Puslapis 2 iš 12 PirmasPirmas 1234 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 17 iki 32 iš 184

Kronikos

  1. #17
    ...whatever... Blood_Wolf avataras
    Įstojimo data
    2006 10 28
    Vietovė
    Lost in anime
    Įrašai
    115
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    greit itraukianti istorija. trumpai apibudinant-Awesome greiciau su pratesimu

  2. #18
    Onna

    juudiiiss avataras
    Įstojimo data
    2007 06 29
    Vietovė
    Jonava-Kaunas
    Įrašai
    299
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    mmmmmm skanumelis (cia apie kurini) labai grazu norisi dar ir dar...

  3. #19
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Argi mūsų mėgstamiausia savaitės diena nėra pirmadienis? Malonu, kad skaitot ir jums patinka


    Paaiškinimai

    * Nuna – taip jaunesnis korėjietis vadina/kreipiasi į vyresnę korėjietę. Arba „vyresnioji sesuo“. Taip Čangminas vadina hjongo Džedžiungo seseris.

    * Yeoja (tar. Jodžia) – moteris (kor.)

    * Opa – taip jaunesnė korėjietė kreipiasi/vadina vyresnį korėjietį.

    * Kimchi (kimčis) – nacionalinis korėjiečių patiekalas. Yra daug įvairių rūšių. Iš esmės tai fermentuotos daržovės. Korėja, ko gero, be kimchi neįsivaizduojama. Jeigu anglai fotografuodamiesi sako „cheese“, tai korėjiečiai – „kimchi“.

    Lyg ir viskas, o jeigu nežinot, kas toks yra Kim Jong-Ilas, tai rimtai siūlau bent kartą įsijungt ir pažiūrėt žinias




    Kronikos
    1 diena (3)


    – Tinka? – prunkštelėjau. – Esi panašus į sumautą suomį!

    Supratau, kad nederėjo to sakyti, nes puikiai žinojau, kokią reakciją iššauksiu. Nors aš tikėjausi, kad galbūt... GALBŪT jis jau bus nustojęs taip vaipytis, bet neeeeeeee-a... jis tiesiog privalėjo smogti man iš visų jėgų. O taip... Nutiko pats baisiausias dalykas. Hyungas papūtė lūpas.

    Aišku, iš tikrųjų galima pamanyti, jog čia nieko tokio, a ne? Nepaisant to, jog taip daugiausia elgiasi savo pasiekti norinčios merginos, lūpas pastato daugelis žmonių ir visai sėkmingai. Tačiau rūgšti Hyungo mina neprilygsta niekam, ką per savo gyvenimą yra matęs paprastas žmogus. Panos nužudytų dėl tokių lūpų. Jeigu tik būtų suteikta proga, tokia mina suminkštintų ir paties Kim Jong-Ilo širdį. Įsivaizduokit patį geriausią liūdno šuniuko žvilgsnį, kurį kada esat matę anime ekranuose. Hyungo mina buvo geresnė.

    Nekenčiau šito. Nes. Jis visuomet priversdavo mane jaustis kaltu, nepaisant to, jog dažniausiai teisus būdavau būtent aš. Taigi jis papūtė lūpas. Ir liūdnai pažvelgė į mane tomis prieblandoje spindinčiomis elniuko akimis. Jo akys netgi buvo paslapčia parduodamos mūsų vidurinės juodojoj rinkoj. Žmonės būtų mielai išplėšę tuos obuolius jam iš akiduobių ir įsistatę į savo apgailėtinas kaukoles. Daugelis pirkėjų, ko gero, buvo mergos. Man kartais atrodo, kad mano nunos turėjo gimti vyrais, o šis apgailėtinas nevykėlis būtų buvęs tobula yeoja.

    Hyungas sumirksėjo. Atsidusau.

    – Tu visai nieko nesupranti, - ištarė jis savo aksominiu balsu (nežinau, ar ir jo balso stygos buvo parduodamos, bet visai įmanomas dalykas). – Labai ilgai ieškojau tobulo atspalvio, o tu va dabar mane įžeidinėji, - jis ir toliau vaipėsi. – Tau tiesiog nepatinka, kad aš išsiskiriu iš kitų, Min-a. Žinai, ir pats galėtum nusidažyti plaukus, tuomet būtumėm broliai suomiai ^___^.

    Man sutrūkčiojo kairė akis. Broliai suomiai?

    – Psi – cho – pa – tas, - subambėjau užgniaužęs kvapą ir, nusprendęs daugiau nebesiginčyti su tuo tuštybės puodu, patraukiau atgal į namą, nes tamsa man vis dar kėlė šiurpą.

    Nusidažyk plaukus, kurgi ne. Ir kiekgi ilgai reikia ieškoti tokio „subtilaus“ atspalvio kaip jo? Štai, galiu patikinti, kad TIKRAI reikia daug daugiau laiko išsirinkti tokį atspalvį kaip MANO. Jau nebežinau, kiek kirpyklų aplankiau ieškodamas šio rafinuoto, tamsiai rudo kaštoninio atspalvio. Pff... Nusidažyk šviesiai plaukus. Valkata. Nesilioviau bambėjęs. Juk nusidažę plaukus mudu būtumėm vienodi. Tarsi kokia trenka porelė. Kuo jis mane laiko? Žydru?

    O jeigu jau prakalbom... Sustojau priešais duris ir vėl atsisukau į Hyungą, kuris sekė paskui mane nuo tada, kai išvadinau jį bepročiu.

