Puslapis 24 iš 24 PirmasPirmas ... 14222324
Rezultatai 369 iki 373 iš 373

Kinas

  1. #369
    Rimtas forumo narys


    Silvestras avataras
    Įstojimo data
    2008 04 18
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    174
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    28

    Io e te / Aš ir Tu


    "Yes, I mean without a point of view,
    we'd stop being against each other and
    accept reality for what it is, without judging it."

    Režisierius: Bernardo Bertolucci
    Scenarijaus autorius: Bernardo Bertolucci, Niccolò Ammaniti (novelės adaptacija), Umberto Contarello, Francesca Marciano
    Šalis: Italija
    Išleidimo metai: 2012
    Žanrai: Drama
    Studija: Medusa Film
    IMDB reitingas: 6.7/10 (704)
    Trukmė: 1 val. 36 min.
    Vaidina: Tea Falco, Jacopo Olmo Antinori, Sonia Bergamasco

    Priėjome prie eilinės atsisveikinimo akimirkos. Vienas kultinių kino virtuozų pasitraukia nuo savo mėgiamo darbo, bet nesibaigiantis būrys teisingo kino vertintojų iš viso pasaulio dar turės vieną paskutinią progą pasidžiaugti išlavintu režisieriaus stiliumi. Legendinė italų kino persona, nenuskaičiuojamų klasika tapusių juostų kūrėjas, genialusis kino išminties žinovas Roberto Bertolucci, po savo padu gaubiantis The Last Emperor, Ultimo tango u Parigi, The Dreamers bei daugelio kitų šlovę, pagaliau nufilmuoja savo naują darbą. Prabėgo solidūs devyneri metai nuo paskutinio režisieriaus bandymo The Dreamers. Dabar, būdamas 73-jų metų, įspaustas į invalido vežimėlio gniaužtus, R.Bertolucci, kaip manoma, paskutinį kartą pakutena neabejingų vidiniems išgyvenimams, ištroškusių jausmu, kino gurmanų širdys.

    Tiesą režisierius ne itin nutolsta nuo The Dreamers temos. Bandydamas išanalizuoti jaunatviško paklydimo moralę, XX amžiaus maištaujantis Paryžius pakeičiamas apleista, ne itin jaukia pogrindžio gyvenviete, sujungiančią dviejų jaunų žmonių pasaulius. Io e te - audringas pasimetusių sielų bandymas susidoroti su žiauria realybe, padedant vienas kitam išnarplioti savo paties spragas ir tolygiai pasidalijant nuodėmės naštą.

    Keturiolikos metų Lorenzo (J.O.Antinori) yra vienas tų vienišių-atsiskyrėlių savo keista elgesio maniera priligstantys tiktai savo paties padūkusiai vazduotei. Palyginus filme yra nemažai provokuojančių scenų atskleidžiančių visišką berniuko atsiskyrimą nuo racionalaus mąstymo sąlygų. Pasisakantis važiuosiantis kartu su klase į slidinėjimo iškylą kalnuose, Lorenzo apgaudo savo motiną ir savaitei laiko apsigyvena savo namų pogrindžio lindynėje. Jo šventos ramybės valandos staiga nutraukiamos netikėtai pasirodžius vyresniajai įsiserei Olivijai (T.Falco). Triuškinanti jėga besislepianti šios kovingai nusistačiusios moters asmenybėje tuojau pat atslūgsta ir vaikinui tenka pažinti pragaištingą savo mažai pažįstamos giminaitės pusę. Olivija - narkomanijos auka, graži, jauna, iškalbinga ir kenčianti nuo savo negalios.

    Netikėdama čia sutikti nė dvasios, Olivija atvyksta į kadaise bendro namo užmirštą plotą su viltimi išsivalyti nuo savo kenksmingų įpročių. Abudu herojus sieja bendras nevilties ir vienišumo apvalkalas. Nepaisant miglotos šeimyninės istorijos, nelaimėliai sugeba susidraugauti. Netgi baisiausi kūno laužymosi priepuoliai neįstengia pilnai užgniaužti Olivijos šėlsmingo skaidrumo, atsispindinčio kiekviename jos ryžtingame pasakyme. Lorenzo atitenka nuošalinio stebėtojo vaidmuo. Neturintis realios progos daug kuo padėti kenčiančiai Olivijai, vaikinas bebaigia suprasti ydingo pasaulio atvaizdą.

    Olivijos vizitas sugretina šeimos praeitį, atveria naujų faktų apie Lorenzo motinos rolę jų bendro tėvo gyvenime. Visgi jaunuoliui kiek sunkiai gaunasi priprasti prie savivalingo Olivijos įtūžio. Ryškiai nusileidžiantis vyresniosios aktorės karikatūrai, Lorenzo personažas lieka bemaž pakerėtas maištaujančio ir neadekvataus Olivijos elgesio normomis. Nepaliaujamai augantis ryšys meistriškai pavaizduotas, tačiau R.Bertolucci palieka nemažą kiekį subtilumo jųdviejų santykiuose. Pradedantis tikėti Olivija tapsianti jo sielos drauge, jų mįslingos draugystės plėtotė taip ir lieka svyruoti palei nesibaigiančios prarajos gelmių.

    Filmo kulminacinis momentas paryškintas itališka kultinės David Bowie klasikos "Space Oddity" versija pavadinimu "Ragazzo Solo, Ragazzo Sola", arba "Lonely Boy, Lonely Girl". Olivija pradeda santūriai kartoti dainos eiles, palaimingai šokant stipriai apsikabinus su jaunesniuoju įbroliu. Gilūs kūrinio žodžiai, išraiškingas melancholinis lyriškumas, alsuojantis žmogiškumo proveržis, tučtuojau sudirgina kiekvieną tavo odos ląstelę ir suteikia progą atsidurti anapus šio pasaulio erdvių. R.Bertolucci patalpina juostos veikėjus po žeme uždaroje erdvėje simbolizuodamas bandymą pasprukti nuo pasaulio, pasislėpus nuo visų rūpesčių. Lorenzo paprašo Olivijos pažadėti jam, kad jinai nustos ignoruoti savo gyvenimą slapstydamasi svaiginimosi orgijose, tuo tarpu, kad pats Lorenzo tiesiog nustos slapstytis. Lygiai po vienos savaitės laiko abudu išeina į pasaulio šviesą ir išsiskyrsto savo keliais. Paskutinis filmo kadras, sustingęs besišypsančio Lorenzo veidas, leido man susidaryt labai konkrečią nuomonę apie šią juostą. Staigus išsiskyrimas, cigarečių pakelio su narkotikais atsidurimas Olivijos rankinėje bei minėta vaikino veido išraiška priverčia į visą tai pažvelgti su didžiule ironija. Dauguma scenų yra tikrai originalios, įmantriai pastatytos, įkūnijančios režisieriaus lankstumą kuriant tragiškai paniūrusios sielvartos segmentus. Belieka tik pagirti šį žmogų už nemirštančią aistrą ir pasiryžimą kurti, skleisti savo viziją ir dalintis meno palaima. Io e te neparodo nieko ko nebūtume matę ankščiau, bet galima drąsiai teigti, kad geram ir skoningai pastatytam kinui nereikalingos nei priežastys, nei bereikšmios paguodos.











    Paskutinį kartą taisė Silvestras : 2013-03-26, 22:08

  2. #370
    Rimtas forumo narys
    OpHiEll avataras
    Įstojimo data
    2009 11 29
    Vietovė
    Jigoku
    Įrašai
    163
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    13
    Kažkuo užneša į Evangelion live action movie,kurio taip ir nesulaukėm nors ir sklido tokie gandai...Užtat sulauksim kažko panašaus



    Big things have small beginnings


    There is no such thing as a perfect, but that doesn't mean we can not try to achieve perfection ...

  3. #371
    Rimtas forumo narys
    Light avataras
    Įstojimo data
    2007 03 31
    Vietovė
    nežinomas
    Įrašai
    189
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    19


    14,99 euro

    Šis filmas puiki Frederiko Beigbederio romano ekranizacija. Aš asmeniškai pagal knygas statytais filmais nepasitikiu, jie dažnai visiškai sudarko mėgstamą knygą ir tai deja jau virto taisykle. Bet šis filmas yra būtent viena auksinė išimtis, kurią norėčiau iš visos širdies rekomenduoti. Tai gi pradėkime nuo pagrindinio veikėjo Oktavo, kuris mano nuomone yra Beigbederio alter ego. Retai rasi filmą, kur pagrindinis veikėjas per kelias filmo minutes pristatytų save taip negatyviai : Neiškreipsiu tiesos nesu gėrietis, esu šudžių šūdžius- vienu žodžiu šiuolaikinis herojus- lengvai pripažįsta Oktavas. Bet dėl šito negali kaltinti vien Oktavo jis reklamos industrijos vaisius kokso apsiuostęs arogantiškas šmikis plaunantis smegenisžiūrovui už nemenkus pinigus. Oktavas atrodo pats kurdamas iliuzijas prarado visas iliuzijas, bet prabangiuose rūbuose ir kokaine nuskandintas meninkas retkarčiais dar pabunda: Aš aplink save norėjau kurti grožį, bet man nepavyko iš dalies dėl,kad man sutrukdė iš dalies dėl to, kad pats pasidaviau. Pirmasis postūmis vaduotis iš reklamos pinklių duodamas kai Oktavo kurtas projektas jogurtui Starlight atsitrenkia į idiotizmo sieną. Klientui reklama atrodo per inteligentiškai, juk kuriame bukai namų šeimininkei tikina užsakovas paskandinęs dar vieną gerą idėją. Antrasis postūmis meilė stažuotojai Sofi- kuri verčia Oktavą abejoti ar pinigai ir koksas ir yra ta tikroji laimė. Deja Oktavas, net negali išeiti iš darbo. Jo viršininkas, tik nusišaipo: Rašai scenarijų apie depresijos kamuojamą bičą? Atsargiai tas bičas gali daug prarasti. Per daug neišsiplečiant pasakysiu, kad visas filmas lyg kelionė iš sansaros kurioje užstrigo Oktavo siela. Iš kitos pusės filmas drįsta susiremti su reklamos sistema kuri galu gale maitina ir kiną. Beigbederis už savo romaną buvo atleistas iš darbo reklamos agentūroje, kur dirbo dešimt metų. Manau tai parodo, kiek realizmo rasite tiek knygoje tiek filme. Vizualinę pusę vertinčiau 10 balų- visas pasaulis pavirsta nesibaigiančia ir tobula reklama. Aktoriai vaidina puikiai ir neleidžia sau, net šyptelti absurdiškiausiose situacijose. Muzika nieko neišsiskirianti, bet palaiko nesibaigiančio vakarėlio ir reklamos filmavimo aikštelės atmosferą. Gal 14,99 ir nėra šimtmečio filmas, bet jo užtaisas verčia susimąstyti apie vartojiškumą ir kasdien mums į galvas grūdamas laimės iliuzijas nusipirkus Marlboro paką ar naujus nike sportbačius. Šiuo metu šis filmas yra mano favoritas ir manau pasiliks mano tope dar ilgokai. Šį filmą galite parsipūsti iš Linkomanijos. O, jeigu turit laiko užsukit į parduotuvę ir gausite šį ironišką filmą, tik už 14,99.


    Paskutinį kartą taisė Light : 2013-04-09, 01:02

  4. Ačiū BadBoyyy dėkojo
  5. #372
    Rimtas forumo narys


    Silvestras avataras
    Įstojimo data
    2008 04 18
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    174
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    28

    The Place Beyond the Pines / Vieta Anapus Miško Sienų


    If you ride like lightning, you're gonna crash like thunder.

    Režisierius: Derek Cianfrance
    Scenarijaus autorius: Derek Cianfrance, Ben Coccio, Darius Marder
    Šalis: JAV
    Išleidimo metai: 2012
    Žanrai: Drama, trileris, kriminalinis
    Studija: Focus Features
    IMDB reitingas: 7.8/10 (5,639)
    Trukmė: 2 val. 20 min.
    Vaidina: Ryan Gosling, Eva Mendes, Ben Mendelsohn, Olga Merediz, Bradley Cooper, Ray Liotta, Emory Cohen, Dane DeHaan

    Žydrojo Valentino režisierius Derekas Cianfrance'as dar kartelį susivienija su perspektyviuoju amerikietiško kino jaunikliu Ryan'u Gosling'u (The Ides of March, The Notebook), sparčiai išpopuliarėjusių po savo paskutinės, be galo išsiskiriančios, Drive juostos. The Place Beyond the Pines - aštri kriminalinė drama pilna berods visų įmanomų kino pasaulyje sutinkamu tematikų: meilės, garbės, orumo, korupcijos, ryžto ir netikėtų posūkių. Aišku kaip diena, toli gražu ne vienas filmas gali pasigirti daugiasluoksniu apdirbimo metodu, bet šiuo atveju viskas taip kruopščiai suvienyta į vieną mazgą, kad net nesugebi susivokt kas tave labiausiai jaudina: kriminaliniai veikėjų aspektai, šeimyninės pinklės ar tragiškos pasekmės.

    Filmas atitinkamai suskirstytas į tris dalis. R.Gosling'as suvaidina mažo miestelio motociklų kaskadininką Luką Glentoną atliekanti pavojingus triukus geležiniame narve. Įkūnijantis pankišką kieto vaikino rolę, ištatuiruotas blondinas išblėsusiu veidu greit sužino apie savo naujagimį sūnų auganti svetimo vyro pastogėje. Besiblaškantis po visą šalį vyriškis nusprendžia pasilikti kuklaus miestelio sienuose ir rūpintis savo vaiku ir jo motina Romina (E.Mendes), su kuria jis kažkada turėjo nežymų nuotykį, bet akivaizdu, kad norint tai padayti Lukas privalo užsidirbti. Padedamas savo draugo Robino (B.Mendelsohn), veikėjas nusprendžia apiplėšti banką.

    Antrasis filmo etapas atitenka Bradley Cooper'io (Silver Linings Playbook, Limitless) soliniam pasirodymui, mat aktorius iš ties pasiglemžia nemažą laiko dalį, suvaidindamas neseniai įsidarbinusį policijos pareigūną bandanti suvesti galus savo šeimyniniame ir socialiniame gyvenime po susišaudymo, atliekant darbo pareigą. Tučtuojau patapęs vietiniu didvyriu Avery'is susiduria su korumpuotais bendradarbiais, kuriuos jis iki šiol vadino savo draugais. Atsiremdamas į sieną ir neturintis kur sprukti, pasimetęs faras privalo pasirinkti tarp savo sąžinės jausmo ir užtarnautos gerojo vardo reputacijos. Trečios dalies gal ir neverta atpasakoti, režisieriaus idėja per daug subtili, kad būtų atskleista su tokiu lengvumu.

    Panašu, kad D.Cianfrance'as nebuvo visiškai patenkintas panašių filmų scenarijaus išdėstymu, todėl nusprendė paplušėti ir įterpti kiek daugiau originalumo bei erdvės. Kažkur pusiaukelyje gal būt kiek ir pasimetęs stambios ir ambicingos apimties lavinoje režisierius išspaudžia visišką maksimumą iš savo svyruojančios idėjos. Visos trys istorijos yra savaip susijusios ir jungia viso paveikislo dvasią, momentais ne taip užtikrintai, kaip to norėtusi, bet žiūrint išskirtinai iš konceptualios pusės, daro tai vis dėlto sėkmingai.

    Ryan'as Gosling'as moka vaidinti, tai jokia ne paslaptis, tad ir šį kartą tenka pasidžiaugti jo žavinga charizma ir pamilti eilinę jo rolę. Turbūt vienas iš nedaugelio, sugebančių taip jautriai įsigilinti į nenaudėlio nusikaltėlio vidinio pasaulio išgyvenimus ir priversti žiūrovą pergyventi dėl jo likimo. Norėdamas savo vaikui sukurti kuo šviesesnę ateitį Lukas galiausiai pasimeta vis augančio azarto šešėlyje ir atsitrenkia su trenksmu. Kas prisimena B.Cooper'į tik iš pamaiviškų Pagirios Las Vegase komedijų, lengvai nustebs išvydęs aktorių visiškai priešingoje barikados pusėje. Pradėjęs savo aktorinę transformaciją dar nuo Silver Linings Playbook filmo jis ir toliau žengia tobulėjimo kelio link.

    Dvi ryškiausios žvaigždės pavyzdingai atidirba savo darbą ir suteikia režisieriaus vizijai reikiamo pompastiškumo ir užtikrintos kokybės garanto. Persipinamos istorijos gali kiek trikdyti bandant pasidžiaugti pradiniu filmo sumanymu ir R.Gosling'o iniciatyva. Tas man labiausiai ir nepatiko. Užtat verta atvirai pasakyt, kad režisieriui pavyko nustebinti savo atpasakojimo stiliumi ir per daug nepasimesti fantazijų rutinoje. Filmas apie gyvenimą, jo kelius, nenusekimus, nesantaikas ir netektys. Pritaikydamas nuosavą šviežio stiliaus istoriją D.Cianfrance'as sutapatina tėvų ir sūnų gyvenimus ir kiek intymiau pažiūri į žmogaus nužudymo pasėkmes. Garso takelis priminė Socialinio Tinklapio versiją. Orkestriniai tembrai dalijantys laiką su liūdnais praeito amžiaus tekstais ar moderniais futuristiškai skambančiais ritmais leidžia dar lengviau atsiduoti veiksmui. Tikrai norėčiau girdėti kuo daugiau šitokios priešiškos ir najoviškos kombinacijos pavyzdžių. Filme yra pakankamai sentimentalumo išgyvenimams sužadinti, aktoriai demonstruoja nepriekaištingą profesionalumą, o ir siužetas išmaniai įtraukiantis. Viliuosi, kad šia juosta D.Cianfrance'o ir R.Gosling'o draugystė nesibaigia ir vyrukai dar sykį suspaus rankas kokiam prašmatniam darbeliui.











    Paskutinį kartą taisė Silvestras : 2013-04-13, 21:08

  6. #373
    Rimtas forumo narys


    Silvestras avataras
    Įstojimo data
    2008 04 18
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    174
    Įrašo Ačiū / Patinka
    Reputacija
    28

    Ariel / Tolyn


    "Then i won't last 3 hours outside without killing somebody."

    Režisierius: Aki Kaurismäki
    Scenarijaus autorius: Aki Kaurismäki
    Šalis: Suomija
    Išleidimo metai: 1988
    Žanrai: Drama, veiksmo, pasaulio kinas
    Studija: Villealfa Filmproductions
    IMDB reitingas: 7.5/10 (2,825)
    Trukmė: 1 val. 13 min.
    Vaidina: Turo Pajala, Susanna Haavisto, Matti Pellonpää, Eetu Hilkamo, Erkki Pajala

    Visai neseniai turėjau galimybę atsikvėpt nuo staugiančio gyvenimo tempo ir pažiūrėti kultinio suomių režisieriaus Aki Kaurismaki (Leningrad Cowboys Go America, The Man Without a Past) juostą Ariel simbolizuojančią liūdną ir pilką 80-ųjų bedarbio žmogaus realizmą. Filmas prasideda daugumai kitų filmų būdingais veiksmais. Prarasdamas darbą po vietinės šachtos užsidarymo, pagrindinis veikėjas Taisto (T.Pajala) puola bastytis po šalį su viltimi surasti gyvenimo tikslą bei išnarplioti nevykusiai susiklosščiusią padėtį.

    Surasdmas nepraktišką sandėlių krovėjo darbelį Taisto pradeda susitikinėt su moterimi vardu Irmeli(S.Haavisto) turinčią mažametį sūnų nuo praeitos santuokos. Greitai jie pamyla vienas kitą ir pradeda kurti planus savo ateičiai. Filmas iš karto patraukė mano dėmesį puikiu, gal kiek neakivaizdžiu, mišiniu tarp socialistinių visuomenės normų ir klasikinio egzistencializmo perėjų. Neturėdamas konkretaus tikslo, pasimetęs aplinkybėse, Taisto susiduria su visomis įmanomomis kliūtimis, nuo pinigų stokos ir nesibaigiančių nelaimių iki kur kas rimtesnių aspektų priverčiančių veikėją susimąstyt dėl jo nevykusios socilainės rolės atšiaurioje visuomenėje.

    Nepaisantis tamsios depresinės atmosferos viso filmo metu, juosta sėkmingai tęsia stebinusi savo kiek kvailokomis ir naiviomis idėjomis. Kasdieniai žmonės ieškantys būdo išlikti paviršiuje ir nenugrimzti į tamsią prarają. Būtent su tokiu vyruku mes ir susiduriame, žengiančių žingsnį po žingsnio, nepasiduodančių žiaurioms likimo provokacijoms. Galiausiai veikėjui tenka atsisėst ant prasikaltusių suolo. Netgi po šio lemtingo incidento vyriškis nenusiteikęs liudėti ir atsisakyti elementariausių žmogiškų privilegijų. Šių pražūtingų momentų dėka ir atsiskleidžia režisieriaus charakteris ir įmantrus gyvenimo suvokimas.

    Emocionaliai efektyvūs dialogai ir kilniaširdis Taisto siekis ištrukti iš gyvenimo pančių galutinai padeda filmui realizuotis kaip visaverčiam darbui atspindinčiam nuožmią kovą tarp žmogaus ir aplinkos sistemos. Finaliniai kultinės suomių dainos Somewhere Over The Rainbow žodžiai ko ne puikiaisiai atspindi juostos pabaigą ir režizieriaus sumanymą, kuris, savaime aišku, kiekvieno gali būti interpretuojamas savaip. Ko gero mano asmeniniu atveju pati išsilaisvinimo iš realybės idėja buvo suprasta kaip sarkastiškas pasityčiojimas atspindintis daugelio žmonių nelaimingus monotoniškus gyvenimus, beverčius bandymus surasti savo vietą ir įsitvirtinti socialiai nusisekusioje visuomenės pusėje. Ir vis dėlto nagrinėdama gilias socialinias mintys Ariel juosta išlieka labiau tragikomišku paveikslu galinčių nustebinti pačiais absurdiškiausiais momentais. Savitos stilistikos A.Kaurismaki darbelis gal ir nėra ryškiausiai spindintis deimantas, tačiau pats faktas su kokiu grakštumu jis perteikia masiškai paplitusią problemą priverčia užskaityti jo darbą kaip solidžią ir azartišką neturinčio ką prarasti žmogaus kelionę atvedančią jį iki neregėtų nuopolių ir padovanojanti naujai atrastą šeimą ir šilumą kurių jis, kaip vaizduojama filme, niekad ir neturėjo.











    Paskutinį kartą taisė Silvestras : 2013-10-19, 21:38

Puslapis 24 iš 24 PirmasPirmas ... 14222324

Šios gijos žymos

Bookmarks

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo įrašus
  •