cobabara
2015-06-24, 23:32
<img src=http://i371.photobucket.com/albums/oo152/dunamez/JuusanKitsune%20vs%20Renata_zpsxcyfhjeo.jpg height=400px></img>
Džiugu, kad norinčių rašyti ir palyginti save su kitais nemažėja ir noras tai daryti nenyksta. Šį kartą tiek pergalės džiaugsmą, tiek pralaimėjimo kartėlį jau pajutusi JuusanKitsune (http://www.animezona.net/forum/members/12536-JuusanKitsune)stoja į kovą su taip pat ne pirmą kartą dalyvaujančia bei paskutinėmis valandomis lygiąsias iškovojusia Renata (http://www.animezona.net/forum/members/4252-Renata). Kuriai merginai šį kartą nusišypsos fortūna?
<hr>
KOVOS INFORMACIJA
Tema: mirtis
Istorija turi prasidėti sakiniu: Tą vakarą dangus buvo oranžinis, prasidėjus griaustiniui, paukščiai nustojo čiulbėti.
Užduotis: istorijos veiksmas turi vykti vakare
Užduotis: istorijos veiksmas turi vykti XX a. 9-ajame dešimtmetyje
Žanras: pagal pasirinkimą
Apimtis: nuo 300 iki 1300 žodžių
Deadline: 2015-07-05
<hr>
KOVA BAIGTA!
Ar tai vasariniai karščiai, ar atostogų džiaugsmas, bet JuusanKitsune darbo nepristatė. Pergalės taškas keliauja Renatai, JuusanKitsunei - pralaimėjimo. Atnaujinta statistika (http://www.animezona.net/forum/threads/8126-Ra%C5%A1ytoj%C5%B3-kovos?p=245394&viewfull=1#post245394).
<hr>Darbai:
<hr>
Renata
(Be pavadinimo)
(343 žodžiai)
Tą vakarą dangus buvo oranžinis, paukščiai nustojo čiulbėti prasidėjus griaustiniui. Visame pastate dingo elektra, kol dar buvo pakankamai šviesu žmonės ieškojo tarp rakandų žvakių, kai kurie dar turėjo žibalines lempas. Rūta niekad nebijojo perkūnijos, jos ausims tai buvo pati gražiausia muzika. Atsidariusi langus ir iki pusės persisvėrusi ji garsiai dainavo, retkarčiais nutildama išvydūs bliksnį. Vėjas plaikstė spalvotas užuolaidas, nuvertė nuo stalo vazą sugėlėmis, net dūžio garsas neatsitraukė Rūtos nuo jos mėgiamiausio koncerto. Dangus vis labiau niaukėsi ir tamsėjo, gatvės žibintai net neketino įsijungti, matyt žaibavimas pažeidė naujovišką automatinį įsijungimą. Bet taip tik dar geriau: sunkioje tamsoje žaibū peiliai žibėjo kaip tūkstančiai saulių. Kol dauguma žmonių slėpėsi po stalu ar kamšė langus ir rozetes nuo kamuolinių žaibų, Rūtą padūkusiai kikeno ir šūkavo iš džiaugsmo – "Šimtmečio audra!". Vienas žaibo peilis kirto tiesiai priešais Rūtos langus, mergina suklykė iš netikėtumo. Širdis daužėsi kaip kolibrio sparnai, adrenalino antplūdis sukėlė kraujuojančios nosies geizerį. Delnu užspaudė nosį, kruvini karoliukai ridenosi dilbiu link alkūnės. Staiga suskambo telefonas, šį kart iš netikėtumo širdis vos nesustojo. Drebėdama Rūta švariąją ranka nukėlė ragelį.
- Čia tu? - paklausė keistai pažįstamas balsas.
- Aš?
- Baik nesąmones daryt, tu kvaiša. Ar pamiršai, kiek laiko mes laukėm šios dienos?
- Ką? bet gi taip gražu...
- Gražu gražu -Tyčiojosi balsas. Tada suriko: - Kvaiša, eik savo darbo daryti, jei per tave mums nepasiseks, asmeniškai tau odą nudirsiu. - padėjo ragelį. Pasigirdo dažnas pypsėjimas.
Nieko nesupratus mergina gužtelėjo pečiais, atsisuko į audrą ir nusirengė iki kelnaičių. Jos nuoga oda pamėkliškai spindėjo peilių šviesoje, ir tas garsas, nepakartojamas garsas. Su kiekvienu jos žingsniu oda banguodavo ir raibuliuodavo, plėtėsi ir traukėsi, kol galiausiai Rūta virto į bjaurią žvynuotą pelenų spalvos ilgauodegę būtybę. Tai caktelėjo dantimis. Tai iššoko pro langą. Į tai trenkė žaibas. Tai užsiaugino sparnus. Dangus nušvito lyg blykstė, kelias akimirkas buvo tik balta ir neaprėpiama tuštuma. Audra baigėsi, atsirado elektra.
Kitą rytą žiniose rodė: šiandien 1994metų birželio 16 dieną rastas merginos lavonas gyvenamojo namo kieme. Aplinkinių teigimu ji buvo keistuolė, manoma, kad mergina nusižudė...“ . O Tai ilsėjosi apleistame name ir nuobodžiai klausė pažįstamo balso priekaištų.
Džiugu, kad norinčių rašyti ir palyginti save su kitais nemažėja ir noras tai daryti nenyksta. Šį kartą tiek pergalės džiaugsmą, tiek pralaimėjimo kartėlį jau pajutusi JuusanKitsune (http://www.animezona.net/forum/members/12536-JuusanKitsune)stoja į kovą su taip pat ne pirmą kartą dalyvaujančia bei paskutinėmis valandomis lygiąsias iškovojusia Renata (http://www.animezona.net/forum/members/4252-Renata). Kuriai merginai šį kartą nusišypsos fortūna?
<hr>
KOVOS INFORMACIJA
Tema: mirtis
Istorija turi prasidėti sakiniu: Tą vakarą dangus buvo oranžinis, prasidėjus griaustiniui, paukščiai nustojo čiulbėti.
Užduotis: istorijos veiksmas turi vykti vakare
Užduotis: istorijos veiksmas turi vykti XX a. 9-ajame dešimtmetyje
Žanras: pagal pasirinkimą
Apimtis: nuo 300 iki 1300 žodžių
Deadline: 2015-07-05
<hr>
KOVA BAIGTA!
Ar tai vasariniai karščiai, ar atostogų džiaugsmas, bet JuusanKitsune darbo nepristatė. Pergalės taškas keliauja Renatai, JuusanKitsunei - pralaimėjimo. Atnaujinta statistika (http://www.animezona.net/forum/threads/8126-Ra%C5%A1ytoj%C5%B3-kovos?p=245394&viewfull=1#post245394).
<hr>Darbai:
<hr>
Renata
(Be pavadinimo)
(343 žodžiai)
Tą vakarą dangus buvo oranžinis, paukščiai nustojo čiulbėti prasidėjus griaustiniui. Visame pastate dingo elektra, kol dar buvo pakankamai šviesu žmonės ieškojo tarp rakandų žvakių, kai kurie dar turėjo žibalines lempas. Rūta niekad nebijojo perkūnijos, jos ausims tai buvo pati gražiausia muzika. Atsidariusi langus ir iki pusės persisvėrusi ji garsiai dainavo, retkarčiais nutildama išvydūs bliksnį. Vėjas plaikstė spalvotas užuolaidas, nuvertė nuo stalo vazą sugėlėmis, net dūžio garsas neatsitraukė Rūtos nuo jos mėgiamiausio koncerto. Dangus vis labiau niaukėsi ir tamsėjo, gatvės žibintai net neketino įsijungti, matyt žaibavimas pažeidė naujovišką automatinį įsijungimą. Bet taip tik dar geriau: sunkioje tamsoje žaibū peiliai žibėjo kaip tūkstančiai saulių. Kol dauguma žmonių slėpėsi po stalu ar kamšė langus ir rozetes nuo kamuolinių žaibų, Rūtą padūkusiai kikeno ir šūkavo iš džiaugsmo – "Šimtmečio audra!". Vienas žaibo peilis kirto tiesiai priešais Rūtos langus, mergina suklykė iš netikėtumo. Širdis daužėsi kaip kolibrio sparnai, adrenalino antplūdis sukėlė kraujuojančios nosies geizerį. Delnu užspaudė nosį, kruvini karoliukai ridenosi dilbiu link alkūnės. Staiga suskambo telefonas, šį kart iš netikėtumo širdis vos nesustojo. Drebėdama Rūta švariąją ranka nukėlė ragelį.
- Čia tu? - paklausė keistai pažįstamas balsas.
- Aš?
- Baik nesąmones daryt, tu kvaiša. Ar pamiršai, kiek laiko mes laukėm šios dienos?
- Ką? bet gi taip gražu...
- Gražu gražu -Tyčiojosi balsas. Tada suriko: - Kvaiša, eik savo darbo daryti, jei per tave mums nepasiseks, asmeniškai tau odą nudirsiu. - padėjo ragelį. Pasigirdo dažnas pypsėjimas.
Nieko nesupratus mergina gužtelėjo pečiais, atsisuko į audrą ir nusirengė iki kelnaičių. Jos nuoga oda pamėkliškai spindėjo peilių šviesoje, ir tas garsas, nepakartojamas garsas. Su kiekvienu jos žingsniu oda banguodavo ir raibuliuodavo, plėtėsi ir traukėsi, kol galiausiai Rūta virto į bjaurią žvynuotą pelenų spalvos ilgauodegę būtybę. Tai caktelėjo dantimis. Tai iššoko pro langą. Į tai trenkė žaibas. Tai užsiaugino sparnus. Dangus nušvito lyg blykstė, kelias akimirkas buvo tik balta ir neaprėpiama tuštuma. Audra baigėsi, atsirado elektra.
Kitą rytą žiniose rodė: šiandien 1994metų birželio 16 dieną rastas merginos lavonas gyvenamojo namo kieme. Aplinkinių teigimu ji buvo keistuolė, manoma, kad mergina nusižudė...“ . O Tai ilsėjosi apleistame name ir nuobodžiai klausė pažįstamo balso priekaištų.