Puslapis 3 iš 12 PirmasPirmas 12345 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 33 iki 48 iš 184

Kronikos

  1. #33
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Knygos? ^^;; Knygą labai sunku parašyt, o dar kai užeina kokia kūrybinė krizė tai... ugh - . -

    Kitą dalį įdėsiu rytoj, o jeigu kas sekat anglišką variantą, tai naujausią skyrių rasite čia:

    Chronicles of Shim Changmin, Day 3 - 4

    Džiunsu sako:
    Skaitykit, plyyyz



    Nes kitaip Džedžiungas jums padarys


    CAPT~ xD


    Paskutinį kartą taisė Eglaya : 2007-08-01, 22:56

  2. #34
    "Umi no Suna" Dark
    radament666 avataras
    Įstojimo data
    2007 02 18
    Vietovė
    Klaipėda
    Įrašai
    182
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    :d:d:d
    Priklauso Klaipėdos Japonų Animacijos Klubui

  3. #35
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    ^ Kore wa nani? O.o


    Ahem.. kaip žadėjau.

    Paaiškinimai

    Vasabis (wasabi) - dar kitaip žinomas pavadinimu "japoniški krienai".

    Jeollanam-do - Džiollanam-do. Pietų Džiolla. Pati piečiausia Pietų Korėjos provincija (neskaitant Jeju-do salos)



    jeigu žodžiai nepaaiškinti, vadinasi, tai jau buvo padaryta ankstesniuose skyriuose.





    Kronikos
    3 diena (2)




    - Tai paukštis!

    - Tai lėktuvas!

    - Tai sklandytuvas!

    - Ne, tai parašiutas, durniai jūs!

  4. #36
    Rimtas forumo narys
    Kurotani avataras
    Įstojimo data
    2007 01 01
    Vietovė
    Kaunas/Panevėžys
    Įrašai
    130
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Mwahaha.. I've alleady knew this >.<
    thumbs up for Eglaya.. sitas fanfic tikrai 10/10
    tarp kitko sis skyrius 3(2) mano megstamiausias (kol kas. ..nes manau sioje istorijoje teks skaityti dar "sedevresniu" dienu)
    ..tiesiog galiu numirti isivaizduodama JeaJoong besivaikanti vargsa kereiveli
    *reads again and falls dead*

  5. #37
    Onna

    juudiiiss avataras
    Įstojimo data
    2007 06 29
    Vietovė
    Jonava-Kaunas
    Įrašai
    299
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    Nu tikrai kuo toliau tuo idomiau lauksim tesinuko

  6. #38
    Yume
    Guest
    Jap sita as jau irgi angliskai perskaiciau be galo didele geros nuotaikos doze tos kronikos "jis jau buvo bepasiekiąs Super Sajano lygį 2" xDDDDDD viena mano megstamiausiu fraziu sitoj daly xD jega, noriu dar! :>

  7. #39
    "Umi no Suna" Dark
    radament666 avataras
    Įstojimo data
    2007 02 18
    Vietovė
    Klaipėda
    Įrašai
    182
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Geras, pradejau zvengti, tai reikejuo uz burnos laikytis, kad dragelio nepazadinciau. "na ir vaizdas jam atsivere, 3 dumblini bichai ir vienas trenktas blondinas"
    Priklauso Klaipėdos Japonų Animacijos Klubui

  8. #40
    Yume
    Guest
    Hay, Egle, kur updatai? net english ner :/// as jau pasigedau tavo rainiu :> Geros nuotaikos doze visai dienai Tikiuosi greitai bus nauju daliu ka skaityt :>

  9. #41
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Mano rainių? xD
    Ahem, sorry kad taip. Buvau išvažiavus 5 dienom į kaimą tarp miškų be interneto, tai tik gmail'as telefone palaikė mano gyvybę. Jau įpusėjau anglišką Day 3 - 5 ir jeigu netingėsiu, įdėsiu ir lietuvišką šiandien, kokį mes čia turim.. a, 3 Diena (3)

  10. #42
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Double-post *gasp*

    meh - . -

    ką tik buvo paupdate'inta angliška versija jeigu kam įdomu:

    Chronicles of Shim Changmin - Day 3-5

  11. #43
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    triple-post

    *dies*

    Kai žaibai suvaro internetą ir teliką, tai nekas - . -
    Taigi, duodu dar vieną skyrių. Paaiškinimų nebus, nes, man atrodo, visi terminai jau kartojasi

    Dėkui darkart labai, kad skaitot


    Kaip sako Coca-Cola reklama - Mėgaukis! ^_^




    Kronikos
    3 diena (3)


    Ten gulėjo nedidelis kvadratinis maišelis. Vienas jo galas buvo praplyšęs ir pro skylę kyšojo juodos blizgios dėžutės kraštas. Primerkiau akis. Nors matėsi tik mažytė dėžutės dalis, pastebėjau keistus, besiraizgančius aukso spalvos raižinius. Pirmoji į galvą atėjusi mintis buvo „RUSIŠKA“. Na, tai tikrai priminė tas mažas rusiškas dėžutes, kurias Maskvoj žmonės pardavinėdavo kaip suvenyrus ir kurios kainavo daugiau negu paprasti juvelyriniai papuošalai. Aišku, aš nesu buvęs Maskvoj, tiesiog žiūriu Travel ir Discovery kanalus. Kartais telikas yra neblogų žinių šaltinis. Išmoksti ne tik tarsi kietas riešutėlis įveikti misiją neįmanomą.





    Pritūpiau.

    – Ką sumąstei, Čangmin-a? – smalsiai paklausė Džiunsu, nekreipdamas dėmesio į besitęsiančių gaudynių riksmus.

    – Ak, tu mažas... – Pak Jučionas atsitūpė greta manęs laukdamas, ką ketinu daryti.

    – Nenoriu nieko bloga, - ištariau neatitraukdamas akių nuo dėžutės, - tai tiesiog šiek tiek įtartina...

    Jiedu abu nusijuokė.

    – Tu visuomet įtarus, - sukikeno Jučionas.

    Nu OK, gal aš ir buvau paranojikas, bet ir tam turėjau priežastį. Dėl savo proto būklės be jokio vargo kaltę galėjau suversti tam faktui, jog mes gyvenom Šiaurės Korėjos kaimynystėj. Ką ir bekalbėti apie prieš kelias minutes praskridusį karinių pajėgų naikintuvą. Negana to, dabar Hyungas savo laukuose vaikėsi kažkokį kareivį, o visi jo daiktai gulėjo čia pat, priešais mane. Ir ką gi aš mačiau? Nedidelę rusiško stiliaus dėžutę, saugiai suvyniotą į tvirtą medžiaginį maišelį.

    Tai veda mus prie kito klausimo – kas, jeigu mūsų karinės pajėgos iš priešiškos valstybės sugebėjo nugvelbti vertingos informacijos? Kas, jeigu tai ne informacija, o galingas ginklas? Nu jo, sukištas į mažą dėžutę, bet kas sako, kad ginklai privalo būti milžiniški?

    Ištiesiau ranką ir jau buvau besuimąs dėžutę, kai mane išgąsdino virš mano galvos aidintis laukinis riksmas.


    – NELIESK ŠITO!! – pakėliau akis ir pamačiau manęs link slystantį kareivį, ištiesta ranka ir plačiai atmerktomis akimis.




    TAUKŠT!





    Jis staiga sustingo savo trajektorijoj su nustebusia išraiška veide. Jo galva pakrypo kairėn, tamsios akys užsivertė ir karys be sąmonės šleptelėjo ryžių balon.

    Už jo stovėjo Hyungas. Akyse švietė ryžtas, o rankos tvirtai spaudė kauptuko rankeną.

    – Pričiupau, išpera! – išdidžiai pareiškė jis, nužvelgdamas savo ryžių priešą skvarbiu žvilgsniu.

    Man atvipo žiauna. Hyungas ką tik atjungė kareivį! Išgirdau cyptelint Džiunsu.

    – Ar tu bent suvoki, ką padarei? – paklausė Pak Jučionas, artėdamas prie Hyungo ir nokautuoto kario kūno.

    – Jo, atsikračiau parazito, - Hyungas įspyrė kareiviui į blauzdą ir atsisuko į mane, - surinkit jo daiktus, nešamės jį namo apklausai ir NELIESK ŠITO! – suriko jis rodydamas į mane pirštu, kai darkart ištiesiau ranką, norėdamas paimti dėžutę. – Čia gal kokia bomba ar kas.

    Man nutirpo ranka. Na, juk tikrai galėjo būti bomba. Arba koks nors super mega ultra naujas futuristinis moderniausias ginklas. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, susmegdamas gilyn į balą. Ne, pala. Žvilgtelėjau kairėn. Džiunsu pritūpė greta manęs. Jis atrodė šiek tiek šokiruotas.

    – Ar tavo hjongas visuomet taip elgias? – sušnibždėjo jis.

    Žvilgtelėjau sau per petį atgal. Hyungas ir Pak Jučionas kėlė nuo žemės kareivį. Jiedu užsimetė jo rankas ant savo plačių pečių ir nusitempė jį per lauką takelio link, kuris vedė atgal į Hyungo pašiūrę. Vėl pažvelgiau į Džiunsu.

    – Taip,- linktelėjau, - jis trenktas, ekscentriškas ir nenuspėjamas.

    Džiunsu prunkštelėjo.

    – Davai, - jis bakstelėjo man alkūne, - aš tau padėsiu, - ir ėmė tvarkyti parašiutą.



    ***



    Taigi spėkit iš trijų kartų, kas turėjo slaugyt kareivį su kauptuko sutvatyta galva? O taip, aš. Nes Hyungas negalėjo žiūrėti į tą „parazitą“, Džiunsu jo prisibijojo, o Pak Jučionas labai tvirtai pareiškė: „JOKIU BŪDU, BIČAS.“

    Tad turėjau nuauti tuos milžiniškus sunkius batus, nuvilkti jo visokių prietaisų prikimštą liemenę, kelnes ir... uu... kaip norėjau, kad vietoj šito griozdo į Hyungo ryžių laukus būtų nusileidusi kokia seržantė. Nesakau, kad jis smirdėjo ar šiaip kas nors tokio, bet jis buvo sunkus. Man labai įdomu, kaip tiedu dantų krapštukai, t.y. Hyungas ir Pak Jučionas sugebėjo parvilkti jį atgal į pašiūrę, į MANO kambarį. --___--" Jokios pagarbos mano privatumui, tipo visiškai.

    Pagaliau įbrukau jį į savo pižamą ir – koks siaubas – audinys vos nesuplyšo jam per krūtinę. >< Galbūt reikėjo nuvilkti jam tuos marškinėlius... ='.'= FUI, NE! BJAURASTIS >o
    Kažkas pasibeldė į duris ir vidun įlindo Džiunsu galva. Atsistojau.

    – Ar jau baigei su juo? – paklausė jis. – Džedžiung-hjongas prašė jo drabužių.

    Man atvipo žandikaulis. Džiunsu visiškai atstūmė duris ir stovėjo ant slenksčio, laikydamas už nugaros rankas, šypsodamasis tarsi nuolankus antros klasės mokinukas. Įtariai jį nužvelgiau ir nuėjau prie sienos, kur buvau palikęs visą kariškų daiktų krūvą. Pakėliau švarką ir nurinkau keletą prietaisų. Dėl viso pikto. Kad Hyungas nesugalvotų jais pasinaudot ar ką.

    – Kam jam jie? – paklausiau vis dar tyrinėdamas tamsius drabužius.

    – Džedžiung-hjongas nori juos išskalbti! ^_^ - laimingas pareiškė Džiunsu ir priėjo prie manęs, laikydamas kišenėse rankas.

    Pfff, nu viskas aišku, pamaniau, nuimdamas likusius metalinius ir plastikinius prietaisus, gumulus ar kas ten tokie buvo prilipę prie kareivio kelnių. Greitai turėjau gražią peilių, smeigtukų ir kitų šalto plieno niekučių, kurių nė pavadinimo nežinojau, krūvelę. Akivaizdu, jog Hyungas norėjo atsikratyti visomis įmanomomis „parazito bakterijomis“, kurios per karišką aprangą galėjo apkrėsti jo pašiūrę, tad jis nusprendė perskalbti tuos drabužius. Ko gero, jeigu tik galėtų, dezinfekcijai jis panaudotų ir pesticidus bei žiurkių nuodus. Truputį keista, kad jis dar nenustūmė to vargšo į lauko dušo kabiną ir neišprausė nuo galvos iki kojų. Su muilu. Hyungas nėra pakvaišęs dėl švaros. Tiesiog jis pakenčia tik savo paties mikrobus.

    – Ūūf~ - atsiduso Džiunsu, kai sviedžiau į jį kareivio drabužius. Viena rankovė uždengė jam veidą. Jis ją nusipurtė ir, tvirtai laikydamas tą medžiagos gniužulą rankose, pasilenkė paimti batų. Šito vaikino paklusnumas buvo neįtikėtinas. Jis nužvelgė drabužius, o tada pakėlė akis į mane.

    – O kaipgi jo triusikai? – nekaltai paklausė jis.



    GA~



    – Prašau, ką sakei? O___o – maniau, kad blogai išgirdau.

    – Nu, apatiniai. Tipo, maikė, triusikai, kojinės ir visa kita... ^^ - laimingas paaiškino Džiunsu.

    – Tu tikriausiai juokauji, - sprandą išmušė šaltas prakaitas, - kojinės tavo rankose, bet jeigu tu manai, kad aš jį išrengsiu nuogai, tai tau tikriausiai atsisuko visi likę varžtai.

    – Bet Džedžiung-hjongas sakė...

    – NUSISPJAUT, KĄ TAS PRIETRANKA SAKĖ, AŠ JO APATINIŲ NELIESIU, IR VISKAS! – pratrūkau. – Gali jam pasakyti, kad Min-a atsisakė bendradarbiauti, jeigu nori, – sukryžiavau ant krūtinės rankas ir nusukau į šoną akis. Nu šakės. Ir šitas bachūras dar buvo už mane vyresnis. Neįtikėtina.

    – OK, Čangmin-a. Tada tik pasirūpink juo, - Džiunsu linktelėjo šiek tiek sutrikęs ir išėjo iš mano kambario. O gal dabar turėčiau sakyti – mūsų kambario?


    >.<


    Ir vėl likau vienas su kareiviu. Mano akys klaidžiojo sienomis parašiuto link, kuris mėtėsi tolimiausiame kambario kampe, dešinėj pusėj. Ant jo vis dar gulėjo tamsi dėžutė suplėšytame maišiuke. Man panižo panagės. Juk niekas gi nenukentės, jeigu aš ją atidarysiu, ką? Ta prasme, netgi jei ten iš tikro yra bomba, mes esam atokiam kalnų kaimely – žūtų nedaug žmonių. Aišku, mirti aš nenoriu, tačiau negali žmogus ignoruoti smalsumo. Būkim biedni, bet teisingi – pasaulis nelabai pasiges tokio vėplos kaip Hyungas. Tiesa, futbolo aistruoliai bet ką atiduotų už mano skalpą, jeigu žūtų Džiunsu, tačiau tokiu atveju ir aš pats jau būčiau nebegyvas, tad išvada viena – pažiūrim.

    Priėjau arčiau ir paėmiau dėžutę į rankas. Nebuvo sunki. Koks vienas kilas, ne daugiau. Išėmiau ją iš sumaitoto maišelio ir atidžiai apžiūrėjau. Dėžutė buvo taisyklingo kubo formos. Viena kraštinė apie 15 cm. Paviršius buvo toks švelnus ir lygus, kad lengvai galėjai ją išmesti, jeigu užsižiopsotum bent akimirkai. Tie keisti auksiniai raižiniai ant medinio paviršiaus vinguriavo ant keturių sienų, tarsi nurodydami dėžutės viršų, kur ji turėtų būti atidaroma. Geriau įsižiūrėjęs supratau, kad tie raižiniai visai nebuvo rusiški. Buvo panašūs... atrodė... airiški? Keltiški? Druidų?

    Sušnirpščiau ir atsispyriau pagundai sviesti dėžutę atgal ant parašiuto. Ką kareivis veikė su pasakų dėžute? Rimtai, jeigu joj nebuvo jokio ginklo arba bent jau žiauriai aromatingų prieskonių ar maisto, tuomet, sakyčiau, Ponui Kariui trūko vieno šulo.

    – Uu... – krūptelėjau nuo keisto garso ir žvilgtelėjau sau per petį. Kareivis sukrutėjo.

    Greitai nustūmiau dėžutę atgal ant parašiuto ir nuskubėjau prie jo. Regis, jis pagaliau atgavo sąmonę.

    – Mm... – burbtelėjo jis susiraukęs, kai priklaupiau jam iš kairės. Atidžiai stebėjau, kaip jis vis dar užsimerkęs pakelia ranką ir patrina sau kaktą. – Kas per... – sumurmėjo jis pamažu atsimerkdamas.

    Ko gero, susišiaušusio devyniolikmečio vaizdas buvo nelabai jo skonio, nes staiga jo akys išsiplėtė iš nuostabos, jis pašoko, atbulomis traukdamasis nuo manęs tolyn, ir galiausiai trenkė į sieną savo sužalotą galvą.

    – A-u... – vėl susiraukė jis, siekdamas guzo.

    – Ramiai, - bandžiau kalbėti kuo tykesniu balsu, kai jis tuo tarpu žvalgėsi po kambarį, bandydamas įsisavinti jį supančią aplinką, - aš nieko tau nepadarysiu, - (tarsi būčiau galėjęs jį sužeisti -_-"), - sveikas sugrįžęs.

    – Aa... – regis, jis pagaliau viską prisiminė. – Atsiprašau, maniau, kad tu... tas pasiutęs išbalintas žemdirbys... uu... >< – jis atsargiai pačiupinėjo savo galvą. – Kuo jis man vožė?

    – Kauptuku. Pasisekė, kad nepanaudojo aštriojo galo, - ištariau jį stebėdamas.

    – Kas per... pižama? – jis nužvelgė save ir atsiduso. – Žinokit, man reikia kuo greičiau prisistatyti į bazę, aš... – jis bandė pasikelti, tačiau bejėgiškai susmuko ant patalo.

    – Žinokit, tai ne nuo manęs priklauso, - persimečiau į jo kalbos manierą, - čia vadovauja tas „pasiutęs išbalintas žemdirbys“.

    Jis sustabarėjo ir nužvelgė mane nuo galvos iki kojų.

    – Atrodai padoriai, - galiausiai pareiškė jis, - kas tave sieja su tuo panku?

    Staiga pajutau, jog įsigijau naują sąjungininką. *vidinis balsas: YES! >=D*

    – Jeigu „padoriai“ reiškia „ne pankiškai“, tai labai jums dėkoju. Deja, tas chuliganas yra mano hjongas. Laimė, mes ne giminės.

    Karys kilstelėjo antakį.

    – Aš – Šim Čangminas, - ištiesiau jam ranką.

    Jis akimirką dvejojo, o paskui ją paspaudė.

    – Džiong Junho.


    ------------------------------------------------------------------------------------------
    Bus Daugiau...





    Kadangi daugelis nėra susipažinę su DBSK (juk šitas fan-ficas yra DBSK ir **** cross-over), tai C'est Jeong Yunho : )~~~~~


    Paskutinį kartą taisė Eglaya : 2007-08-12, 22:39

  12. #44
    Onna

    juudiiiss avataras
    Įstojimo data
    2007 06 29
    Vietovė
    Jonava-Kaunas
    Įrašai
    299
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    jetus vajetus kaip apsidziaugiau sulaukus tesinio!!!! nors tiesa pasakius uzjauciu kaimynus mat tie jauciu net prabudo nuo mano zvengo kad ir kaip ten bebutu taip ir toliau

  13. #45
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    ^____^ dėkui greitai turėčiau įdėt kitą dalį.

    Tuo tarpu:

    Chronicles
    Day 3 – 5
    DIRECTOR’S Cut


    xD ^ šitas "kreizas" ko gero, į lietuvišką versiją įtrauktas nebus. Nežinau, pasakykit savo nuomonę tie, kurį anglišką variantą skaitot Nes čia lyg ir... "iškirptos scenos". Nu vienu žodžiu, smalsumas žmogų puošia

    Lauksiu jūsų nuomonės - į lietuvišką variantą dėti ar ne :]

  14. #46
    Yume
    Guest
    Dar neperskaiciau bet 100% sakau - DEK xDDDD negalima lietuviu, kurie yra arba tokie buki, arba tinginiai, kad neskaitytu angliskai, skriausti Ahhh laukiu tesinio, skaitydama pradejau garsiai juoktis, kad net mama atejo pasiziuret kas cia man pasidare

    tiesa, ten turejo buti rasiniu, net neisivaizduoju is kur mano buka galva istrauke rainius xDDDD


    Lekiu skaityt anglisko update'o :>>>>
    Paskutinį kartą taisė Yume : 2007-08-16, 23:09

  15. #47
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56

    Kronikos 3 diena (4)

    Dabar yra labai vėlu.. (arba labai anksti, kaip kam patogiau), bet aš šian išvažiuoju ten, kur nėra neto, tai norėjau ką nors jums palikt Sorry, jeigu palikau kokių nors typo'ų... Šian padariau po skyrių abiem variantam, tai truputį akys išvarvėjo ^^;;

    heh heh, yep, mano gyvenimo tikslas, juokinti žmones ir gaminti vitaminą C


    Kas skaitot anglišką variantą, šiandienos update'as:
    Chronicles of Shim Changmin - Day 4-1

    ---------------------------------------

    Ką derėtų žinoti:

    Japoniškai, skaičiavimas atgal penki, keturi, trys, du, vienas, skamba šitaip:
    go, yon, san, ni, ichi. Braškė japoniškai - ichigo. "Tabetai" - noriu valgyt. Nuo čia brangūs skaitytojai, priėję tam tikrą vietą tekste, išvadas darykit patys xD Iš tiesų tai yra nerealus žodžių žaismas

    Katsudonas - japoniškas kiaulienos maltinis.





    Kronikos
    3 diena (4)



    RAAAAUR!


    ='.'=


    Mūsų rankos sustingo ore, kai pasigirdo grėsmingas riaumojimas. Norėjau išsikasti duobę, susiriesti joje į kamuoliuką ir mirt. Nu kodėl mano pilvas visuomet daro man gėdą? Vos atsiduriu kokioje nors ypatingoje arba žiauriai įtemptoje situacijoje, jis pradeda kalbėt: VALGYT~, VAAAAAAAAAAAALGYYYYYYYT~

    Tačiau buvo keista, kad nepajutau to vidinio dundesio, kai pasigirdo riaumojimas. Mano delną gniaužianti ranka šiek tiek atsipalaidavo ir aš pažvelgiau į kareivį... ėė... Džiong Junho-hjongą. Jis atrodė šiek tiek susigėdęs ir, regis, pastebėjau pro jo ramią fizionomiją prasimušusias raudonas dėmes. Omo! Tai čia jis! Bent kartą sugurgė ne mano pilvas. Vargšas buvo alkanas ir mano galvoj vėl susiformavo dėl vasabio besikapojančių kareivių vaizdas. Che che, juokinga xD

    Tačiau, kita vertus, negalėjau išjuokti šito bičo, kuris, kaip man atrodo, šiame rajone buvo vienintelis normalus žmogus. Neskaitant manęs. Tad aš tik ramiai šyptelėjau ir linktelėjau.

    - Viskas gerai, - pasakiau, - galbūt ši vieta yra psichų laivas, bet čia pilna maisto.

    - Šiaip tai truputį gėda ^^;; - sumurmėjo Junho-hjongas ir nusišypsojo. Vos vėl neapakau. Jeigu kartais šitas bičas sumanytų nuolat šypsotis, reikia nešiotis su savim akinius nuo saulės. Dėl viso pikto, - Bet aš nenoriu tavęs gaišinti, - toliau kalbėjo jis ir žvilgtelėjo man per petį, - matau, sunešėt visus mano daiktus, labai jums dėkoju. Norėčiau kaip įmanoma greičiau nusigauti iki savo bazės, nors... – susiraukė jis. – Nematau savo drabužių...

    - A, jo... – atsistojau ir nuėjau prie spintos. – Deja, drabužiai man nelabai pavaldūs. Mano Hyungas yra paranojikas, kuris vietoj kurmiarausių mato malūnus, - atsidariau spintą ir atidžiau nužvelgiau visą jos turinį – nekas. – Duočiau tau savo drabužių, nes tu maždaug mano ūgio, bet, bijau, per siūles suplėšytum visus mano marškinius...

    - Nesu toks jau ir storas... – burbtelėjo kare— ėė... Junho-hjongas ir, kai vėl atsisukau į jį, negalėjau tuo patikėti – tas bičas atrodė nusivylęs. Jis parėmė delnu sau smakrą ir PAPŪTĖ LŪPAS. O, Jėzau, Marija su Buda, jeigu jūs tikrai ten esat. Jau maniau, kad šitas vaikinas yra visai padorus, o jis mat papūtė lūpas HYUNGO stiliumi... nors iki rūškanos Džedžiungo minos jam dar buvo toloka, bet vis tiek... Kareivis papūtė lūpas. Keista.

    - Mmm, tu ne storas, - pabandžiau išgelbėti padėtį, - tiesiog tu... geriau sudėtas. Šiaip ar taip, visų pirma tau reikia ko nors užvalgyt. Aš ir pats noriu užkąst, tai...

    Junho-hjongas ir aš staigiai žvilgtelėjome kairėn, nes kaip tik tą akimirką atsivėrė durys. Pirma pasirodė Džiunsu galva, o paskui vidun įslydo ir jis pats. Rankose jis laikė tamsiai mėlynų drabužių krūvą.

    - O, làba ^__^, - jis laimingas išsišiepė mūsų svečiui, - pabudai. Nuostabu! Aš – Kim Džiunsu. Kuo tu vardu?

    - Džiunsu-ši, - pridėjau pirštus sau prie smilkinių, mane šiek tiek erzino neišmatuojamas šio vaikio optimizmas, - ko reikia? – žvilgtelėjau į jį, įrėmęs delną sau į šoną.

    - A! – Džiunsu trinktelėjo sau per kaktą, tarytum jau būtų pamiršęs, ko čia atėjo, - Vakarienė ant stalo. Maloniai prašom prie mūsų prisijungti, - jis nusilenkė Junho-hjongui, - čia drabužiai, - ištiesė rankas, laikydamas tamsiai mėlynos medžiagos gniutulą, laukdamas, kol aš jį paimsiu.

    - Ar mes bent jau turim ką nors jo dydžio? – abejodamas paėmiau drabužius į rankas ir nužvelgiau tamsiai mėlyną švarką baltais apvadais, kuris pernelyg jau priminė mokyklos uniformą.

    - Džedžiung-hjongas sakė, kad šitie drabužiai yra iš tų laikų, kai jis labai domėjosi sportu ir daug treniravosi, - paaiškino Džiunsu, - jis sakė, kad kelnės gali būti kiek per trumpos, bet plotis turėtų būti tip-top ^__^.

    - Aš nestoras, - darkart burbtelėjo vaikinas ant grindų.

    - Taip, taip, viską žinom, - skubiai atsakiau, patikrindamas likusius apdarus. Kai Hyungas daug treniravosi... – Bet Hyungas demonstruodavo savo raumenis mokykloj! – staiga sušukau, spoksodamas į Džiunsu išplėtęs akis. – Čia jo modifikuota šulės uniformos versija! – jei gerai pamenu, šulėj jis niekuomet neryšėjo kaklaraiščio. Net jeigu ir užsimesdavo kokį, tai žiauriai netvarkingą ir išsidraikiusį.

    - Jo, ko gero... – Džiunsu suraukė antakius, žiūrėdamas į drabužių krūvą. – A! – jis staiga spragtelėjo pirštais, tarytum būtų kažką prisiminęs. – Taigi aišku! Dvyliktokų foto sesija mokyklos albumui! Hjongai Dedžiungas ir Jučionas – tądien jiedu abu pasirodė su tom modifikuotom uniformom ir sukėlė visus ant kojų. Mergos paklaiko, šulės dyrikas pasiuto, bet jie vis tiek sugebėjo nusifotografuoti jas dėvėdami...


    -___-" Gali nepasakot. Jų solo nuotraukos buvo pakabintos mokyklos šlovės galerijoj iškart po Pak Jučiono išleistuvių (kadangi Hyungas, kartoju, METĖ šulę). Dar du metus koridoriuose turėjau garbės stebėti nesiliaujantį panų seilėjimąsi prie tų nuotraukų. Tai žiauriai erzino.



























    - Nu tai pasimatysim, - Džiunsu darkart išsišiepė, eidamas durų link, - nevėluokit. Maistas nelaukia ^__^, - jis paskutinį kartą plykstelėjo savo nekalta šypsena ir pradingo. Ir aš supratau, kodėl Hyungas pasirinko Džiunsu savo pasiuntinuku – niekaip negalėjai supykt ant Kim Džiunsu. Jis buvo toks optimistas, jog iš tiesų vertė tave manyti, kad pasaulis pilnas saulės šviesos ir ramunėlių.

    - Kim Džiunsu, - kario balsas nuleido mane ant žemės. Žvilgtelėjau į jį. Jis atrodė šiek tiek nustebintas, - Mano sesuo eina dėl jo iš proto, - pasakė jis.

    - Geriau viena dėl futbolininko pamišusi sesuo, negu dvi sistros įsikliopinusios tą patį aktorių. Patikėk, - padaviau jam drabužius, - palauksiu koridoriuj.



    ***



    Durys atsivėrė. Stovėjau atsirėmęs į sieną, tad tik pasukau galvą kairėn ir pamačiau Junho-hjongą, glostantį ganėtinai susiglamžiusius baltus marškinius. Tamsiai mėlyno švarko rankovės buvo šiek tiek per trumpos, tačiau pats švarkas jam per pečius tikrai nebuvo per siauras. Ko gero, Hyungas savo pečiais garsėjo dar šulės laikais >.>".

    - Visai nieko, - pasitryniau smakrą, nužvelgdamas jį nuo galvos iki kojų.

    - Manai? – Junho-hjongas pasikasė galvą, suveldamas savo juodus plaukus. – Kelnės šiek tiek per siauros, - jis nepatogiai pasimuistė. Nu tai kas be ko. Hyungas turi patį liekniausią liemenį pasaulyje. Žaltys.

    - Visuomet gali atsisegt viršutinę sagą, - patraukiau pečiais ir nuėjau tolyn. Jau galėjau užuosti kunkuliuojantį Hyungo kimčio troškinį. Man lūpų kamputy kaupėsi seilės. Kaipgi toks trenktas tipas galėjo būti superinis virėjas? Gyvenimas tikrai turi savo būdų parodyti... parodyti... ai, koks skirtumas... MAISTAS!!

    Paspartinau žingsnį ir išgirdau, jog man už nugaros einantis Junho-hjongas padarė tą patį. Greitai jis mane prisivijo ir mudu ėjome pirmyn petys į petį. Jis atsiraitojo švarko rankoves. Mačiau jam ant dilbių pūpsančias venas, kurios tęsėsi iki pat jo plaštakų. Jis buvo tokio... sausaus ir gana šiurkštoko kūno sudėjimo, matyt dėl visų armijos treniruočių. Manau, normaliomis aplinkybėmis jis būtų buvęs šiek tiek putlokas. Tačiau dabar nuo jo sklido tik gerumas ir pasitikėjimas savimi. Jis ėjo ištiesęs nugarą ir šiek tiek įsitempęs, į kažką tolumoje įsmeigęs akis. Staiga jis kreivai šyptelėjo ir tarstelėjo:

    - Nužiūrinėji mane, Čangmin-gun?

    Sukaitęs nudūriau žemyn akis.

    - Tiesiog... smalsu, - sumurmėjau apimtas gėdos. Greičiausiai pernelyg ilgai į jį užsispoksojau. Laimė virtuvė buvo jau visai čia pat, tad mostelėjau ranka, - čionai, - ir mudu įėjome į kvapnią, šiltą ir jaukią virtuvę.

    Džiunsu ir Jučionas jau gviešėsi viso stalo, kuris buvo nukrautas didžiausia mano kada nors matyta vakariene, tačiau vos tik mes įėjom į patalpą, jiedu iškart pašoko ant kojų.

    - Ei, sveikas atvykęs į pašiūrę, - Džiunsu pribėgo artyn ir karštligiškai papurtė Junho-hjongo ranką, - tikiuosi, tau viskas OK ir tas guzas pakaušy nėra didelis. Tiesa, aš – Kim Džiusu, nepamiršai? ^___^

    - Džiong Junho, - karys linktelėjo šiek tiek sumišęs.

    - Džiunsu-ja, pasitrauk, tu jį gąsdini, - Jučionas atitraukė Džiunsu atgal ir paspaudė Junho ranką, - Tas, kuris kentėjo to paties žmogaus prievartą kaip ir tu, - jis parodė sau į mėlynę paaky, kuri jau buvo spėjusi įgauti gelsvai violetinį atspalvį, - Pak Jučionas.

    - Džiong Junho, - karys ir vėl sumurmėjo linktelėdamas.

    - Eikš, - Jučionas patapšnojo jam per nugarą, - sėskis.

    Jučionas ir Džiunsu grįžo prie stalo. Jučionas atsisėdo už stalo galo, o Džiunsu įsitaisė geriausiam draugui iš dešinės. Paraginau Junho-hjongą žengti pirmyn, nes jis atrodė tarsi iš dangaus nukritęs (pfff, cha cha xD), ir mudu susėdome vienas šalia kito, o aš atsidūriau Jučionui iš kairės. Vadinasi, aš žiūrėjau tiesiai į Džiunsu, kuris man iškart pamojo =__= Kažkas RIMTAI šian užvalgė per daug cukraus.

    Junho-hjongas, sugėręs į save visų patiekalų vaizdą, atsargiai dairėsi aplink.

    - Ko ieškai, Junho-hjongai? – paklausiau.

    - Mmm... – jis nutraukė savo paieškas ir sutelkė dėmesį į mane. – Namų šeimininkės. Ieškojau namų šeimininkės ^^; - jis šyptelėjo atsiprašydamas – Ant stalo šitiek patiekalų, tad pamaniau... čia turėtų būti namų šeimininkė...


    - TAI būčiau aš! – blondinė namų šeimininkė užšovė orkaitės dureles ir atsistojo. Džedžiung-hjongas buvo visas susivėlęs (kaip visada), tačiau šįkart jis dar ryšėjo ir prijuostę su didžiule braške ir šūkiu: 5, 4, 3, 2, 1 – 5, 1 – 5, Ichigo tabetai~


    - O~ O_____O, - Junho-hjongas prarado kalbos dovaną, - Džiong Junho, - jis staiga pakilo ir linktelėjo, - atleiskit, kad sugadinau jūsų pasėlius.

    - Sėdėt! – Hyungas sučiaupė lūpas ir švystelėjo ant stalviršio keptuvę. Siaubinga, tačiau Junho-hjongas TIKRAI atsisėdo. Vis dėlto nuo keptuves mane pasiekęs kvapas privertė mano skrandyje skraidyti drugelius.

    - Hyungai! – sušukau. – Katsudonas? – žioptelėjau rodydamas į mėsos patiekalą, kurį jis dėliojo į lėkštes.

    - Taip, Min-a~, katsudonas, - sumurmėjo Hyungas, dėdamas lėkštes ant padėklo, ir patraukė mūsų link.

    - Kokia proga? – negalėjau tuo patikėti. Hyungas retai kada gamindavo japoniškus patiekalus.

    - Proga sėdi tau iš kairės, - pasakė jis, dėdamas lėkštes ant stalo ir prikąsdamas apatinę lūpą. Tačiau tą lūpą vakar buvo praskėlęs Pak Jučionas ir ant jos vis dar laikėsi užsidėjęs šašas, tad Džedžiung-hjongas tik krūptelėjo ir galiausiai padėjo padėklą ant žemės. – Pardon dėl to guzo, - Hyungas žvilgtelėjo tiesiai Junho į akis, - kartais nė pats negaliu nuspėti savo veiksmų eigos.

    - Išgyvensiu, - ramiai šyptelėjo Junho.

    - Kim Džedžiungas, - Hyungas ištiesė ranką, siūlydamas kareiviui ją paspausti.

    Svetys atsistojo ir ją paspaudė.

    - Korėjos Respublikos Karinių Oro Pajėgų vyresnysis leitenantas Džiong Junho, pone.




    --------------------------------------------------------------------



    Bus daugiau



    Ir todėl, kad mes visi mylim Čangminą <3
    Paskutinį kartą taisė Eglaya : 2007-08-18, 01:33

  16. #48
    enura
    Guest
    taip ir toliau ir galesi isleisti knyga

Puslapis 3 iš 12 PirmasPirmas 12345 ... PaskutinisPaskutinis

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •