• Atmosferiškas ir lėtas detektyvas


    Sumanus universiteto dėstytojas Souhei kartu su grupele bendradarbių ir studente Moe organizuoja išvyką į nuošalią salą. Souhei domina vienas čia gyvenantis žmogus - geniali mokslininkė Shiki, dar būdama maža mergaitė, izoliuota laboratorijoje ir ten išgyvenusi pastaruosius penkioliką metų. Unikalus moters intelektas ir įžvalga Souhei traukia kaip magnetas, tad išvykos pagrindinis tikslas vyrui yra su ja pasimatyti. Deja viskas nevyksta kaip suplanuota, laboratorijoje įvykdoma žiauri žmogžudystė ir Souhei su Moe teks išsiaiškinti kaltininką bei susidurti su niūria praeities istorija, besisiejančia su nusikaltimu.

    Šis straipsnis pirma buvo paskelbtas šioje forumo gijoje: Subete ga F ni Naru: The Perfect Insider nuo Miesto_Druidas Žiūrėti originalų pranešimą
    kom. 6 kom.
    1. Killerbee avataras
      Killerbee -
      Na mergaitės prisirišimas yra gan logiškas. Kokia keista asmenybė šis profesorius bebūtų, bet tai buvo vienintelis artimas žmogus, kuris ją palaikė sunkiu momentu. Man labiausiai užkliuvo plaučių vėžio reklama. Mane, kaip buvusį rūkorių su stažu, tai nervino juodai. Dar pats detektyvo žanras irgi nėra pats mėgstamiausias. Visada neatspėju kaltininko iki pat pabaigos ir dar kartą įsitikinu neypatingo proto esąs... Dar galėjo būti mažiau filosofijos, bet apskritai serialą vertinu teigiamai. Noitama pagaliau baigė savo eksperimentus su vaikais ir sugrįžo į rimtesnių anime lygį?
    1. Miglaja avataras
      Miglaja -
      Veikėjai visiškai nesimpatiški ir niūrūs.
      Daugybė bereikalingų pokalbių, kurie ne kažin ką paaiškina {daugumos novelių problema}

      Matyt ne mano niša tokie creepy detektyvai
    1. Killerbee avataras
      Killerbee -
      Citata Autorius Miglaja Žiūrėti skelbimus
      Veikėjai visiškai nesimpatiški ir niūrūs.
      Daugybė bereikalingų pokalbių, kurie ne kažin ką paaiškina {daugumos novelių problema}

      Matyt ne mano niša tokie creepy detektyvai
      Ir tikrai, jei mangose būna per daug paprasti dialogai, kad kažkaip įtilpti į debesėlius tai novelėse atvirkščiai. Va kad taip aukso vidurį....bet kur jį surast....
    1. Dai-Katana avataras
      Dai-Katana -
      Citata Autorius Killerbee Žiūrėti skelbimus
      Ir tikrai, jei mangose būna per daug paprasti dialogai, kad kažkaip įtilpti į debesėlius tai novelėse atvirkščiai. Va kad taip aukso vidurį....bet kur jį surast....
      Knygose ir tik knygose
    1. Miesto_Druidas avataras
      Miesto_Druidas -
      Ten ne light novel, o normali knyga - romanas (angliškai novel ir išsiverčia romanas), gal ir klaidinančiai rašau novelė, kai visiems ir asociojuojasi su light novelėm. Nematau nieko blogo tokiuose dialoguose, žmonėms kažkaip norisi kažko tiesmuko ir lengvai suvirškinamo. Aišku gal ribotoj trukmėj dalis turinio yra nukandama adaptuojant, ir dalis dialogų prasmės praranda esmę bendram paveiksle, bet juk nėra taip, kad jie visiškai ne į temą čia būtų. Nežinau, aš kai peržiūrėjau fantastišką TV serialą Hannibal, kuris nueina kitokia linkme nei įprasti procedūriniai mainstream kanalų serialai, turi labai daug filosofijos ir dialogų, kurie atrodytų "ne į temą", vertinu ir drąsesnius, rimtesnius anime serialus, kurių juk taip mažai šiais laikais gauname.
    1. Ozis avataras
      Ozis -
      Žiūrėjau ir tikėjausi kažko panašaus į Un-Go ar blogiausiu atveju Gosick. Kažko lėtesnio, paslaptingesnio, atmosferiško, mažiau paviršutiniško ir su mintimi. Pažiūrėjęs visas serijas, lyg ir buvau įsitikinęs, kad viskas taip ir buvo, nepaisant šleivos pabaigos. Bet pabandžius pažvelgti atgalios (prisimint tai ką mačiau) pasimato, kad visas serialas iš tiesų buvo šleivas blefas. Šleiviausia serialo dalis yra būtent gyvenimiškos "filosofijos".

      Man labiausiai įsiminė dvi "filosofijos". Visų pirma paskutinės serijos gili mintis apie tai, kad po vandeniu neišeitų užsirūkyti. Ji veikiausiai buvo giliausia, mat šios idėjos autorius gauna pagyrimą iš kito personažo - "aš niekad apie tai nebūčiau pagalvojęs" (ar pan.). Tiesą pasakius, nebūčiau ir aš. Spėkit kodėl?

      Antroji man ryškiau užkliuvusi "filosofija" buvo apie skaičius. Veikiausiai suformuluota turint mintyje, kad didesnė dalis žiūrovų nemėgsta matematikos arba yra įsitikinę, kad ji yra baisiai sunkus daiktas. Na, žinot, būna tokių žmonių, kurie baigę vidurinę nebeatsimena daugybos lentelės. Iš karto įspėju tokius, kad tolesnis skaitymas nebus malonus, nes matematiškai paaiškinsiu, kodėl ši "filosofija" yra pritempta ir beprasmė.
      Spoileris:
      Taigi Dr. Magata pareiškia, kad vienišiausias skaičius yra 7. Savo teiginį ji pagrindžia uždaviniu - reikia padalinti skaičius nuo 1 iki 10 į dvi grupes. Kiekvienos grupės skaičius reikia tarpusavyje sudauginti. Gautos dvi sandaugos turi būti lygios. Atsakymo iš uždavinys neturi, nes trukdo skaičius 7. Jei 7 lieka nepanaudotas, tada uždavinys sprendžiasi lengvai. Pvz.:
      1*3*4*6*10=720 (1 grupės skaičių sandauga)
      ir
      2*5*8*9=720 (2 grupės skaičių sandauga)

      Kodėl neįmanoma panaudoti 7? Nes 7 yra pirminis skaičius. Jo negalima užrašyti per kitų dviejų sveikų teigiamų skaičių sandaugą. Tik 7 = 1*7. Tuo tarpu, pvz., 8 = 1*8 = 2*4. Wait, bet 5 irgi pirminis? Tiesa, bet jį išeina panaudoti, nes 2*5 = 10. Toliau atrodytų, kad 9 bus irgi problematiškas (nes 9=1*9=3*3), bet šios problemos yra smulkios.

      Supratus tai, akis pradeda badyti keletas įdomių klausimų. Kodėl sąlyga suformuluota skaičiams nuo 1 iki 10? Kuo ypatingas skaičius 10? 2*5=10 Kodėl sąlyga nesuformuluota skaitmenims (sveiki skaičiai nuo 0 iki 9)? Kodėl sąlygos nesuformuluoti skaičiams... pvz., nuo 1 iki 13? Atsakymas - viso to reikia tam, kad gautųsi "genialaus" personažo gauta išvada. Tiesiog priešingu atveju šie "vieniši" skaičiai pasidaro nebevieniši. O "genialus" personažas nustoja būt protingu.

      Taip, matematikoje yra daug "absurdiškai" atrodančių uždavinių, pvz., visų natūralių skaičių suma, bet jų sprendimas pasako kažką apie matematinio (ir galiausiai fizinio) pasaulio savybes. O ši prof. dr. sugalvota "sąlyga" (pastebėjimas ar filosofija) nėra informatyvi.


      Visos tos filosofijos, kurios buvo šiame anime, reikalingos tik tam, kad paskandinti žiūrovą minčių sraute. Minčių sraute paskendusiam žiūrovui nesvarbu kokios tos mintys (standartiniame shounen tą pačią funkciją atlieka smurtas ar analogiški fizinio intensyvumo momentai). Jam ima atrodyti, kad personažai protingi, nes jie daug šneka apie giliai atrodančius dalykus ir nepamiršta nuolat vienas kitą pagirt. Šiame "sraute" tampa sunku pastebėti, kad pats srautas yra tuščias ir beprasmis. Tai ir yra šio anime blefas.

      Man šis brokas būtų prašokęs pro akis, jei ne paskutinė serija. 5/10 = 2/5 .

      P.S. Beje, ar kas nors gali paaiškinti kaip "genialusis" detektyvas sužinojo tą informaciją, kurią jam reikėjo žinoti, kad išspręsti bylą?
      P.P.S. OP ir ED iš tiesų turbūt geriausi šiais metais