Little Big Japanese Adventure by Tamagochi

[tamagochi]

Atrodo, kad labai jau užtempiau su paskutinių dalių įkėlimu. Neieškosiu pasiteisinimų - tiesiog gomene ^_^ Bet geriau vėliau negu niekada.

Balandžio 18
Hiroshima

Jei manęs paklaustų kas vis dėlto paliko stipriausią įspūdį per šį trumpą susitikimą su Japonija - nedvejodamas atsakyčiau, kad Hiroshima. Tai miestas, kuris pajaučiamas širdimi...


(paminklas Sadako - mergaitei kuri mirė
nespėjusi išlankstyti 1000 gervių)

Būnant toli, už tūkstančių kilometrų, sunku įsivaizduoti šios vietos tragediją. Tačiau būnant ten, stovint vos už kelių šimtų metrų nuo atominės bombos sprogimo epicentro, kurio metu per kelias akimirkas žuvo šimtas tūkstančių žmonių - tai jaučiasi ore... Tai jaučiasi žemėje, vandenyje. Keista aura, kuri sklinda iš visur, nors radiacijos jau seniai nebėra. Lyg būtum atsidūręs kitame pasaulyje, kažkur anapus. Tuo pačiu metu jauti ir didžiulę žmonių galią ir begalinį menkumą.


(vienintelis išlikęs senamiesčio
pastatas)

Nuo sužeidimų ar radiacijos šiame mieste vėliau mirė dar du šimtai tūkstančių žmonių, kartu su Sadako, kuriai išlankstytas gerves pasaulis tebesiunčia iki šiol. Mūsų Tokijuje sutiktos japonės senelė buvo Hiroshimoje tuo metu, kai sprogo bomba. Išgyveno. Sae šypsojosi, kad jos senelė stipri Taikos Atminimo muziejuje stebėjau kaip Japonijos vaikai prisiliečia prie savo tautos tragedijos - ir negalėjau sulaikyti ašarų... Mane sunku pravirkdyti ir aš esu matęs žiaurių dalykų, tačiau tąsyk atsisėdęs verkiau gal 10 minučių... Pirmą kartą po daug metų.


(vaikai Hiroshimos Taikos Atminimo muziejuje)

Atstatyta Hiroshima yra lyg akinantis kontrastas praeities tragedijai ir liudija japonų tautos tvirtumą. Lyg žolė, kuri prasikala pro asflaltą, žmonės čia skuba gyventi. Šiuo metu tai vienas gyviausių miestų visoje šalyje. Jame yra virš keturių tūkstančių barų ir užeigų, nors jis pats ne didesnis už Vilnių. Tai turbūt pats tolerantiškiausias ir spalvingiausias Japonijos miestas - jame gyvena daugiausia atvykėlių iš kitų šalių.


viešasis transportas - street cars ir Hiroshimos gang'ai. Vienas iš jų avėjo rožines šlepetes

Visai netoli Hiroshimos - yra viena gražiausių Japonijos (ir pasaulio) vietų Miyajima. Turbūt daug kam teko matyti atvirukuose ar kur nors kitur jos žymiuosius vartus ant vandens. Pro juos praplaukti turėdavo visi į salą norintys patekti žmonės, o joje pačioje iki šių dienų yra išlikęs įspūdingas šventyklų kompleksas. Mes nusigavome ten vakare ir turėjome nuostabią galimybę stebėti transcendentine ramybe dvelkiantį saulėlydį. Tai buvo viena iš tų akimirkų, kai tiesiog gera gyventi ir nenori būti niekur kitur. Atėjus sutemoms, klaidžiojau ištuštėjusiomis gatvelėmis ir būčiau visai nenustebęs sutikęs vieną iš 8 milijonų šinto dievų. Tiesiog jaučiau, kad jie kažkur šalia...


(Miyajima, vartai ant vandens)



Pabaigai dar vienas epizodas iš japonų televizijos, kurį stebėjome viešbučio kambaryje, "Atominio bombardavimo" gatvėje. Jau minėjau, kad vietinių žmonių užsienio kalbų žinios dažnai būna prastos. Tik kas 10-as sutiktas sugeba kalbėti angliškai. Todėl per televiziją dažnai rodomos laidelės kalboms pramokti. Mus ypač prajuokino vokiečių kalbos pamokėlė: joje smulki graži japoniukė klaidžioja kažkur po Vokietiją ir bando kalbinti vietinius žmones. Sutinka maždaug dvigubai didesnį už ją vokietį su firminiu pilvuku ir kažko teiraujasi. Dėdė stengiasi atrodyti be galo rimtai, o japoniukė tokia kukli ir besišypsanti, kad negali nesijuokti

____________________
NEXT: istorijos pabaiga ir specialus reportažas iš Ghibli studijos muziejaus.

[tamagochi]

Visi geri dalykai kadanors baigiasi – atėjo metas ir šiai istorijai. Šiek tiek nerimavau, kad prabėgus pusei metų, įspūdžiai bus išblėsę ir bus sunku ją užbaigti. Tačiau vos prisėdus prie klaviatūros žodžiai ėmė lietis savaime ir viskas sugrįžo lyg tai būtų vykę vakar... Tokia ta kelionių magija.

Balandžio 19-21
Tokyo (II-oji dalis)

Bendru sutarimu šiek tiek pakeitėme kelionės maršrutą ir, vietoj to, kad važiuoti į pietinį Beppu (kur vienas išeivis iš Lietuvos yra atidaręs šakočių fabrikėlį), nusprendėme grįžti į Tokyo. Turiu pripažinti, kad nelabai mėgstu daug milijonų gyventojų turinčių miestų - tokių kaip Londonas ar Maskva, - dėl jų keliamo triukšmo ir purvo. Tačiau Tokyo pasirodė maloni išimtis į kurią visiems norėjosi sugrįžti. Netgi nusprendžiau, kad jei kada nors užsimanysiu emigruoti iš Lietuvėles, tai ne į kokią Airiją, Angliją, o tik čia.

Sostinėje pasijautėme jau lyg savam krašte, todėl įsidrąsinome paieškoti ekstremalios nakvynės. Iš pradžių bandėme nakvoti kapsuliniame viešbutyje. Tačiau susidūrėme su problema, kad tik nedidelė dalis tokių įstaigų priima merginas (o jų mūsų grupelėje buvo). Tad pasirinkome alternatyvą - manga kavinę. Turiu pasakyti, kad keistas jausmas atsibusti manga bibliotekoje


(Shibuya centrinė sankryža)

Aplankėme dar keletą žymiausių Tokyo rajonų (iš viso jų ten net 23). Tai didžiulis ir modernus parduotuvių kvartalas Shibuya. Savaitgaliais ten suplūsta dešimtys tūkstančių žmonių, tad pasijunti lyg mažas šapelis blaškomas jūroje. Šalia metro stotelės, kurioje išlipama, stovi paminklas ištikimajam šuniui Hachiko, kuris 10 metų veltui laukė savo sugrįžtančio šeimininko. Panašų įspūdį sukelia ir dar vienas apsipirkimo rajonas - Ginza. Juose abiejuose galima įsigyti madingų drabužių, technikos ir apskritai ko tik širdis geidžia. Kainos nesikandžioja ir lietuvių piniginei netgi gana patrauklios. Tik aišku natūrali problema su drabužių dydžiais Daug gražių šių kvartalų kadrų galima įšvysti filme Lost in Translation.


(Shibuya savaitgaliais)


(Tokyo jaunimas)

Smagiai leidome laiką baruose su vietine japoniuke Sae, kuri man skėlė "komplimentą", kad jos akimis suvartoju labai daug alkoholio


(Sae)


(kai kuriuose baruose reikia
nusiauti batus ir palikti tokiose spintelėse)

Tokyo laukė dar vienas labai ypatingas pasimatymas, kuriuo nekantravau pasidalinti su AZ skaitytojais. Tai garsiosios animacijos studijos Ghibli muziejus. Jis įsikūręs kiek atokiau nuo centro esančiame Mitaka rajone. Lyg savotiška anime Meka, ši vieta sutraukia daugybę gerbėjų, todėl bilietai paprastai išperkami kelioms savaitėms į priekį. Laimei užsieniečiams yra leidžiama įsigyti specialių bilietų be eilės (reikia kreiptis į JTB biurą Mitaka rajone).


(Ghibli muziejus, įėjimas)

Pats muziejus yra įsikūręs maždaug Vingio kino teatro dydžio trijų aukštų pastate. Iš išorės atrodo lyg pasakų namelis. Kartu su bilietu duodamas atsitiktinis kino juostos gabaliukas su vienu iš Ghibli darbų. Man teko Kiki‘s Delivery Service ištrauka Viduje galima rasti daug įdomių dalykėlių. Kambariai, kuriuose demonstruojami anime piešimo pagrindai ir suliejimas į judantį vaizdą. Eksponatai, eskizai iš žymiųjų Ghibli darbų. Deja paaiškinimai tik japonų kalba. Ant stogo dar nedidelis sodelis, kuriame galima pamatyti blogiečio roboto iš Laputa skulptūrą. Gaila, kad muziejuje draudžiama atvirai fotografuoti, bet operatorius Kipsas vistiek užfiksavo keletą kadrų


(Ghibli muziejus, vidus)


(Laputa monstras realybėje)

Apatiniame aukšte yra įrengta nedidelė kino salė, kurioje lankytojams demonstruojami niekur nematyti Ghibli trumpametražiai filmukai. Išvydau klasikinės pasakos apie stebuklingas pupas naują versiją Hoshi wo Katta Hi. Trumpas jos siužetas: vienas berniukas sunkiai dirbo ir iš keliaujančio pirklio nusipirko keistą sėklą. Ją pasodino vazonėlyje ir iš jos išdygo ... ne šiaip sau pupa, bet visa planetų sistema Na tokia, kur saulė, aplinkui besisukančios planetos ir mėnuliai - tik kambarinio dydžio. Berniukas tą sistemą laistė, prižiūrėjo, kol pasirodė blogiečiai ir pabandė ją pagrobti. Rezultate ją aišku išgelbėjo, o jos šeimininkas surado būdą pats nukeliauti į ta keistą planetą laimės ieškoti.


(kino salės afiša - matome, kad didelis storas Totoro susilaukė palikuonių )

Keistas incidentas man nutiko 12-ąją kelionės dieną. Tada aš pirmą kartą pamačiau japonus. Tą sunku paaiškinti, nes aš jau buvau prisižiūrėjęs jų tūkstančius per savo kelionę. Tačiau iki tol jie buvo kitokie - svetimi, tolimos egzotiškos šalies gyventojai. Kartais net primindavo pieštinius personažus iš anime.
Ir štai taip netikėtai, nepastebimai ta keistumo kaukė per akimirką nusitrynė... Staiga suvokiau kokie jie visi be galo skirtingi Kad kiekvienas iš jų turi kokį milijoną individualių bruožų. Kad jie yra visiškai tikri ir artimi (arba aš pats netikėtai tapau pieštinis).
Man tai buvo toks šokas, kad gal kokį pusvalandį sėdėjau metro stotyje ir stebėjau einančius pasikeitusius žmones Tas jausmas neapleido manęs dar iki šiol. Nors kelionės draugai dievagojosi, kad nieko panašaus nepatyrė.


(Hachiko paminklas, Shibuya)

* * *

Štai ir baigėsi Tamagochi'o pasakojimų ciklas apie animelandą.
Dėkoju už kantrybę tų, kurie skaitydami pasiekė ir šias eilutes. Buvusiems jos galbūt sukėlė šiltus prisiminimus, o nebuvusiems, tikiuosi, sustiprino norą ten nuvykti. Rodos papasakojau daug, tačiau vis tiek liko dar koks milijonas neišsakytų dalykų. Čia geriausiai tinka patarlė - geriau vieną kartą pamatyti, negu 100 kartų išgirsti. To visiems ir palinkėsiu

P.S. Ši medžiaga skirta publikavimui AZ ribose ir be autoriaus sutikimo prašau nenaudoti kituose portaluose.

P.P.S. Jei moderatoriai pageidauja, galima medžiagą patalpinti straipsnių skyrelyje ar kur nors kitur.

[konnichi wa]

Labai patiko atsiminimai

man uz akiu uzkiuvo vienas, kad Tokio mieste i daugeli baru neileidziamos merginos Tai cia taip visoj JP yra ...

[Rutulis]

Dėkoju už tokį išsamų kelionės aprašymą. Perskaičius kiekvieną sakinį, pamačius nuotraukas gali bent šiek tiek įsivaizduoti kokia ta Japonija, priartėti prie Japonijos pažinimo. Viskas taip vaizdžiai papasakota, gražiai aprašyta, o humoras tiesiog priverčia susišypsoti
Nesulaikiau ašarų kai skaičiau apie Hiroshimą. O dar ta istorija apie Sadako...
Viskas labai sužavėjo. Dar labiau noriu į Japonija, bet toks jausmas tikriausiai aplanko bene kiekvieną perskaičiūsį šį išsamų straipsnį. Ačiū.

[gizmou]

labai patiko skaityti keliones ispudzius.as irgi labai noreciau nuvaziuoti i japonija tik reikia biski palaukti nu bent iki 18

[kite321]

labai idomus pasakojimas. taip ir norisi nuvykti i japonija. kaip supratau is istorijos, ten vis dar diskriminuojamos moterys, kas man laai nepatinka....

[Nismo]

Geras aprasymas. Biski isivaizdavau is foto kaip ta japonija atrodo.Ir japonu pamaciau .labiausiai suzavejo mane tas rajonas kur vien anime platinama buciau as is to rajona kokia viena anime nusipirkes kaip atributa.

[Aivaras]

Ech, mokeciau Japoniskai tai jau pradeciau taupyt Lt ant bilieto

[Nismo]

Ech, mokeciau Japoniskai tai jau pradeciau taupyt Lt ant bilieto

Tai kas neleidzia tau issmokti.Ismoksi ir varyk i japonija

[VampireBlood]

ačiū buvo BE GALO įdomu

[didiana]

Aciu
Gal vel kada trauksi...?

[Apriliuke]

juhuu ! Geras Nuvariai i Japonija ! Tik kodel mes ten nesusitikom ! As cia sedziu nuo pat kovo menesio nuostabi salis ! Bet jau greit trauksiu namo labai pasiilgausavo seimos is Lietuvos na O anime landas kaip tu ji pavadinai niekur nedings ! Beto moki japoniskai?? Nes as cia mokausi zinokit zmones nelengva bet ismokti galima ! jai noro tik yra !
O ziema bus koks anime festivalis ar cosas vilniuje noreciau susitikti ir pasneketi placiau apie Japan !

[ForestTiger]

juhuu ! Geras Nuvariai i Japonija ! Tik kodel mes ten nesusitikom ! As cia sedziu nuo pat kovo menesio nuostabi salis ! Bet jau greit trauksiu namo labai pasiilgausavo seimos is Lietuvos na O anime landas kaip tu ji pavadinai niekur nedings ! Beto moki japoniskai?? Nes as cia mokausi zinokit zmones nelengva bet ismokti galima ! jai noro tik yra !
O ziema bus koks anime festivalis ar cosas vilniuje noreciau susitikti ir pasneketi placiau apie Japan !

Atkreipk dėmesį į datą kada parašyta

[Nikas]

Ačiu už išsamu aprašyma su foto, padėjei susidayti šioki toki ispudį apie Japoniją
Sėkmės tau!!!