    – Min-a? – jis klausiamai kilstelėjo savo tamsius antakius (oba, jų tai nenusidažė, nieko sau...).

    – Kas tas Švelniabalsis prietranka? – paklausiau uždėdamas ant klubų rankas. Mano seserys sako, jog taip darydamas primenu nėščią moterį, bet fui joms, jos greičiausiai nė nesupranta, kokia patogi šita poza.

    – Švelnus balsas...? – Hyungo antakiai pradingo po jo baltais kirpčiukais. – Aaaaaa~... – jis ilgai ir supratingai atsiduso.

    Vos netrinktelėjau sau per kaktą.

    – Baik su tais „aaa“, Džedžiungai, - sučiaupiau lūpas, - jis mane nerealiai išgąsdino.

    – Rimtai? – Džedžiungas prunkštelėjo ir staiga jo veidas tapo šaltas kaip ledas, - Tik nesakyk, kad jo neprisimeni.

    – O turėčiau? – tai mane nustebino. Aišku, tas Prietranka atrodė kažkur matytas, bet atmintis nesuveikė.

    – Taip, - Hyungas linktelėjo ir įėjo vidun.


    >O<

    Garbės žodis... kartais jis nesugeba susičiaupti. Kartais jis būna pernelyg iškalbus. Bet dažniausiai jis tiesiog per daug ekonomiškas tiesos atžvilgiu. Stebėdamas jo plačių pečių nugarą tolstant koridoriumi, visas viriau pykčiu, norėdamas jam kaip reikiant vožtelėti. Kadangi jis dėvėjo baltus drabužius, tai iš nugaros šiek tiek priminė Švelniabalsį, o tai man sukėlė dar vieną išgąsčio priepuolį...

    Tačiau ir vėl suurzgė mano skrandis, tad turėjau nusileisti, nes, nepaisant to, kad Hyungas buvo visiškai nepakenčiamas, jis buvo ir nepakartojamas virėjas. Tad tik pasimuisčiau ir nusivilkau virtuvės link.

    Švelniabalsis jau buvo ten – sėdėjo prie stalo tarsi paklusnus šunytis, belaukiantis, kol šeimininkas patieks jam kasdieninę ėdalo porciją. Hyungas jau sukosi aplink viryklę. Tikras meistras. Tai, ko gero, yra vienintelis jo bruožas, kuris man TIKRAI patinka.

    Vos tik įėjau į virtuvę, Švelniabalsis pašoko ant kojų ir linktelėjo, darkart man švelniai nusišypsodamas. Pamačius tą šypseną, per nugarą nusirito šiurpo banga. Galėjau PRISIEKTI, kad jau kažkur buvau ją matęs (tipo tą šypseną), tačiau nors ji laisvai būtų sulydžiusi bet kurią paną, manęs ji AIŠKIAI neveikė.

    – Taip? – kilstelėjau antakį žiūrėdamas į jį iš aukšto (aš buvau aukštesnis, tad čia nėra jokių pasipūtimo užuomazgų).

    – Atsiprašau, kad neprisistačiau anksčiau, Čangminai-ši, - jis priėjo arčiau ir ištiesė man ranką, - Pak Jučionas.

    Įtariai nužvelgiau jo ranką, tačiau galiausiai ją paspaudžiau, nes jis vis dėlto buvo Hyungo svečias. Pak Jučionas... Ir TUOMET man nušvito protas. Apakęs įsistebeilijau į mūsų susikibusias plaštakas. Negalėjau patikėti, jog buvau toks išsiblaškęs. Ta prasme, juk šito veido nuotraukomis ir plakatais išklijuotos visos mano seserų kambario sienos. Ko gero, mano žandikaulis atvipo iki pat žemės.

    Pak Jučionas. TAS Pak Jučionas. Naujosios kartos žvaigždė Pak Jučionas. Romantiškas vaikinas Nr. 1 – Pak Jučionas. Bičas, su kuriuo visos Korėjos merginos nori eiti į savo mokyklos išleistuves. Mano seserys eina dėl jo iš proto. Kai jis suvaidino keliose romantinėse komedijose, netgi jų mėgstamiausia berniukų grupė staiga atsidūrė antrajame plane. Nuo ryto iki vakaro jos plepa tikta apie jį. Jučionas-opa tą, Jučionas-opa aną... Šlykštynė....

    ...



    O______O, o tai ką melodramų žvaigždė veikia čia? Atšokau atgal nuo jo.

    – Tas Pak Jučionas??!! – sušukau išpūtęs akis.

    Už nugaros pasigirdo lengvas juokas, pro šalį praėjo Hyungas su pirmąja lėkščių partija ir padėjo jas ant stalo. Tvarkydamas stalo įrankius, jis žvilgtelėjo į mane, patraukė nuo akių kelias šviesias plaukų sruogas ir išsišiepė.

    – Tai pagaliau supratai, sveikinu, - pasakė jis ir vėl nuslinko į virtuvę, vilkdamas per grindis šlepetėmis apautas kojas.

    – Ma... Bet... – sumikčiojau. – Kaip...?

    – Kažin, ar jis mane prisimena, hjongai, - Pak Jučionas patraukė pečiais ir vėl atsisėdo į savo vietą prie stalo.

    – Ė? – paaiškinkit man viską kas nors, plz...

    – Min-a, - Džedžiungas pakėlė akis nuo pjaustomo kopūsto, - Jučionas buvo mano klasiokas mūsų vidurinėj. Neprisimeni? – jis išmetė kvailą pozą ir nutaisė labai jau glotnų balsą. – Kerintis ir gražia išvaizda dievų apdovanotas. Kim Džedžiungas, - jis perbraukė ranka per savo šviesius karčius, - Ir pats romantiškiausias vaikinas pasaulyje. Pak Jučionas.



    ='.'=




    Nieko sau, koks kuklumas. Rimtai. Dabar, kai jis tai pasakė, smegenys pradėjo viską atgaminti.

    Krūvos panų, sekiojančių paskui grėsmingąjį Ilsano vidurinės bičų duetą. Namuose keptų sausainių ir meilės laiškų pilnos populiariausių mokyklos princų dueto spintelės. Mokyklos pjesės, kuriose pagrindinius vaidmenis atliekas populiarus princų duetas...

    Kai dabar apie tai pagalvoju, kartais imu stebėtis, kodėl Hyungas nepasekė geriausio draugo pavyzdžiu ir pats netapo aktoriumi. Išvaizdos dievai jam tikrai nepagailėjo, jis tiesiog trykšta charizma... bet čia tikriausiai pasitarnavo įsitikinimas, kad jis būtų pasmerktas vaidinti nelaimingus įsimylėjėlius. Kaip toj pjesėj, kurioj vaidino jiedu abu su Pak Jučionu prieš pat Hyungui metant mokyklą. Hyungo personažas buvo demonstratyvus, neapdairus ir drąsus mačo. Pak Jučionas vaidino švelnų (>.<), romantišką personažą. Jiedu varžėsi dėl tos pačios panos (vargšė dešimtokė po to kelias savaites negalėjo šulėj pasirodyt) ir galiausiai nugalėjo Pak Jučionas. Kadangi tą „dramą“ specialiai jiems buvo parašiusi viena abiturientė, tai Hyungas nusprendė, kad, jei jis įsitrauktų į kino pramonę, visų jų personažų likimas būtų pernelyg žiaurus, ir taigi – jis metė šulę. Ir nusipirko šitą ūkį. Bent tokią teoriją sukūrėm mes su Hyungo nunom. Galų gale, aktorystė nebuvo už verslo studijas Tokijuje geresnė alternatyva, tačiau BENT JAU jam nebūtų reikėję dirbtis su pasėliais. Aish...

    – Princas Pak Jučionas, - sumurmėjau sėsdamas prie stalo, - va dabar tai prisimenu. Kokie vėjai atpūtė?

    – Vadybininkas liepė pailsėti nuo pramogų verslo,- Pak Jučionas patraukė pečiais, sėdėdamas priešais mane, o Hyungas atnešė antrąją lėkščių partiją, pilną išganingo maisto, - sakė, kad pastaruoju metu aš labai įsitempęs, tai susisiekiau su Džedžiungu ir jis man leido pagyventi čia kokį mėnesį.

    – Pagyventi, ką? – pasikasiau smakrą, kai Hyungas pagaliau atnešė trečią lėkščių partiją ir pats prisėdo prie stalo.

    – Skanaus ^__^! – laimingas pasakė jis ir išskleidęs patiesė sau ant baltų kelnių servetėlę. Nu tai aišku – Hyungas tiek daug šnekia valgio metu, kad jis garantuotai apsidrabsto sau klyną.

    – Tai kiek jis tau moka? – paklausiau pilna burna nerealiai gerai fermentuoto kimčio.

    – Ė? – sumirksėjo Hyungas. – Moka? Už ką?

    Nurijau milžinišką kąsnį ir užsigėriau vandeniu, kad nuplautų balso stygas smaugiančius kopūstus.

    – Už nuomą. Už ką gi daugiau, - pagaliau pasakiau.

    – Nieko, - Hyungas gūžtelėjo, - nemokama.

    Vanduo pateko ne į tą kanalą ir paspringau.

    – K-kąąąą? – šiaip ne taip išstenėjau. Pak Jučionas tik kukliai baksnojo savo maistą, nedrįsdamas pakelti į mane akių.

    – Min-a, - Hyungas padėjo ant stalo alkūnes, parėmė ant rankų smakrą ir įsižiūrėjo į mane, kalbėdamas švelniu, tačiau tvirtu balsu, - šiame atokiame kaime jis man palaiko kompaniją ir padeda dirbti laukuose. Manau, toks užmokestis yra pakankamas. Kaip tau atrodo? Ir jeigu jau prakalbom apie užmokestį, - jis vėl pačiupo lazdeles ir sugrūdo sau į burną gerą porciją makaronų, - nė nemanyk, kad ir šįkart leisiu tau dykinėt aplinkui. Nuo rytojaus tu irgi dirbsi su manim laukuose. Aišku?


    KĄĄĄĄĄ??!! TAU GAL VISI VARŽTAI ATSISUKO??! NĖ UŽ KĄ NEKIŠIU TEN RANKŲ, SUTRAUKA TU!!!





    ...



    O kad būčiau tai pasakęs iš tikro... tačiau pagarba Hyungui buvo įsišaknijusi daug giliau negu galėjau įsivaizduoti. Baisu, tačiau aš tik išbalau, nurijau gerklėje įstrigusį gumulą ir linktelėjęs sumurmėjau:

    Ye, Hyung-nim.

    -------------------------------------------------------------------------------------------------
    Bus daugiau....




    Korea No.1 Romantic Guy


    ^____^


    WTF, forumas paverčia "debil@s" į "esu gėjus"? >< fcuk, vos nesudirbo man visko >.>''
    Paskutinį kartą taisė Eglaya : 2007-07-23, 11:40

  4. #20
    Rimtas forumo narys
    Kurotani avataras
    Įstojimo data
    2007 01 01
    Vietovė
    Kaunas/Panevėžys
    Įrašai
    130
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Dar! dar! dar! Eglaya, labai geras darbas

  5. #21
    Onna

    juudiiiss avataras
    Įstojimo data
    2007 06 29
    Vietovė
    Jonava-Kaunas
    Įrašai
    299
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    niam niam niam (sakyciau mmmmm... bet sitaip skaniau ) nu be komentaru norisi dar labai smagus kurinelis

  6. #22
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    2:25 am =.= išprotėjau...
    nu svarbu, kad jums patinka

    šiame skyriuje nebus character profile, nes jis dabar viską sugadintų, palaukit kito skyriaus


    Paaiškinimai

    Yah~ (tar. ja)

  7. #23
    Rimtas forumo narys
    Kurotani avataras
    Įstojimo data
    2007 01 01
    Vietovė
    Kaunas/Panevėžys
    Įrašai
    130
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Sugoii, Eglaya rasyk visa fanfiction'o knyga..pirkeju tikrai bus (inner Tani: me me me)

  8. #24
    Onna

    juudiiiss avataras
    Įstojimo data
    2007 06 29
    Vietovė
    Jonava-Kaunas
    Įrašai
    299
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    15
    labai man patinka sis kurinys kuo toliau tuo daugiau norisi zavu

  9. #25
    bishoujo
    Youka avataras
    Įstojimo data
    2006 01 30
    Vietovė
    Vilnis
    Įrašai
    391
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    17
    eheh, "manyc" XD vienintelis, kuri skaitau ir labai smagus. imo jaucias, kad originaliai viskas yra angliskai ir man taip butu dar smagiau skaityti, bet ir kaip yra efektinga.
    em, vadinasi, laukiam dar.

  10. #26
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Sveiki^^

    Dar vienas update‘as Dėkoju, kad skaitot. Tikiuosi, jog patiks ir šis skyrius. Aš čia palikau daug korėjietiškų dalelyčių ir labai dėl to atsiprašau, bet jos labai tiksliai nubraižo hierarchiją tarp tų vaikinų ir aš jos negaliu taip nubraukti. Ta prasme, kuris vyriausias, kuris jauniausias. Kas ką labiau gerbia, kas elgiasi familiariai ir pan. Galų gale, juk viskas buvo jau paaiškinta. Aš taip pat sukirčiavau kai kuriuos žodžius, kad suteikčiau tam tikro prieskonio personažų kalbai. Taip pat čia bus daug paaiškinimų ir dainų ^^;;

    Youka, jeigu vis dar įdomu, anglišką originalą galima atrasti čia:
    Chronicles of Shim Changmin . Originalas yra pasistūmėjęs pora skyrių į priekį. Tiesa, norint paskaityt, reikia prisiregistruot tam forume, nes jisai svečių neįsileidžia ^^;;



    Paaiškinimai


    Daehan Minguk (ae = ė) – Pietų Korėja korėjietiškai. Sutrumpintai – Hanguk.

    -gun – prie vaikinų vardų pridedama dalelytė. Tapati japoniškai -kun.

    -ši – prie vardų pridedama pagarbos dalelytė. Šiek tiek švelnesnė negu dalelytė -nim, kuri prilygsta japoniškai -san.

    H.O.T. – High-five Of Teenagers. Nepaprastai populiari Pietų Korėjos „berniukų“ grupė, gyvavusi 1996-2001.

    3 meškiukų daina – bus paaiškinta skyriaus apačioj

    Gom se-mari ga han jibeisseo~ – Trijų meškiukų šeima viena gyveno miške~

    Japoniška vonia






    Kronikos
    2 diena (2)


    Sėdėjom ant žolės, rodydami vienas į kitą pirštais, išpūtę akis, negalėdami patikėti, jog iš tiesų va, susitikome šitam atokiam kaime. Na, bent jau AŠ negalėjau patikėt, jog ką tik išgelbėjau Ilsano koją nuo išbadėjusių bobučių ordos. Šitas Ilsano vidurinės absolventų susitikimas jau darėsi stačiai juokingas.

    Ilsano koja arba, pagal jo pasą – Kim Džiunsu, buvo metais už mane vyresnis. Mokyklos laikais jisai buvo šulės futbolo komandos kapitonas ir perspektyvus puolėjas. Mes nebuvom draugai, bet pažinojom vienas kitą dėl dažnų kelionių į direktoriaus kabinetą. Man visuomet tekdavo organizuoti kokius nors zubrylų karnavalus (OK, aš buvau knygų žiurkė, pripažįstu, tačiau man dar buvo LABAI toli iki zubrylos apibūdinimo ir aš nekenčiau šito žodžio iš visos širdies), o jis būdavo atsakingas už mokyklos sporto renginius. Tad, laukdami audiencijos pas Jo Ekscelenciją, mudu persimesdavom žodeliu kitu.

    Surinkęs į vieną krūvą tų retų pokalbių įspūdžius ir suteiktą informaciją, sugebėjau susidaryti nuomonę apie Kim Džiunsu. Vaizdingai kalbant, jis buvo visai nieko. Mano nuomone, pernelyg optimistiškas, tačiau, ko gero, dėl to žmonės jį taip ir mėgo. Jis nuolatos laidydavo lėkštus bajerius, naudodamasis panašiu žodžių skambesiu, sudarydamas pačias keisčiausias kombinacijas, o be to – jis buvo tyras iki kaulų smegenų. Ta prasme, ne mano reikalas, jis buvo ar vis dar yra nekaltas, DĖL DIEVO MEILĖS >.<. Bet, manyčiau, netgi jei jis ir būtų turėjęs kalnus moterų, jis bet kokia kaina būtų išsaugojęs savo doruolišką manierą. Šitas bičas buvo neeilinis.

    Vos tik jis baigė mokyklą, jį pasigavo kažkoks talentų ieškotojas iš užsienio ir Ilsano koja metus žaidė už Dortmundo „Borussia“ klubą Vokietijoj. Aš pernelyg nesidomiu futbolu, bet keli mano kursiokai labai entuziastingai seka kelių, daugiausia žadančių šalies žaidėjų karjeras. Tad, kadangi Kim Džiunsu yra vienas iš tų žaidėjų, o bendrabučio kambary gyvenu ne vienas, natūralu, jog galiausiai sužinau svarbiausias nacionalines naujienas futbolo ir video žaidimų tema. -__-'' Mmm... jo, labai brandu. Taigi, užsienyje metus praleidęs Kim Džiunsu grįžo į Daehan Minguk motiną tėvynę ir labai galimas daiktas, kad ateinančiame Pasaulio čempionate jis žais nacionalinėj komandoj. Pasak mano kursiokų jis turi daug fanų, įskaitant ir jaunas paaugles, kurios mano, jog, CITUOJU – jis toks fainas, kad aš noriu nešiotis jį savo tašėj į šulę. Jo. Žiauriai populiarus.

    – Eik tu naktį! – cyptelėjo jis žiūrėdamas į mane, a... teisingai, jis dar pasižymėjo ir labai „unikaliu“ balsu. – Šim... Šim Čangmin-gun, a ne? Ką... ką tu čia veiki? – jis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir sukikeno. – Tu visas purvinas.

    Aish...

    – Tai dėkui, įžvalgumo viršūnė, - atsistojau ir ištiesiau jam ranką, - aš persodinėjau ryžių ūglius. Tu?

    Jis sugriebė man ranką ir aš padėjau jam atsistoti. Kim Džiunsu išsišiepė demonstruodamas nepaprastai lygius dantis. Jis pasitaisė kuprinę ir pasikasė galvą, dar labiau sušiaušdamas plaukus. Pamaiva. >_> Nuo tų purvinų drabužių man jau ėmė žiauriai niežėt visą kūną, tad norėjau kuo greičiau dingti iš čia.

    – Aš atvažiavau aplankyt draugo, - galiausiai pasakė Kim Džiunsu, - dabar pavasario atostogos ir šiaip... Reikia pailsėt prieš naują sezoną, - jis patraukė pečiais ir nusekė paskui mane, nes jau buvau patraukęs Hyungo pašiūrės link.

    – Kas tas draugas? – paklausiau sukišdamas rankas į purvo pilnas kišenes, apimtas įtarimo. Tai negalėjo būti paprastas atsitiktinumas.

    – Mm... – jis tiek šiek dvejojo. – Pak Jučionas. Jis – garsus aktorius. Šulėj mokėsi aukštesnėse klasėse... gal žinai, kur galėčiau jį rast?

    Paieškok ryžių lauko baloj, anoj kalno pusėj, pamaniau. Gal rasi jį pritrėkštą trenkto blondino.


    ***


    Nereikia nė sakyti, kad Hyungas ir Pak Jučionas nerealiai apsidžiaugė grįžę namo ir atradę šį svečią, sėdintį verandoj, linksmai mataruojantį kojom. Nepaisant to, jog Jučionas atrodė totaliai kaip panda su didžiule mėlyne po dešine akim, o Hyungui kraujavo prakirsta lūpa, jiedu buvo laimingi ir išsiviepė ^________________^ kiek tik leido jų esama padėtis.

    Kim Džiunsu iškart buvo įdarbintas Hyungo namų gamybos duše, čia pat už pašiūrės ir ėmė pumpuoti vandenį, kol mes trys nusiprausėm trijose ATSKIROSE (ačiū.dievui.) kabinose. Nors akies krašteliu pastebėjau kelias godžias bobutes, spoksančias į mus iš savo slėptuvės už didelio klevo, tačiau šis dušas tikrai atgaivino. Tačiau aš nesusilaikiau nepaklausęs, kaipgi Hyungas sugeba rūpintis savo higiena žiemą. Mano didžiam nustebimui, jis pareiškė, kad patalpoje prie savo kambario turi didelę japonišką vonią, ir galėjau prisiekti, kad kelios senutės nualpo ten po klevu.

    Iškart į galvą šovė trys mintys:



    1) Tikiuosi, jog toms bobutėms širdys nesustojo ir Hyungui nebus pareikšti jokie kaltinimai;

    2) Kita vertus, tos pagyvenusios damos buvo tokios atkaklios, jog ėmiau manyti – ar tik jos kartais nebus kokios užsimaskavusios fanatiškos mergos? Ta prasme, greitis, kuriuo jos persekiojo Kim Džiunsu, buvo, švelniai tariant, beprotiškas;

    3) Niekuomet negalima vartoti žodžių Japoniška Vonia + Hyungas viename sakinyje, kai aplinkui yra moteriškių. Mirtis akimirksniu garantuota.




    Po dušo nusikapsčiau atgal į savo kambarį persirengti švariais drabužiais. Ką ir bekalbėti, jog neturėjau jokio noro su jais šnekėtis. Mano skrandis buvo tuščias, dėl to mano galva irgi buvo tuščia. Negaliu galvoti tuščiu skrandžiu. Rimtai, labai paprasta išvada. Tad kaip įmanydamas greičiau susitvarkiau savo gaurus, stengdamasis nesulaužyti dar vieno šepečio, o galiausiai tiesiog pasidaviau ir papurčiau galvą, suteikdamas sau „pavargusio akademiko“ įvaizdį. Ne Einšteinas, bet kažkas panašaus. Užsimečiau baltus marškinius, laisvas treningo kelnes, įšokau į šlepetes ir nušlepsėjau į virtuvę. Skrandis urzgė kaip paklaikęs.

    Yaaah~ Čangminai...! – sušuko Pak Jučionas, kai įslinkau į virtuvės valgomąjį. – Gerai atrodai! Niekuomet nesvarstei apie reklamų žvaigždės karjerą?

    Jis sėdėjo prie stalo su Kim Džiunsu, glausdamas prie sumuštos akies maišelį su ledu. Pats Džiunsu-ši įdėmiai klausėsi kažkokios Hyungo pasakojamos istorijos. Džedžiung-hjongas, kaip visada, sukosi aplink viryklę, o jo šviesūs (vėl), susišiaušę plaukai švytėjo tarsi Osram elektros lemputė.

    – Mm... ne, ačiū, - priėjau prie stalo ir atsisėdau, nekreipdamas dėmesio į familiarų Pak Jučiono stilių, - visai nenoriu palįsti po pramogų verslo kūju ir priekalu.

    – Bet tau neblógai sektųsi! – staiga į mane atsisuko Džiunsu-ši, jo akys spindėjo tarsi mažos mergaitės. – Gaila, kad nemàtei jo šian, Jučion-hjongai. Buvo tikras DIDVYRIS. Išgelbėjo mane va taip, va! *spragt* - Džiunsu-ši spragtelėjo pirštais.

    – Na, Min-a visuomet iki maksimumo išnaudoja savo galimybes, - prisiartino Hyungas su mūsų vakariene, - bet nemanau, jog tai kažkas ypatinga. Tai jis daro kasdien. Ta prasme, bėga nuo močiučių, - sukikeno jis ir atsisėdo. Hyungo lūpa buvo tokia ištinusi, kad susidarė įspūdis, jog jis vaikšto jas papūtęs nuolatos. Nors nebūtum galėjęs pasakyti, kad jis pyksta ant Pak Jučiono. Ko gero, muštynės buvo dar vienas beprotiškas draugystės palaikymo būdas. Trenkti hipiai.

    – Beje, - įsidėjau į lėkštę padorią Hyungo troškinio porciją (NIAM*O*) ir nusprendžiau viską išsiaiškint, - kodėl judu taip gerai vienas kitą pažįstat? – nužvelgiau Pak Jučioną ir Džiunsu-ši. – Šulėj gi buvot skirtingose klasėse, daba dirbat visai skirtingose sferose, tai kodėl judu tipo... geriausi draugai?

    – A! ^____^ - Džiunsu išsišiepė nuo ausies iki ausies. – Viskas labai paprasta. Matai, mes esam grupiokai univere. Studijuojam muzikologiją. ^^V

    Jis buvo toks linksmas, o jo atsakymas toks nepatenkinamas, kad mano galvoj susprogo dar daugiau klausimų.

    – Ė? – žvilgtelėjau į Hyungą ir Pak Jučioną, tikėdamasis sulaukti pagalbos.

    – Matai, Čangminai, - Pak Jučionas nurijo kąsnį, o kartu ir taip reikalingą oficialumą, vėl ><, - į univerą dėl karjeros įstojau 2 metais vėliau. Džiunsu metus prarado dėl to, kad žaidė Dortmunde. Tad nors šulėj mokiaus metais aukštesnėj klasėj, univere mes dabar grupiokai. Muzika buvo ir yra bendras mūsų pomėgis ir mes... tipo... nenorėjom diplomo, susijusio su dabartinėm mūsų „profesijom“. Tai mus vėl sujungė muzikologija ^_^.

    O_____o



    *sprogsta galva*


    – Šnekat, tarsi būtumėt apsiženiję, - sumurmėjau knibinėdamas savo troškinį.

    – Tai aišku ^____^ , - laimingas nusijuokė Džiunsu, - Jučionas yra mano žmóna!


    O.o


    - . -


    -____-''


    *nejauki tyla*



    – Nekas... – burbtelėjo Jučionas, apsimesdamas, jog labai susidomėjo savo maistu.

    – Kaip tai „nekas“? – žagtelėjo Hyungas. – Juk čia tikras klasės susitikimas! Ta prasme... Mes mokėmės 3 skirtingose klasėse, bet... nu vis tiek...

    – Jooooo... bet nėr panų... – nusiskundė Pak Jučionas.

    – Ha-a~ - žioptelėjo Hyungas ir loštelėjo kėdėje atgal, griebdamasis už širdies.

    – Liaukis, melodrama tu, - Jučionas sviedė į Hyungą keptą bulvės lazdelę. Šios scenos siaubas slypėjo tame, jog Hyungas sugavo tą bulvę burna ir ją suėdė! ==_____== - OK, šitas susitikimas visai nieko, pripažįstu, - tęsė Jučionas, tarsi nieko nė nebūtų įvykę, - man panašu į karališkosios šeimos susirinkimą.

    – Jo, Smegenys ir vėl kartu~♥! – Džiunsu cyptelėjo, kaire ranka mosikuodamas savo lazdelėmis.

    – Ką čia paistai, visuomet vilkaisi pažangiųjų sąrašo gale, - abejingai ištarė Hyungas, šliurpdamas savo makaronus.



    >O<



    >.<


    Džiunsu gėdingai nuleido galvą ir man jo šiek tiek pagailo, tačiau staiga jis vėl pakėlė akis.

    – Ei! Bet tai dar nereiškia, kad èsu durnas! Tipo, - jis vėl spragtelėjo pirštais, nužvelgdamas mus savo išplėstomis rudomis akimis. – Mano làbai gèra atmintis. Antroj klasėj mum reikėjo atmintinai išmokt 40 eilėraščių ir...

    – Tas buvo pradinėj šulėj, Džiunsu-ja, - pastebėjo Jučion-hjongas.

    – Jo, o vat Jučion-a, - tęsė Hyungas, kai aš tuo tarpu tik sėdėjau ausis suskliaudęs ir tyliai klausiausi jų pokalbio, - dešimtoj klasėj jis labai rimtai susirgo gripu. Bet vis tiek jo vidurkis išliko kažkur apie 80 ar 85, a ne? – jis kilstelėjo ranką, tikėdamasis gauti penkis.

    – Teisingai! – Jučionas sumušė su Hyungu delnais. – Dėkoju, Tamsta 99.

    – 99? – išsigandęs pakėliau akis, mano žandikaulis kone siekė žemę. – Kaip suprast, 99?

    – Ta prasme, va šitas kvėša, - Jučionas parodė į Hyungą, kuris knibinėjo savo makaronus, tarsi būtų kalbėta visai ne apie jį, - visus metus išlaikė tikslų 99% vidurkį. Jis niekada nepasiekė 100, nes nenorėjo būti palaikytas zubryla.


    ='.'=


    99?! BAHA! 99?! PO PERKŪNAIS! Aš buvau taip įsitraukęs į savo mokslus, kad niekada gyvenime nesidomėjau, kokie iš tikro buvo Hyungo rezultatai. Turint omeny tai, jog jis buvo populiarus, galvojau, kad viskas tik juokinga drama. Gražus tuščias kiautas. 99??! Ir jis metė šulę?! WTF?!!

    – Taip dariau tik todėl, kad mokytojos buvo gražios... – droviai tarstelėjo Hyungas.

    – Šūdą! Mūsų matkės mokytojas buvo senas bezdantis diedas, o tas dalykas tau patiko labiausiai! – Jučionas sviedė į Hyungą dar vieną bulvių lazdelę ir, ačiū dievui, šitos jis nesugavo.

    – Nu, gal jam patinka vyra-i.. GGNNNG... – sumurmėjo Džiunsu ir staiga paspringo maistu, kai Jučionas sujudėjo savo kėdėj. Ko gero, Pak Jučionas po stalu įspyrė Kim Džiunsu. Jie tikrai elgėsi kaip apsiženję. -__-''

    – Už ką? – Džiunsu pažvelgė į Jučioną nekalto šuniuko akimis ir papūtė lūpas.

    – Gadini nuotaiką, - ramiai ištarė Jučionas.

    – A... kaltas...


    -__-'' Trenktas.


    – Kas nusimato rytoj? – paklausiau, bandydamas pakeisti temą.

    – Darbas laukuose, - pasakė Hyungas ir pažvelgė į mane tarsi atsiprašydamas, - reikia užbaigt.

    – Ta prasme, iškuopt tą mėšlą, kurį judu šian pridirbot, - pataisiau jį rodydamas į Jučioną ir Hyungą.

    – Tą irgi, - Hyungas tyliai nusijuokė ir linktelėjo.

    – Laukai? Žemės ūkis? – Džiunsu akys žybtelėjo. – Aš gàliu kàrtu?!


    - . - Trenktas.






    3 diena (1)

    Kas ryžių laukuose nervina labiau negu karšta saulė ir begaliniai Hyungo plepalai? Atsakymas --> Karšta Saulė ir Begalinis 3 Hjongų dainavimas v___v

    Per pirmąsias 2 valandas turėjau iš naujo perklausyti visus pagrindinius H.O.T. hitus ir bent dvidešimt "3 meškiukų" dainos versijų. Vienintelė paguoda buvo tai, jog, tiesą pasakius, Jučionas ir Džiunsu nenusidainavo. Galų gale, jie juk studijavo muzikologiją. O Hyungas. Na, velnio neštas ir pamestas 99% vidurkio genijus mažų mažiausiai turėtų mokėti dainuoti. Eik tu peklon. Vis dar negalėjau tuo patikėti.

    Juk tai reiškė, kad... Hyungas buvo toks pat protingas kaip ir aš?! Ne. Jokiu būdu. Aišku, sakoma, jog nuo genialumo iki beprotybės – tik vienas žingsnis, bet... Negali būt.

    Gom se-mari ga han jibeisseo~ – mano ausis pasiekė prikimęs balsas.


    JOKIU. SUKNISTU. BŪDU.


    ŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ~

    Atitraukiau žvilgsnį nuo savo ryžių balos ir pažvelgiau aukštyn. Mėlyną dangų, kuriame nebuvo nė debesėlio, kiaurai skrodė karinis naikintuvas. Susikaupk ir dirbk. Kuo greičiau užbaigsiu, tuo greičiau galėsiu iš čia dingt. Aish, kas per velniava.

    - Klausyk, Džedžiung-hjongai, - Pak Jučionas prabilo pirmąkart per pastarąją valandą. Jis nebedainavo. – Ar dažnai čia skraido naikintuvai?

    - Nu, kartais praskrenda. Juk mūsų armija yra viena didžiausių pasaulyje,- tiesiog mačiau, kaip Hyungas patraukė pečiais, nors iš tiesų jisai knaisiojosi po dirvą man už nugaros.

    - Jie skrenda taip ŽEMAI? – nepatikliai paklausė Jučionas.

    - Čia kalnuota teritorija...

    - Tai kas ten tada? – įsiterpė Džiunsu.

    Pakėliau akis viršun.
    -----------------------------------------------------------------------

    Bus daugiau...


    Gyvenimo saulės spindulėlis ir geriausias visų draugas, Kim Džiunsu


    Kyaaah~ *glomps*

    Dėl Džiunsu balso. Kad nepagalvotumėt, jog jisai cypsi kaip viščiukas, turiu dainą (juk šitie vaikinai realiam gyvenime yra dainininkai ). Čia yra solo pasidorymas. Kim Junsu tikrai pasižymi unikaliu balsu, bet jis yra geriausias dainininkas grupėje Rimtai, paklausykit, tas balsas svarbus, padeda susidaryti įspūdį apie personažą

    Kim Junsu – Na Hansang Geudaereul




    Taip pat, nors Kim Junsu bei Kim Jaejoong turi tą pačią pavardę, jiedu nėra giminės. Korėjoj pavardės pasikartoja dažniau negu vardai.

    Kone kas penktas korėjietis turi pavardę „Kim“. Čia viskas atsiremia į šalies istoriją ir visokį kitokį chlamą.




    3 meškiukų daina!
    Trumpa vaikiška dainelė, kurią išgarsino Korėjos serialas Full House.
    Ištrauka iš filmo su angliškais subtitrais. Pažiūrėkit, tikrai juokinga
    3 bears song



    P.S. Pietų Korėjos armija tikrai yra viena didžiausių pasaulyje!
    Paskutinį kartą taisė Eglaya : 2007-10-09, 17:09

  11. #27
    Rimtas forumo narys
    Kurotani avataras
    Įstojimo data
    2007 01 01
    Vietovė
    Kaunas/Panevėžys
    Įrašai
    130
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Sogoii sitas fanfic'as jau mano top'e dar! dar! dar! jau seku ji anglishkoje formoje..(dekui uzh link) bet idomu ir gimtaja kalba

  12. #28
    Yume
    Guest
    Sakes, atsisedus perskaiciau visa istorija kiek jos cia yra ideta :> super kelis kartus nesusilaikiau jau ne siaip nusisypsojus, bet pradejau juoktis balsu nerealiai rasai. tikrai super

    "Paieškok ryžių lauko baloj, anoj kalno pusėj, pamaniau. Gal rasi jį pritrėkštą trenkto blondino." xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

    Ir cia tik viena is daugelio citatu kurios mane super prajuokino
    Laukiu nesulaukiu tesinio :> Jo, jis jau ir mano top'e XD

  13. #29
    Rimtas forumo narys
    Kurotani avataras
    Įstojimo data
    2007 01 01
    Vietovė
    Kaunas/Panevėžys
    Įrašai
    130
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    0
    Citata Autorius Yume Žiūrėti skelbimus
    Sakes, atsisedus perskaiciau visa istorija kiek jos cia yra ideta :> super kelis kartus nesusilaikiau jau ne siaip nusisypsojus, bet pradejau juoktis balsu nerealiai rasai. tikrai super

    "Paieškok ryžių lauko baloj, anoj kalno pusėj, pamaniau. Gal rasi jį pritrėkštą trenkto blondino." xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

    Ir cia tik viena is daugelio citatu kurios mane super prajuokino
    Laukiu nesulaukiu tesinio :> Jo, jis jau ir mano top'e XD
    man irgi super linksma si kurinuka skaityti *fade*..tęsinys jau yra english forume- linkas duotas -- go go ..paskaityk

  14. #30
    Yume
    Guest
    butent ta dabar ir darau skaitau angliska versija :>

  15. #31
    Procrastinator

    Eglaya avataras
    Įstojimo data
    2005 07 22
    Vietovė
    Kaunas
    Įrašai
    601
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    56
    Tai velnias. Dabar man teks anglišką greičiau update'int xD

    Nu ok... savaitgalį baigsiu verst knygą ir parašysiu

    *huggles Yume & Tani*

  16. #32
    Suicide is painless...
    Evil_of_Darknesz avataras
    Įstojimo data
    2006 04 09
    Vietovė
    ...
    Įrašai
    1.297
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    32
    Aikit miegot... O siaip Eglaya, tu tikrai verta knygos... Turiu galvoje, del sito kurinio butu verta isleisti knyga...

Puslapis 2 iš 12 PirmasPirmas 1234 ... PaskutinisPaskutinis

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •