoji kritika..(cha cha)..priekaistu jokiu neturiu, tik va, pabaiga butu dar fainesne, jei pats paskutinis sakinys butu apie Amaya, ta prasme, jei veiksmo vieta persikeltu bent minutei pas ja ir pasibaigtu..(bet cia tik mano pasiulymas)...o siaip, jei kada netingesiu, sutvarkysiu kablelius

  12. #44
    [A]Maya
    Guest
    waaaa. Aniki!!! dėkui, tu valdai Ačiū už pagalbą, tiek moralinę tiek praktinę. Myliu

    Gal ir gerai sakai, kad būtų fun kad pereitų vaizdas pas Amayą, bet aš šitą skyrių tyčia dariau taip, kad jis atsiskirtų nuo visų kitų. Ta prasme, kad čia apie Amayą ir turi būt tik užsimenama. Man bent jau taip atrodė įdomiau. ;D Na nežinau, palaukim ir pažiesim ką pasakys kiti.
    Dar kartą ačiū

  13. #45
    Egzošysto-tama
    Robbu-chan avataras
    Įstojimo data
    2008 08 30
    Vietovė
    lol
    Įrašai
    49
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    ka zn, gi nerasau taip gerai, kaip tu ....va..tik man atrode fun, jei tas paskutinis sakinys butu susijes su esama amayos vieta..o new chapteris vel prasidetu tuo paciu sakiniu..
    ir kaip as galiu nevaldyt, jei esu tavo senpai (ir vel tas mano pasikelimas..)

  14. #46
    [A]Maya
    Guest
    Šiaip man magėjo paklaust dar skyriaus pabaigoj, bet kažkaip susilaikiau. Dabar nusprendžiau, kad visgi noriu sužinot.

    Kaip jums atrodo veikėjų aprašymai, ta prasme jų charakteriai. Ar pakankamai gerai juos atskleidžiu ir ar tiksliai. Žinau, kad su antraeiliais veikėjais reik padirbėt, bet kalbant apie pagrindinius. Amaya nesiskaito, nes ji mano veikėja, o va tikrieji veikėjai pvz Itachis, Nejis ir kiti? Kaip jums atrodo? jei ko trūksta, ar norėtumėt matyt kokius bruožus kokių nepadariau, tai laukiu patarimų. Atsižvelgsiu į visus. AČIŪ!!!

  15. #47
    Egzošysto-tama
    Robbu-chan avataras
    Įstojimo data
    2008 08 30
    Vietovė
    lol
    Įrašai
    49
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    mano kuklia nuomone, tai gerai..na, nebent Lee galėjai suteikt daugiau Lee-iškumo, jo tokio užsidegimo..bet jis kaip 3-eilis veikėjas..Itachis ir taip labai paslaptinga asmenybė, labai nenuspėjamas, tai net įdomu pasiziurėt, kaip tu jį interpretuoji .. (ir man patinka tavoji interpretacija), o ypač obuolių pyragas (legendinis gėris) ....

    daba man atminty vėl iškilo tavo requestas dėl iliustracijos... (gal kadanors..)..

  16. #48
    Sakikao
    (sic)enemy avataras
    Įstojimo data
    2008 08 13
    Vietovė
    kaunas
    Įrašai
    164
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    14
    Jiewe, kaip as myliu savo biski trenktas Aniki

Puslapis 3 iš 12 PirmasPirmas 12345 ... PaskutinisPaskutinis

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •