• "Summer Wars" ir "The Girl Who Leapt Through Time" autoriaus filmas.

    Šis filmas nėra pasaka, tai pamokanti istorija. Jei nekreiptume dėmesio į faktą, kad mažieji išdykėliai gali pasiversti į laaabai mielus vilkiukus, tai matytume gan dažnai šiandien pasitaikančia vienišos motinos istoriją, tik šiuo atveju viskas dar sudėtingiau. Kuomet esi visiškai vienišas, negali nei vienos sielos šiame pasaulyje paklausti patarimo ar tiesiog išsipasakoti, gyventi gali būti ne taip jau ir lemta. Ką reikia daryti, kuomet vaikas suserga, o nežinai ar jį nešti į ligoninę ar į veterinariją (čia ne pokštas), kuomet į tave kreipiasi vaikų tarnyba, o net negali parodyti jų ramiai miegančių, o parke negali prasilenkti su šunimi, nes jis gali susipjauti su karštakoše Yuki. Visai nepanašu į pasaką. Tačiau viskas ne taip jau ir blogai, reikia tik stengtis ir neužmiršti nusišypsoti.

    Šis straipsnis pirma buvo paskelbtas šioje forumo gijoje: Wolf Children / Ookami Kodomo no Ame to Yuki nuo Red_Elf Žiūrėti originalų pranešimą
    kom. 7 kom.
    1. slicKrox avataras
      slicKrox -
      Ilgai lauktas filmas, kuris pagaliau išsiropštė į lauką. Visi Mamoru Hosoda filmai be galo patiko, kaip ir Summer Wars bei The Girl Who Leapt Through Time (Mergina Keliavusi Laiku). Neabejoju jog ir šis darbas sužavės.

      PS: rekomenduočiau aprašymo pavadinime naudoti anglišką pavadinimą, jei jis yra, nes tarkime "Wolf Children" ir paprasčiau, ir įsimintiniau, nei tarkime japoniškas "Ookami Kodomo no Ame to Yuki".
    1. Mikalauza avataras
      Mikalauza -
      Nežinau, gal kam ir pasirodysiu esanti mažvaike, bet žiūrėdama šį filmą verkiau ne kartą. O tų ašarų būta visokių: ir iš liūdesio, ir iš juoko. Šios emocijos mane privertė pagalvoti, kad pasaulyje yra daug tokių šeimų, kuriose nėra vieno iš tėvų, tačiau ne visos jos sugeba išlaikyti blaivų protą ir išlikti kartu (tai galiu pasakyti iš patirties). Todėl šiame filme mane itin sužavėjo motinos atsidavimas vaikams. Mano manymu tokiai motinai reikėtų užkabinti aukso medalį (nors jokie turtai neparodys jos meilės savo vaikams). Ji ne vien tik sugebėjo išlaikyti blaivų protą netekusi artimo žmogaus, bet ir užauginti du vaikus. O tai tikrai sugeba ne kiekvienas (netgi pilna šeima). Todėl, trumpai tariant, filmas tikrai paliko puikų įspūdį ir šiltus jausmus. Manau, kad Slice of Life anime žanro gerbėjams šis filmas patiks, tačiau rekomenduočiau pažiūrėti visiems, nes filmas tikrai susiverčiau susimąstyto apie gyvenimo tikrovę (nu mane bent jau privertė). Taigi, be gailesčio galiu pasakyti, kad duodu 5/5.
    1. Koaru avataras
      Koaru -
      Žiūrėdama šį anime, kažkodėl vis laukiau paslaptingų pokalbių iš gyvūnų pusės, ar kokio išminčiaus apsireiškimo bendraujančio su gyvūnų dvasiom... Bet džiaugiuosi, kad to nebuvo ir viso reikalo nesubanalino. Piešimas šiltas, siužetas įdomus - prabanga buvo žiūrėti
    1. slicKrox avataras
      slicKrox -

      Jei Mamoru Hosoda filmai Summer Wars bei The Girl Who Leapt Through Time (Mergina Keliavusi Laiku) buvo futuristiniai, smagūs ir kažkuo panašūs, tai šis filmas kiek atitolęs. Labiau dvasinis, jausmingas, sielą šildantis, gyvenimo pamokantis. Tačiau personažų dizainas mažai kuo pasikeitė, o pasaulis be galo detalus ir gražus. Aplinkos lyg nutapytos. Filmas taip įtraukia savo paprasta ir šilta gyvenimiška istorija jog netgi dvi valandos prabėgo akimirksniu ir norėjosi jog jų gyvenimo istorija dar nesibaigtų. Tiesiog ranka nekyla filmą vertinti mažiau nei 8.5 ir kol kas geriausias anime filmas, kurį teko matyti 2012-13

      PS: "A 120 year old house which appeared in Wolf Children sits in the mountains among the trees in Toyama Prefecture"

    1. Miesto_Druidas avataras
      Miesto_Druidas -
      Nuostabus filmas. Bent mano nuomone, tai geriausias režisieriaus filmas ir naujas laiptelis jo karjeroj. Jau vien tai sveikintina, kad pabandė kažką kito, brandesnio. Nesakau, kad The Girl Who Leapt Through Time ar Summer Wars buvo prastesni, tačiau bent man abiejuose kažko trūko..., kažko tokio kas tarkim kokį Hayao Miyazaki, ar Satoshi Kon, ar galimai ir Makoto Shinkai iškelia aukščiau visų anime filmų kūrėjų. Dabar Mamoru Hosoda laisvai statau prie geriausių. Visgi buvau tikras, kad režisierius jau pilnai nusistatė savo stilių, ir iš šio filmo tikrai nesitikėjau štai tokios šiltos ir rimčiau nuteikiančios istorijos, su tokia potekste, kuri yra kone visiems svarbi, ir jau vien tai iškelia šį filmą aukščiau nei prieš tai buvę. Tad didžiulė padėka režisieriui už šį kūrinį. Galvoju ar neteks parašyti pirmo pilno dešimtuko MAL'e iš to ką teko matyti per pastaruosius metus. Bet kokiu atveju čia 5/5.
    1. nemesis avataras
      nemesis -
      Pasaka, nei pridėsi, nei atimsi. Vertas tiek Mal, tiek čia esamų liaupsių. Pridėsiu tik tiek, kad soundtrackas buvo tiesiog nuostabus. Pianinas . Labai bus sunku šiemet primti sprendimą Az garso takelio rinkimuos, bent jau aš suskaičiuoju 4 nuostabaus garso takelius turinčius anime, o sezonas tik įpusėja! Na ir teks sutikti su Druidu, kad Kotonoha no Niwa tikrai neprilygsta šam kūriniui apart animacijos kokybės.
    1. arna avataras
      arna -
      Nuo pradžių iki galo pragalvotas anime. Nėra tuščių, neišbaigtų tarpų, loginių klaidų ar šiaip, įvairių lia lia nesąmonių. Stipri istorija. Manau šio scenarijaus adaptacija meniniam filmui tikriausiai būtų net geresnė nei anime.

      Anime gyvenimiškai rimtas, brandus, psichologinis. Todėl vertinti šio anime manau negalima paviršutiniškai ar šabloniškai. Pvz. vilkolakiai. Kodėl jie atsirado šioje be galo žmogiškoje, kasdieninėje istorijoje? Bandymas žmogišką kasdienišką meilės istoriją paįvairinti japoniška mitologija? O gal tai tam tikras metodas kai naudojant tam tikrus mitologinius elementus siekiama kažką giliai paslėptą parodyti šioje istorijoje? Gal vilkolakio personažas savyje slepia netipišką, sudėtingą, nevisada visiems suprantamą tikro žmogaus psichologinį, dvasinį ir kitokį portretą? O gal į viską reikia žiūrėti kaip į paprastą gražią anime pasaką?
      Anime daug Japonijos, ypač tai, kas yra toli už jos miesto ribų. Su didele meile ir pagarba parodomas šiuolaikinio japono ūkininko-valstiečio gyvenimas, parodomas nykstantis Japonijos kaimas esantis toli nuo visų didmiesčių. Daug čia visko ko parodoma. Reikia tik žiūrėti, visa tai pamatyti ir (bandyti) suprasti.

      Minusą šiame anime dedu jo animacijai. Tai man pačiam keista, nes toks "klasikinis" anime piešimas man labiausiai ir patinka, tačiau šioje istorijoje panaudota animacija neatspindi (mano nuomone) iki galo viso istorijos gilumo ir sudėtingumo. Piešimas per "paprastas"; anime daug vietų kur personažų išgyvenimai yra be galo stiprūs, ryškūs, tačiau piešimas viso to neperduoda; perduodama suabstraktinta-apibendrinta tos akimirkos momentinė visa jausminė skalė.

      Anime - šeimyninis, nevaikiškas ir nepaaugliškas, vertas žiūrėjimo.
      Įvertis: 8.5/10 arba 4+/5