PDA

Žiūrėti pilną versiją : Rašytojų turnyras 2013: Etapas #3



cobabara
2013-08-19, 11:33
<img src="http://imageshack.us/a/img147/4/writing.jpg" height="250">

Nors ir tenka laukti vieno komisijos nario, kad viskas galutinai susidėliotų antrajame etape, vis vien skelbiu trečiąjį etapą. O jo užduotis:

Beprotnamis

Užduotį patikslinsiu, kad neinterpretuotumėt per daug į šoną: istorijos veiksmas turi vykti beprotnamyje.
Galima rašyti tiek apie pačius bepročius, tiek apie su jais bandančius susitvarkyti gydytojus. Temą perteikti galima tiek lengvai bei komiškai, tiek dramatiškai.

<hr>Taisyklės

• Kalba - tik lietuviškai. Būtinai su lietuviškais rašmenimis.
• Neleidžiami dalykiniai/moksliniai (vadinamieji non-fiction) darbai. Taip pat neleidžiami fan-fiction.
• Apimtis - nuo 100 iki 1500 žodžių. Kūrinio pavadinimas į žodžių skaičių neįeina.
• Jokių keiksmažodžių.


Techninės taisyklės:

• Darbai siunčiami man elektroniniu paštu dunamez@gmail.com iki rugsėjo 1 dienos 21 val. [kitas sekmadienis].
• Darbas turi būti word dokumentas. Tinka ir doc, ir docx failai.
• Darbas turi būti iš anksto paruoštas pagal forume naudojamą BB kodą.
• Laiške būtina paminėti:
- kūrinio pavadinimą
- AZ nicką
- savo tikrą vardą
- dažnai naudojamą kontaktą, kuriuo bus galima susisiekti laimėjimo atveju


<hr>
Etapo prizas

Arthur Golden „Geišos išpažintis“
<hr><img src=" http://www.patogupirkti.lt/out/pictures/z1/geisos_ispazintis_z1.jpg" hspace="13" height="250" align="right" />



"Geišos išpažintis" - knyga, parašyta su tokiu antgamtišku atsidavimu subtiliai Kijoto geišų kultūrai, kad baigę ją skaityti, jaučiatės taip, lyg būtumėte patekę ne tik į kitą pasaulį, bet ir pažinę svetimą bei nepaprastą sielą.

"Geišos išpažintyje" mes įžengiame į pasaulį, kuriame svarbiausia yra paviršutiniškas savęs rodymas, kur mergaitės nekaltybė, lyg aukcione, parduodama turtingiausiam pirkėjui, kur moterys mokomos linksminti galios turinčius vyrus ir kur meilė tėra paniekos verta iliuzija.







<hr>Jeigu nesate tikri, ar jūsų idėja tinka temai ar pagal dar kokią kitą taisyklę, nesidrovėkite ir rašykite man AŽ (http://www.animezona.net/forum/private.php?do=newpm&u=6182) ir klauskite. O jeigu turite dar kokių nors klausimų, lauksiu jų šioje gijoje arba asmenine žinute (http://www.animezona.net/forum/private.php?do=newpm&u=6182).


Taigi, mąstykit, įjunkit vaizduotę, rašykit, taisykit ir siųskit man savo darbo vaisius :)


Šio etapo darbai:


Kaip ir visada, už save balsuoti negalima.

1. Keturios sienos
Auksiniais durklais
Lietus drasko tylą...

Keturios sienos
Ir beribė tuštuma...

Kažkur toli tiksi laikrodis
Jo aidas paliečia šią tylą...

Keturios sienos
Ir siela grandinėm sukaustyta...

Sveika! Ar girdi? Tai aš – tavo pasąmonė,
Šaltai šypsos beprotybė
Ir lyg demonai švelniai vilioja.

Keturios sienos
Ir akimirkos amžinybė...

Kur ta šviesa, kuri manęs
Žadėjo neišduoti?

O tu, atėjęs iš niekur, lyg dėlė
Įsisiurbęs į mano mintis
Čiulpi paskutinius gyvenimo syvus.
Tartum voras mažą muselę
Suvystei mano jausmus.
Uždusinęs bedvase tyla,
Pavogei mano sapnus
Ir pardavęs už trys skatikus
Išnykai tartum rūkas....

Keturios sienos
Ir sušalęs mano laikas...

Kas ateis jei duris uždarytos?
Bet kažkas sustoja ties manim...
Tai beprotystė šaltom demono akim
Į veidą žiūri...


2. Beprotiškai geras planas
- Prašyčiau, ponia,- baltu chalatu vilkintis, ne pirmos jaunystės, bet dar ir nepražilęs vyras padėjo ant stalo indelį su tabletėmis ir vandens stiklinę,- tai sumažins jums galvos skausmą.
“Pasprink savo tabletėmis, šunsnuki”-buvo tai, ką norėjau atsakyti. Vis dėlto, kišenėje paieškojau gražesnių žodžių:
- Taip, dėkoju jums.
Linktelėjus nuleidau galvą. Ir vėl paėmiau į rankas tušinuką. Stūmiau laiką rašydama į dienoraštį tą, kas šaudavo į galvą. O to laiko, kurį stumti buvo daug.
Kasdien čia būdavo skiriamos maždaug dvi valandos užsiimti kuo visi puspročiai nori. Didžiausi atsilupėliai dėliodavo kaladėles, dauguma kalbėdavosi apie kažkokias sąmokslo teorijas, kurių ilgiau paklausiusi bijodavau pati nusiristi iki jų glušumo, o tie keli, kur buvo maždaug normalūs, skaitydavo.
Pasukau galvą į vaistus.Tabletes reikia užsigerti vandeniu ir nuryti – tai man pirmąją dieną pasakė šitas pats vyras, kuris buvo vienas iš ligoninės tokių, atseit, gydytojų-prižiūrėtojų. Jie su tais ligoniais bendrauja, atneša jiems vaistus ir panašiai. Šiaip tikri šunsnukiai. Nors ir bandžiau įtikinti, kad mėgstu naktinius pasivaikščiojimus, visvien prisakė 22 valandą jau būti toje skylėje, kuri yra palata. Atseit „kambaryje”, kaip jie ją vadina. Na, kiekvienam savo. Aš tą palatą vadinu „skyle”, juos vadinu „šunsnukiais” – kiekvienam savo.
Pabudusi iš minčių peržiūrėjau tai, ką jau buvau parašiusi per šiandien į dienoraštį:
Rugpjūčio 26d. Pirmadienis.Trečiasis įrašas.
Puiku ruoštis. Čia niekas netrukdo. Galėtų skylėj negulėti kažkoks apykurtis šizofrenikas, kuris po 22 valandos dar kalba su savimi, kol jam suveikia vaistai, tuomet galėčiau išslinkti anksčiau negu po vidurnakčio.Bet jau po antros nakties viską paruošiau. Pirmoji naktis buvo apsiprasti su išplanavimu, surasti tinkamas vietas slėptuvei. Praeitą naktį suradau, kur gyvena mano taikinys. Šiąnakt esu pasiruošus padaryti tai, už ką gausiu 100 gabalų. Planas bus labai paprastas, bet efektyvus, viską darysiu...

Ties čia įrašas baigėsi ir pamąsčiau ar verta rašyti apie savo planą, jei netyčia dienoraštį pamesčiau arba šunsnukis aptiktų jį tarp mano daiktų ir neatsispirtų pagundai paskaityti. Tačiau kita mintis buvo, kad pastarasis visvien pamanytų, jog aš tiesiog paprasta nelaimėlė serganti paranojine šizofrenija. Padirbdama dokumentus ir siuntimą, ligą pasirinkau labai protingai - būtent tai leidžia man būti vienai, nuošaliau nuo kitų, elgtis keistai ir nesukelti per daug įtarimo.
Pažiūrėjau į ant sienos kabantį laikrodį. Dar ilgos ir nuobodžios 45 minutės šitoj patalpoj. Po to mano asmeninis pokalbis su psichologu, kurio metu bijau neužmigti ir turiu pasakoti, ką matau paveikslėliuose, iš kurių visi atrodo tarsi kraujo balos ar negyvi gyvūnai.
... paslapčia ir greitai. Pirma plano dalis – šunsnukiui tikrinant kambarius turi atrodyti, kad guliu lovoje. Jis nežiūri kiekvienos lovos atskirai - tik praveria duris. Jau pirmą dieną po antklode pakišau keletą pliušinių žaislų, kad atrodytų, jog esu lovoje. Senas, bet suknistai veikiantis triukas.Dar reiks kuo greičiau užmigdyt tą puskurtį šizofreniką. Per tris dienas sukaupiau kokias 20 tablečių. Ot mano skylės bičiulis paskanaus jų šiąnakt prieš užmigdamas. Mirti jis neturėtų, o jei mirs, koks man skirtumas - ligoninė bus kalta, kad perdozavo jam vaistų. Antra plano dalis – tyliai pereiti per visą pastatą į kitą jo dalį, kur laiko psichus su visokiomis priklausomybėmis. Ten ir lauks manęs mano taikinys. Kleptomanas. Priklausomas nuo v agysčių. Jei mano bosas nemelavo, tai šitas yra tiek priklausomas, kad neatsispirdavo pagundai apvogti bankų. Ir tai darydavo pats vienas. Po to apšvarino kažkokio ten mafijozo sąskaitą ir jau teko jam slėptis. Deja, net ir suklastoti dokumentai bei apsigyvenimas šitam durnyne neišgelbėjo jo. Mafijozas jį rado, susisiekė su mano bosu ir.. Štai aš čia. Turėsiu sukurti nelaimingą atsitikimą. Arba nieko negausiu.
Trumpam sustojau rašiusi. Pažiūrėjau į laikrodį – liko dešimt minučių, galėtų pasirodyti visai nedaug, bet laikas slenka taip lėtai tarp visų tų kvailių. Na, bent laiko prastūmiau. Paėmiau vaistus ir apsimečiau, kad juos išgeriu iš tikro suberdama į rankovę. Atsigėriau vandens, atseit, užsigėriau. Vėl paėmiau tušinuką.
Pereisiu per pastatą užsidėjusi chalatą, kurį vakar pavogiau iš sandėliuko. Naktį niekas per daug nesigilins, kas aš per gydytoja, juolab nedaug kas ir vaikščios. Didžiausia bėda prie įėjimo į tą kitą dalį. Ten sėdi budintis gydytojas, kad visų durnyno dalių ligoniai galėtų lengvai pasiekti centre esantį punktą. Pro jį praeiti nepastebėtam neįmanoma. Bet apgalvojau tai. Aš moteris, o jis vyras. Paflirtuosiu, meiliai pakalbėsiu, nusiimsiu porą rūbų, pavaišinsiu kokiu nors gėrimu ir surinktomis tabletėmis... Kas po to patikės darbo vietoje užmigusio darbuotojo istorija, kad gydytoja su juo flirtavo? Kam jis tokią istoriją išvis drįs pasakoti? Praėjus pro jį, toliau, viskas paprasta.Visi psichai miegos, o šunsnukiai bus atlikę patikrinimą. Teliks įeiti į palatą. Ir padėti miegančiam „kleptikui“ pasivogti savo gyvybę. Puikus planas. Beprotiškai geras planas..
- Visi, eime su manimi bei Tomu! Palydėsime jus į palatas bei procedūras.-pasakė šunsnukis mosteldamas rankas į savo draugelį – kitą, pirmą kartą man matytą, šunsnukį. Pastarasis į mane keistai žvilgtelėjo, bet aš nekreipiau dėmėsio. Čia susilauki daug keistų žvilgsnių. Paskubomis stodamasi pasirašiau dienoraščio puslapio apačioje: Julija „Šizofrenikė“ Žudytė.
[.................................................. .................................................. .................................................. ................]
Sėdėjau savo kambaryje ir laukiau. Taip tai buvo ligoninės palata, bet ją įsirengiau kaip savo gyvenamąjį kambarį. Žinoma, niekas apart kelių prižiūrėtojų to nežinojo, manė mane esant įprastu ligoniu. Įsisukti į šią ligoninę buvo nesunku, nors mano „liga“ ir gana paprasta, net nereikalaujanti rimto gydymo. Daviau gydytojui kelis tūkstančius ir jis parašė viską, ko tik man reikėjo. Tada papirkau ligoninės direktorių, kad skirtų man atskirą palatą. Tiksliau – papirko mano „šeima“. Tai suklastoti laiškai, kuriuos pats išsiunčiau. Planas čia apsigyventi buvo puikus. Daugelis ligonių mane pažįsta ir žino esant draugišką. Prižiūrėtojai papirkti. Su visais šiais žmonėmis susibendravau ne veltui. Jie mano antros akys ir ausys šioje ligoninėje. O prieš dvi dienas supratau, kad neveltui šiuos papildomus „jutimus“ įsigijau.
Žvilgtelėjęs į laikrodį dar šiek tiek pagalvojau. Jei gerai viską apmąsčiau, ji čia ateis už kokių 7 minučių. Ilgiau dešimt minučių su gydytoju nesiteplios, o prižiūrėtojas mano kambarį praėjo prieš 3 minutes.
Tačiau mintis nutraukė lėtai nusvirusi kambario rankena. Teko pripažinti, kad ši mergina ne iš kelmo spirta. Kai ji įėjo pro duris, dar teko pripažinti, kad ji ir atrodė tikrai pribloškiančiai. Nors dieną ir stebėjau ją per laisvo laiko valandas, dabar ji atrodė įspūdingiau. Vidutinio ūgio, liekna, kaštoninių plaukų su veidą dengiančiais storų rėmelių akiniais. Šiaip, nenuostabu, kad merginai taip sekasi jos darbe – kas galėtų patikėti, kad ji žudikė. Pečius dengė gydytojo chalatas, kurį matyt pasivogė iš kokio sandėliuko. Po juo matėsi šiek tiek prasagstyta palaidinė. Šyptelėjau supratęs, kaip ji prasigavo pro budintį gydytoją.
Visgi, buvo smagu pamatyti mielą sutrikusį jos žvilgsnį, kai aptiko ne palatą, o paprastą kambarį šiek tiek primenantį darbo ofisą.
- Laba diena.. Vakaras.. Atėjau patikrinti jūsų patalų..-pabandė kalbėti ji, matyt, bandydama suprasti, kur pateko.
- Nereikia tų pasakų.. Jule,-šyptelėjau,- visi žinome, ko čia atėjai.
Mergina spoksojo į mane tiriamu žvilgsniu. Tada jos ranka lengvai pradėjo slinkti į kišenę ir aš prakalbau vėl:
- Na, tai kaip tai atrodys? Iškritau pro langą? Nuoruka užliepsnojo mano kambarį? O gal paklydėlė kulka surado mano smilkinį? Aj. Pala. Juk tai turi būti nelaimingas atsitikimas, o aš nemiegu. Tai ką, nusirengsi ir nusitempsi mane į lovą?
- Kaip..?-viskas, ką išlemeno Julė, jos ranka sustingo kišenėje.
- Mergaite mano. Tau dar daug reikia išmokti. Manei esanti neutralioje aplinkoje. Tačiau aplink tave buvo žmonės. O ne šizikai, šunsunkiai ar kaip tu ten juos vadini,-klastingai šyptelėjau, kai ji dar labiau nustebusi šiek tiek išplėtė akis,- taip. Buvo kas paskaitė tavo dienoraštį, kai buvai išėjusi. Buvo, kas matė, kaip tabletes susiberi į rankovę, kaip naktį išsliūkini iš kambario. Buvo ir papasakojo savo patikimam draugui. Man. Tomui. O dabar ištrauk ranką iš kišenės, nusiramink, kitaip numygsiu mygtuką, kuris prikvies man gydytoją, ir ateik, atsisėsk čia - turiu tau pasiūlymą.
Mergina stovėjo vietoje nejudėdama. Iš jos veido išraiškos matėsi, jog suprato pralaimėjusi. Ją išdavė ir tai, kad panikuodama pamiršo, jog vienintelį budintį gydytoją užmigdė. Galbūti Julė pralaimėjo pirmą kartą savo gyvenime, to nežinau, tačiau matėsi, kad tai ją skaudžiai veikia. Ko gero, ji mąstė apie tai, kaip jai derėjo įvertinti aplinkinius. Taip taip, tai pamoka, kurią kiekvienas turime išmokti. Visi aplink mus yra žmonės, nepaisant to, kokie jie atrodo. Ir kiekvienas jų gali mus išduoti, įžeisti, padėti ar tapti draugu.
Kol tyriau merginos veido išraišką, ji palengva priėjo prie kėdės ir pliumptelėjo į ją. Nepaisant vidinių dvejonių jaučiau, kad ji jau mano rankose. Šiaip melavau - pasiūlymo jai neturėjau. Bet reikia sugalvoti kokį gerą planą. O tai man visada sekdavosi neblogai.. Jos žudyti nenorėjau.. Kvailas aš, bet matyt įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio moterį, kuri mane atėjo žudyti. Kas man joje patiko? Tai, kad ji pripažino pralaimėjusi, būtent tai. Kiti pridaro beprotiškai kvailų dalykų. Taip. Man tai patinka. Galbūt kadanors ji galės tapti mano talkininke. Ko gero pasiūlysiu jai išvykti su manimi.Taigi, reikės dingti. Su manimi ji galės užsidirbti šimtą kartų daugiau, negu jai pasiūlė už mano galvą. Manau, tai sugundys ją. Tik reikės nemažai šią merginą pamokyti. Teks plačiau paaaiškinti, jog žmonės turi ne tik išorinę pusę. Ir išmokyti pagarbos kitiems. Jei nesutiks.. Ech. Tikiuosi ji sutiks. Lėtai, rinkdamas žodžius, tariau:
- Jule. Kaip jau sakiau, turiu tau pasiūlymą...


3. Vaiduoklis
Psichiatrinė ligoninė, tai įstaiga, kurioje laikomi žmonės, sergantys dvasinėmis ligomis. Štai čia guli ir mūsų Pacientas. Jį būtų galima apibūdinti kaip tipiška homo sapiens, ir jei ne jo liga, kurios pavadinimo neverta minėti, jo čia nebūtų. Palata, kurioje yra Pacientas, nedidelė, kaip tik tinkama dviem žmonėmis. Langai atsukti į rytus, todėl Pacientas kiekvieną rytą džiaugiasi rytine saulės šviesa. Tiesa, šiek tiek grotuota šviesa, bet tai jam netrukdo. Spalvos Pacientui taip pat nelabai rūpi, todėl jis neįima į galvą, kad sienos yra baltos. Mėgsta Pacientas naktimis atsigulti ir spoksoti į lubas. Ką jis ten mato, lieka nežinoma ir galbūt tik pačiam Pacientui suvokiama. Tačiau vieną naktį, jo mėgstamą užsiėmimą, nutraukė keistas garsas, sklindantys nuo netoliese esančios lovos. Tai jam pasirodė labai keista, nes gretima lova buvo tuščia. Kadangi, Pacientas buvo drąsus žmogus, jis nedvejodamas atsikėlė ir apžvelgė patalpą. Bet viskas atrodė ramu. Pacientas, pamanęs, kad jam pasivaideno (visgi jis sirgo), atsigulė vėl. Garsas vėl pasikartojo. Pacientas įsiklausęs nusprendė, kad tai panašu į šokinėjimą ant lovos, tačiau nesuprato, kas krutiną lovą. Taigi jis tiesiog ignoravo garsą. O triukšmas vis nesiliovė ir galiausiai jam atsibodo.
- Kas ten?! - kone sušuko jis.
Lovos girgždenimas trumpam nutilo, bet paskui vėl pasikartojo. Pacientas atsisėdo, apsidairė, tačiau tamsiame kambaryje nieko neįprasto nepamatė.
- Kukū-kukū, aš viršuje,- pasigirdo balsas.
Pacientas pakėlė galvą ir išvydo virš jo sklandantį žmogaus šešėlį. Nors palatoje buvo tamsu, bet šešėlis keistai tarsi blausiai švytėjo.
- Kas tu?- paklausė jis.
- Vaiduoklis,- nusišypsojo šešėlis ir sušvito jo vaiduokliškai balti dantys.
- Vaiduoklis? - Pacientas šiek tiek nustebo, bet baimės nejuto.- Kaip čia atsidūrei?
- Hmm, nežinau. Matai esu visiškai "baltas" vaiduokliškose reikaluose,- ėmė dėstyti Vaiduoklis.- Na, žinai, kaip būna: vieną akimirką esi čia, kita ten. Nė pats nesuprasi. Dabar, žinai, mokausi būti geru vaiduokliu.
- O to dar reikia mokytis? - kreivai pažiūrėjo į jį Pacientas.
- Aišku, juk vaiduokliais negimstama,- rimtai atsakė Vaiduoklis.
Pacientas susimąstė. Na, juk teisybe sako ponas Vaiduoklis: vaiduokliu negimstama. Žmonės juk ir mokosi, kaip tapti gerais žmonėmis.
- Gal tau reikia pagalbos? - pasiūlė Pacientas.
Vaiduoklis nusileido žemyn ir sukryžiavęs kojas, elegantiškai atsisėdo ant lovos.
- Žinai, niekada neatsisakau jos,- nusijuokė Vaiduoklis.
Pacientui taip pat pakilo nuotaika.
- Turiu tau pora patarimų,- pradėjo Pacientas.
- Nu, nu, klausau.
- Visų pirmą būk labai triukšmingas. Gali, kaip pas mane, lovas barškinti arba daiktus judinti. Svarbiausia, kad tave pastebėtų. Taip pat tau reikia ūbauti. Visada gali pašnabždėti, kam nors į ausį.
- Aha, aha, kas dar? - Vaiduoklis atidžiai klausėsi.
- Hmm, na, o toliau tiesiog pasikliauk savo intuicija.
- Viskas?
- Sugalvojau! - staiga sušuko Pacientas, nekreipdamas dėmesio į Vaiduoklį.- Kodėl mums nepabandyti ir nepažiūrėti, kaip tau seksis būti geru vaiduokliu.
Vaiduoklis šiek tiek pamąstė ir sutiko. Susitarė jie, kad maždaug vidurdienį, ligoninės koridoriuje, prasidės jų eksperimentas. Tiek Pacientas, tiek Vaiduoklis su džiugesiu laukė rytdienos.

Kitą dieną Pacientas stovėjo koridoriaus gale ir dėstė Vaiduokliui veiksmų planą.
- Pirmiausia, pabarškink langus, papusk užuolaidas ir paūbauk, dar gali kokią gėlę numesti ant žemės. Tada ir pažiūrėsim, kokios reakcijos sulauksim. Gerai?
- Sutarta.
Taigi Vaiduoklis prasidėjo savo gerą vaiduoklišką elgesį. Tai langus patrankė, tai užuolaidas pakedeno ir pora kėdžių, buvusių koridoriuje pakrutino. Pacientas tuo metu linkčiojo galvą ir kėlė nykščius į viršų. O reakcijos jie sulaukė pakankamai greitai. Taip jau tą dieną išėjo, kad koridorius buvo tuščias, tačiau netoliese esančiais laiptais lipo du sanitarai. Jie išgirdę, kad kažkas trankosi, puolė į koridorių, tačiau tepamatė linksmai linkčiojanti Pacientas ir šiek tiek sujauktą koridorių.
- Va, va, taip ir reikia,- tarė orui Pacientas.
Sanitarai susižvalgė, atsiduso ir nutempė bandantį pasiaiškinti Pacientą į palatą, kur buvo nuspręsta, kad jam pablogėjo.
Tuo tarpu Vaiduoklis, pabaigęs savo šėliones, ramiai stebėjo visą šią sceną.
- Et, dar vienas,- nė kiek nenusiminęs pakomentavo Vaiduoklis.
Juk Pacientas nežinojo, kad Vaiduoklis jį apgavo ir jo mokinti visai nereikia. Be to, nežinia ar Vaiduoklis tikrai buvo. Nes čia beprotnamis.


4. Beprotnamis
Ši istorija įvyko tikrai. Tai atsitiko dar tais laikais, kai žmonės tik pradėjo keliauti po platųjį pasaulį ir atrasti naujus geografinius atradimus. Tais laikais po Indijos vandenyną plaukiojo paslaptingas laivas, kuris buvo vadinamas Lisa. Šio laivo įgulos niekas gerai nepažinojo ir patį laivą mažai kas buvo matę, todėl apie jį sklandė daug legendų, tačiau viena iš jų buvo tikra.
Tais laikais, kai laivai buvo naudojami tik žvejybos, o ne kelionių tikslais, jūromis plaukiojo laivas Brizo. Šis laivas buvo įspūdingas, niekur daugiau pasaulyje nebūtum galėjęs tokio rasti. Jis priklausė vienam graikų didikui, kuris labai mylėjo žmones. Dėl šios priežasties ne vien didikas, bet ir visi graikai didžiavosi šiuo laivu, bet viskas pasikeitė po vienos nelaimės.
Vieną dieną žvejai šiuo laivu išplaukė į jūrą žvejoti. Buvo nuostabi diena, bet vos nuplaukus kiek tolėliau nuo kranto kilo didelė audra. Šios audros metu žuvo visi išskyrus vieną keistuolį, kuris tarnavo pačiam didikui. Iš po šios nelaimės jo reputacija krito, todėl jis atleido tą keistuolį, o laivą paliko supūti nuošaliame uoste.
Nuo nelaimės praėjo daugiau nei 100 metų. Keistuolis ir jo visa šeima jau mirusi. Vienintelis gyvas palikęs jo anūkas Orestas. Šis yra toks pat kaip jo keistuolis senelis, todėl visi žmonės jo šalinasi. Vieną dieną jis vaikščiodamas po pakrante nuklydo toli ir netikėtai atrado apleistą laivą. Tas laivas buvo tas pats, kuriuo plaukiojo jo senelis, tačiau jis nė trupučio nepasikeitęs. Tai atrodė juokingai, bet greičiausiai pats likimas Orestą atvedė prie jo, todėl šis nusprendė išplaukti su šiuo laivu į jūrą, bet pirma jam reikėjo įgūlos. Nors dauguma žmonių šalinosi Oresto, jis puikiai pažinojo kelis jaunuolius, kurie tikrai sutiktų keliauti su juo į plačiąją jūrą. Tie jaunuoliai buvo ne kas kita, o bepročiai.
Surinkęs visą įgūlą Orestas laivą pervadino į Lisą, nes šioji graikų mitologijoje yra beprotystės deivė, o visą įgūlą sudarė vien bepročiai. Su šiuo savo naujuoju, o tiksliau senuoju, tik naujai pervadintu, laivu jis išplaukė į plačiąją jūrą. Tačiau neilgai keliavo Orestas, nes vieną naktį kilo didžiulė audra per kurią nuskendo laivas su visa savo įgūla. Turbūt šioje vietoje pats likimas iškrėtė pokštą ir atsitiko tas pats, kas įvyko prieš daugiau nei 100 metų. Tačiau šį kartą kartu nuskendo ir pats Orestas. Nuo to laiko apie jį ir jo laivą bei įgūlą nebuvo nieko girdėti. Bet tai dar ne istorijos pabaiga.
XV amžiaus pabaigoje, prasidėjus didžiųjų geogrefinių atradimų erai, tarp žmonių pradėjo sklisti gandai. Buvo šnekama, kad Indijos vandenyne plaukioja laivas vaiduoklis. Kai kurie sakė, kad tai tas pats nuskendęs laivas Lisa, kurio įgūla buvo bepročiai. Visko buvo šnekama apie jį, bet tiksliai buvo žinoma tik tiek, kad tas laivas yra beprotnamis. Kas ten patekdavo, niekada nebegrįždavo atgal.
Pirmą kartą tai įvyko 1483 metais. Žvejai plaukę pro šalį išgirdo pagalbos besišaukiančius žmones. Priplaukę arčiau pamatė, kad tai labai senas laivas ir iš jo kažkas šaukiasi pagalbos, tačiau laivas neskendo ir jų niekas nebandė apiplėšti. Žvejai nusprendė patikrinti, kas ten dedasi, todėl trys iš jų su valtele nuplaukė prie laivo. Tačiau vos nuplaukę tolėliau, jie pradingo rūke kartu su paslaptingu laivu. Likę žvejai tik spėjo išgirsti savo draugų kliksmą ir viskas. Taip dingo ne vienas žmogus, o šimtai. Buvo sakoma, kad to laivo kapitonas renka naujus narius savo įgūlai, kuriuos paverčia bepročiais. Taip laivas po truputį tampa panašesnis į beprotnamį.
Jau praėjo daugiau nei 500 metų nuo to laiko. Tačiau gandai apie beprotnamį laive vis nemažėja. Ir tam niekada nebus galo, nes net šiomis dienomis plaukiant Indijos vandenynu galima išgirsti keistus, dejuojančių žmonių balsus iš vaiduoklių laivo Lisos. Dėl šios priežasties netgi šiais laikais dingsta žmonės, kurių būta naivuolių, nes šie netgi girdėję gandus apie beprotanamį laive tuo nepatiki ir taip dingsta rūke atmintyje palikdami tik kliksmą, kuris niekuo nesiskiria nuo išprotėjusio žmogaus kliksmo.


5. Povandeninis pasaulis
Kiekviena diena yra rutina. Atsikeliu, nusiprausiu, papusryčiauju, išeinu į sodą pasimankštinti, papietauju, prisistatau pas gydytoją privalomos konsultacijos, turiu kelias laisvas valandas, pavakarieniauju, nusiprausiu ir einu miegoti... Nieko naujo, nieko įdomaus. Tie patys veidai, tos pačios sienos. Tie patys vaizdai, tos pačios mintys.
- Kaip jums šiandiena? – paklausė priėjusi tamsiaplaukė, vidutinio amžiaus seselė, man sėdint sode ir stebint kitus.
- Nebloga, - atsakiau šyptelėdamas. Personalas su manimi visada elgdavosi labai šiltai. Iš pradžių turėjau įtarimų, jog šitai yra privaloma, tačiau kiek vėliau pastebėjau, kad su rimtesnės būklės gyventojais jie elgėsi dalykiškiau.
- Ar kas nors ne taip? – prisėdo moteris šalia, tikriausiai pamačiusi mano besiblaškantį žvilgsnį.
- Jei viskas būtų gerai, tikriausia čia nesėdėčiau, - dar kartą šyptelėjau.
- Tiesa, - atsakė ji linktelėdama, - tačiau, žinote, iš visų ligonių šioje įstaigoje, jūs esate vienintelis, kurio būvimo priežasties aš nesuprantu.
- Jūsų negąsdina faktas, jog matau tai, ko niekas kitas? – kilstelėjau antakį.
- Nelabai, - gūžtelėjo pečiais. – Esate mandagus, paslaugus ir intelektualus. Tai, kad turite problemą... Na, mes visų jų turime, tiesa? Su retu ligoniu personalas gali pasikalbėti naudojant daugiau nei tris žodžius.
Man nepatiko kaip žmones čia vadino „ligoniais“. Dauguma jų psichologinių negalavimų atsirado įvykus kokiai nelaimei ar traumai, tad šis žodis... Jis tiesiog netiko.
- Pone, metas jūsų susitikimui su gydytoju, - prie mūsų priėjo dar viena seselė.
- Man paskirtas laikas 12h, - nustebau, žvilgtelėdamas į savo riešinį laikrodį, rodantį šiek tiek po 11.
- Nejau negirdėjote? Jums paskirtas naujas gydytojas, - maloniai šyptelėjo, rankos mostu parodydama, jog turiu ją sekti. Pakilau, linktelėjau likusiai seselei ir nenorom nuėjau. Dar vienas gydytojas? Atsidusau. Šiaip ar taip, visi jie klausinėjo to paties.
- Laba diena, - pasisveikinau įeidamas į kabinetą. Naujasis gydytojas buvo pagyvenęs vyras, tikriausiai kokių šešiasdešimties. Jo trumpai kirpti, jau pražilę plaukai suteikė vyrui griežtumo, tačiau šviesios akys veidą sušvelnino.
- Ponas Simonas Mockus? – kreipėsi į mane.
- Tiesiog Simas.
- Malonu susipažini, aš esu Linas Deleckas, jūsų naujasis psichoterapeutas. Prisėskite, - mostelėjo kažkur už savęs, pamatęs, kad vis dar stypsau prie durų.
- Man taip pat malonu. Ar galiu paklausti kur dingo mano senasis gydytojas? – paklausiau apsižvalgęs.
- Ponas Rimantas paprašė mano pagalbos. Sakė, kad jūsų atvejis išskirtinis.
- Manote, kad galite man padėti?
- Neabejoju, kad galite padėti pats sau.
Šyptelėjau linktelėdamas. Girdėjau tai jau šimtus kartu. Kiekvienam daktarui, reikėdavo prisistatyti, pasakyti savo, gimimo metus, tėvų vardus, bei dar begales panašių dalykų. Juokinga pagalvojus, kad to klausdavo kiekvieną dieną, tarytum per vakarą galėčiau viską pamiršti.
- Taigi, sakykite, - daktaras maloniai šyptelėjo, pats galiausiai prisėsdamas, - ką jūs matote?
Atsidusau, žvilgtelėdamas pro langą į kiemą. Nebuvau iškalbus, o tai, ką regėjau... Tam papasakoti reikėjo nemažai žodžių.
- Matau povandeninį pasaulį, - tariau ir nutilau. Nežinojau kaip visa tai paaiškinti. Daktaras linktelėjo man, tarytum paprašydamas, kad tęsčiau. - Mus supa vanduo, o aplinkui plaukioja įvairiausi vandens gyvūnai... - Net ir man toks apibūdinimas skambėjo kvailai. - Mes esame dugne, - dar pridėjau, tikriausiai visiškai sugadindamas savo reginių apibūdinimą.
- Ežero? - pasiteiravo. Neatrodė, kad daktaras Linas šaipėsi, bet tikriausiai į visų pacientų vizijas jis reagavo panašiai.
- Sakyčiau vandenyno.
- Iš kur spėjate?
- Aplinkui plaukiojantys gyvūnai tikrai negyvena ežeruose.
- Mat kaip, - šyptelėjo jis. - Nuo kada pradėjote matyti vandenį?
- Visada mačiau tą kitą pasaulį, susijungusį su mūsų, - gūžtelėjau pečiais. - Tik vaikystėje tėvai jį vadino lakia vaizduote, o paūgėjus teko pradėti lankytis panašiose įstaigose kaip ši.
Daktaras palingavo galva.
- Mane labai domina jūsų matomas pasaulis. Ar galite komunikuoti su plaukiojančiais gyvūnais?
- Ne, jei turite omenyje, ar galiu juos liesti. Kalbėti, manau, taip pat būtų beprasmiška.
- O ar gyvūnai mato jus? Mus?
- Nežinau, - prisipažinau. - Jie neatsitrenkia į pastatus, juos paprasčiausiai apiplaukia, taip pat elgiasi ir su žmonėmis. Galbūt mes jiems atrodome kaip kokios plaukiojančios kliūtys? Vargu ar kada tai išsiaiškinsiu, nors... Medūzos skiriasi nuo kitų gyvių.
- Medūzos? - kilstelėjo antakį. - Na ir kuom jos skiriasi?
Jaučiausi kaip mažas vaikas. Abejojau ar tas vyras tiki bent vienu mano žodžiu. Nors, tiesą pasakius, vargu ar pats jais tikėjau.
- Medūzos dažnai prilimpa prie žmonių arba trankosi į jų galvas.
Daktaras nežymiai šyptelėjo. Mačiau kaip jis bando paslėpti tą šypsnį, tačiau tai nebuvo taip jau lengva. Juokčiausi ir aš, jei nematyčiau kaip dvi rausvos medūzos trankosi į seselės galvą.
- Jei jūsų matomi gyvūnai apiplaukia pastatus tarytum kliūtis, ar tai reiškia, jog namuose jų nebūna?
- Ne, - papurčiau galvą. - Kažkodėl stiklas negali sustabdyti, tad jie įplaukia pro langus.
- Labai įdomu, - daktaras Linas pasitrynė kaktą. - Kaip jūs pats jaučiatės dėl savo reginių?
- Jei norite paklausti, ar jaučiuosi esantis bent kiek pranašesnis už kitus, galiu atsakyti, jog tikrai ne. Visi šie reginiai tikrai nėra dovana, patikėkite manimi. Praleidau beveik visą savo gyvenimą už keturių sienų vien dėl to, kad mačiau tai, ko kiti negali.
- Mhm, - vyras pritariamai linktelėjo. Regis jam patiko šis atsakymas. - Kiek metų čia gyvenate, pone Simonai?
- Šešerius.
- Ar tiesa, kad per tą laiką neblogai susibičiuliavote su personalu?
- Manau, kad taip.
- Žinote, bendravau su visais jūsų buvusiais psichologais, seselėmis, ir psichoterapeutais, tačiau nė vienas nerado jums jokio blogo žodžio.
- Labai malonu, - tariau, dėkingai linktelėdamas stovinčiai seselei.
- Ar tiesa, kad laisvalaikiu mėgstate sportuoti?
- Ne tik. Pripažinkime, tarp šių sienų veiklos nėra daug. Prieš kelis metus slaugas išmokė mane žaisti šachmatais, mėgstu spręsti sudoku bei kitokius kryžiažodžius, o tam, kad nesustabarėtų raumenys, karts nuo karto pabėgioju.
- Girdėjau, jog jūsų prašymu buvo įrengtos krepšinio ir futbolo aikštelės.
- Tiesa, - linktelėjau. - Dauguma galvoja, kad jei žmonės yra čia, tai viskas, ką jie sugeba, yra seiliotis ir kalbėti nesąmones. Suprantu, jog su dauguma čia esančių gyventojų rišliai pasikalbėti yra sunku, tačiau nereikia nuvertinti jų sugebėjimų. Nenoriu girtis, tačiau, kiek žinau, po mano prašymo įrengti aikšteles, tokiu pačiu pavyzdžiu pasekė dar dvidešimt sutrikusios psichikos įstaigų.
- Smagu tai girdėti, - šyptelėjo gydytojas, regis nuoširdžiai. - Ar galiu paklausti kai ko itin asmeniško?
- Prašome.
- Ar nemanote, kad jūsų reginiai tėra vaizduotės vaisius, kilęs dėl vaikystės traumos?
- Atvirai?
- Žinoma.
- Aš labai to norėčiau.
- Kodėl? - per visą mūsų pokalbio laiką vyras pirmą kartą kiek sutriko.
- Nes tai reikštų, jog man dar yra galimybė pasveikti.
Daktaras ruošėsi kažką pasakyti, tačiau joks žodis neišėjo iš jo lūpų.
- Ačiū, - galiausiai pratarė jis. - Galite eiti, pone Simonai.
- Ačiū jums, - linktelėjau pakildamas.
- Paskutinis klausimas... - Netikėtai sustabdė mane vyro balsas. - Ar norėtumėte nebematyti to povandeninio pasaulio?
- Žinoma, - atsakiau nė nesuabejojęs, - nors... Žinote, būtų kiek gaila viso to netekti.
- Kodėl?
- Jūs net neįsivaizduojate koks šitas mano nekenčiamas pasaulis yra gražus.

- Klausykite, Linai, ar negalima būtų išleisti Simo iš šios ligoninės? - penkios seselės ir du slaugai susirinko kabinete, į kurį mane pakvietė po kelių dienų. - Pacientas yra nepiktybiškas, nelinkęs į savo fantazijų reiškimą viešai... Mes nemanome, kad tokiems žmonėms čia vieta. Vaikinas kuo puikiausiai galėtų susirasti darbą, baigti mokslus ir gyventi normalų gyvenimą. Jei reikės, kas savaitę ar mėnesį vienas iš mūsų, kad ir nuo darbo laisvu metu, galėtume nueiti ir pažiūrėti kaip jam sekasi. Oficialiai prašyti neturime jūsų jokios teisės, tačiau norime, kad išgirstumėte ir mūsų nuomonę.
Žvelgiau į juos ir jutau kaip gerklėje didėjo kažkoks gniutulas, neleidžiantis kalbėti. Šie žmonės nuoširdžiai mėgino man padėti. Jie neabejotinai atstojo šeimą, kuri nesivargindama mane čia įgrūdo.
- Negaliu, - gydytojas lėtai papurtė galvą. - Ir visai ne dėl to, kad pats su jumis nesutikčiau. Simas nėra tipinis ligonis, tačiau už jo išlaikymą yra sumokėta nemaža suma pinigų, tad abejoju ar mūsų įstaigos vadovas greitu metu išleis jį... Atleiskite, tačiau gyvename laikuose, kai pinigai lemia daugiau nei turėtų.
Išeinant iš kabineto seselės ir slaugai liūdnai tapšnojo man per petį ir atsiprašinėjo, tačiau man liūdna nebuvo. Norėjau išeiti iš šios vietos, bet žmonės, dirbantys čia buvo tokie malonūs, kad kuo puikiausiai galėčiau išbūti dar šešerius metus.
- Bet pone, - išgirdau vyriausiąją seselę kalbant su daktaru, prieš durims užsidarant, - ar jums neatrodo, kad Simas gali kalbėti tiesą?
- Apie ką jūs? - jo balsas persimainė.
- Tai kaip Simas pasakoja apie matomus dalykus, apibūdina kiekvieną, net ir smulkiausią detalę... Ar jums nekilo minčių, kad pasaulis, kurį mato jis, yra tikras?
Susidomėjęs laukiau daktaro atsakymo. Žinojau, ką jis turėjo atsakyti, tačiau smalsumas nugalėjo.
- Tikriausiai per ilgai būnate su tuo pacientu, - vyro balsas pakilo, jis tikriausiai nusišypsojo.
- Su mumis Simas niekuomet nekalba apie tai, ką mato. Kartais tiesiog pamatau jo besiblaškantį žvilgsnį ir...
- Manau, kad turėtume baigti šią temą.
- Bet tikrai, nė karto?
- Keletą, - galiausiai, labai tyliai, prisipažino. - Tačiau jei tai, ką tas vaikinas mato, yra tikra...
Daktaro balsas pradingo einančių pietauti gyventojų minioje. Aš pažvelgiau į lauke, danguje plaukiojančią afaliną ir nužingsniavau į valgyklą. Pamatęs kaip dvi medūzos trankosi į šalia einantį gyventoją, nejučiomis nusišypsojau. Niekados prieš tai net nebuvau apsvarstęs galimybės, jog mano matomas pasaulis yra tikras.

Miesto_Druidas
2013-08-19, 11:50
Perskaičiau temos pavadinimą ir iškart iškilo American Horror Story serialo antro sezono pavadinimas - Asylum :). Kas matė tas žino, ko ten buvo primąstyta. Tai aš įsivaizduoju, kad būsimuose kūrinukuose fantazijos gali lietis per kraštus, nors gal tik taip aš galvoju. Bet nesvarbu. Tik man įdomu, čia tai, kad veiksmas turi vykti beprotnamyje, turi būti tiesiogiai suvokiamas, kaip psichologinių negalavimų gydymo įstaigoje vykstantys įvykiai? Ar galima beprotnamį įsivaizduoti perkeltine prasme, na pvz.: kokį įkyrių asmenų perpildytą ofisą, kur po darbo dienos, dažnas dirbantysis gali išsireikšt "na ir beprotnamis" ar panašiai?

cobabara
2013-08-19, 11:52
Perskaičiau temos pavadinimą ir iškart iškilo American Horror Story serialo antro sezono pavadinimas - Asylum :). Kas matė tas žino, ko ten buvo primąstyta. Tai aš įsivaizduoju, kad būsimuose kūrinukuose fantazijos gali lietis per kraštus, nors gal tik taip aš galvoju. Bet nesvarbu. Tik man įdomu, čia tai, kad veiksmas turi vykti beprotnamyje, turi būti tiesiogiai suvokiamas, kaip psichologinių negalavimų gydymo įstaigoje vykstantys įvykiai? Ar galima beprotnamį įsivaizduoti perkeltine prasme, na pvz.: kokį įkyrių asmenų perpildytą ofisą, kur po darbo dienos, dažnas dirbantysis gali išsireikšt "na ir beprotnamis" ar panašiai?
Jeigu ten buvo klausimas - tema sugalvota be serialo, tai sutapimas.
O šiuo atveju beprotnamis turi būti suvokiamas tiesiogiai. Bet fantazija vis tiek tikrai gali lietis per kraštus, variacijų krūvos.

black_leja
2013-08-19, 14:22
uguuu teks pasukti galva del sio temos

CemyCemy
2013-08-20, 12:34
Iškart sugalvojau aie ką rašyt, bet reikia dar gerai pagalvot ar tiks.. Bet jei tarkime kūrinyje veiksmas apibūdinamas beprotnamyje, kaip užduotis ir reikalauja, bet visa istorija yra apie kėdės ar televizoriaus išgyvenimus, tai vis tiek tiks?:panda:

cobabara
2013-08-20, 12:48
Iškart sugalvojau aie ką rašyt, bet reikia dar gerai pagalvot ar tiks.. Bet jei tarkime kūrinyje veiksmas apibūdinamas beprotnamyje, kaip užduotis ir reikalauja, bet visa istorija yra apie kėdės ar televizoriaus išgyvenimus, tai vis tiek tiks?:panda:

Jeigu pakankamai įkorporuota beprotnamis kaip aplinka, tiks.

Ir ateičiai - vėlgi tokie dalykai naikina anonimiškumą. Pamatys, kad darbas apie kėdę ar televizorių, ir visi žinos, kad čia tavo. Na, visi, kas skaitė komentarus. Tad visiems patarčiau tokius konkretesnius klausimus užduoti per AŽ, o ne viešai.

CemyCemy
2013-08-20, 13:14
Ne, ne. Nerašysiu apie tai, tik šiaip įdomu buvo :)

juudiiiss
2013-08-21, 20:56
Tema labai gera. Nežinau kaip kitiems, bet man ji pasirodė labai originali, konkreti, leidžianti fantazijai lietis taip, kad tik, žiūrėk, jog jos nebūtų per daug. Bus smagu pamatyti etapo darbus :)

cobabara
2013-08-24, 14:28
Kol kas nė vieno darbo negavau. Labai tuo nesistebiu, nes tokia jau mada viską paskutinei minutei nukėlinėt, o ir siunčiami darbai dažniausiai paskutinę valandą, bet kadangi dabar savaitgalis, tai primenu ir niukteliu į šoną ;)

black_leja
2013-08-25, 18:05
Kol kas nė vieno darbo negavau. Labai tuo nesistebiu, nes tokia jau mada viską paskutinei minutei nukėlinėt, o ir siunčiami darbai dažniausiai paskutinę valandą, bet kadangi dabar savaitgalis, tai primenu ir niukteliu į šoną

Jau issiuciau tikiuosi tiks ^^

CemyCemy
2013-08-26, 09:18
Šį kartą nedalyvausiu..

CemyCemy
2013-08-28, 07:58
O kada bus įkelti darbai? Ar jau yra, tik aš kažkaip nerandu...

cobabara
2013-08-28, 08:07
O kada bus įkelti darbai? Ar jau yra, tik aš kažkaip nerandu...

Žmogau, man rodos, kad tu nelabai domiesi, kaip šitas konkursas vyksta - tai pamatai tik paskutinę dieną, tai naujos temos nerandi, tai darbus nori matyt, kai pirmam poste padidintom raidėm parašyta, kad jų siuntimo laikas dar nepasibaigęs...

CemyCemy
2013-08-28, 11:10
Agh... atsiprašau, tik dar ne pilnai čia orentuojuos. Bet jei taip sudėtinga tiesiog padėt surast kažkokią informaciją tada neklausiu geriau iš vis :panda: Beto jei nesidomėčiau tai matyt ir neklausčiau, bent tai būtų logiška xD

Draconica
2013-08-28, 11:32
Lengviau juk paklaust, nei ieškot informacijos pačiam/pačiai ar ne?

cobabara
2013-08-28, 12:09
Na, pagalvokim - pirmus abu kartus dalyvavai, tad nebent tavo nepaprastai prasta atmintis, turėtum prisiminti, kad darbai būna įdėti į pirmą postą. Kadangi prieš paklausiant, tris kartus rašei šitoj temoj, pačią temą tikrai taip pat esi suradusi ir žinai apie jos egzistavimą. O pirmame poste tiek paryškintai, tiek padidintu šriftu parašyta, kad darbai siunčiami iki rugsėjo pirmos. Suprantu, kad pirmą kartą per vėlai galėjai apsilankyt forume ir praleist tą temą; suprantu, kad tam tikri dalykai yra sunkiau randami [kaip pvz kažkas ieškojo bendros lentelės, į kurią užsižioplinusi iškart nedaviau nuorodos]; bet kai ieškoma antro etapo temos, aiškiai net nepabandžius patikrinti atitinkamos forumo skilties [tokiam nesusigaudymui reiktų apskritai su jokiu forumu nesigaudyt], arba kai klausiama "kur darbai", kai informacija apie juos yra čia pat, tai kaip man dar reaguoti į tokius klausimus?

Man nėra "sudėtinga tiesiog padėt surast kažkokią informaciją", kaip tu sakai, nes aš ją mintinai žinau, o tam ir esu čia, kad visiems viską išaiškinčiau; bet man yra sudėtinga suvokti, kaip galima šitiek nesistengti tos informacijos susirasti pačiai.

CemyCemy
2013-08-28, 12:49
Klausiu tik išimtinais atvejais O.o Įsiminė tik iki kito sekmadienio, tad tikriausiai dėl to ir susimaišiau. Atsiprašau jei esu per daug išsiblaškius šiam puslapiui :)

sylvanies
2013-08-28, 13:06
Hmmm... pirmakursių sindromas - viskas po akimis, bet nesifokusuoja. Don worry, daugumai taip pasitaiko :D

Beje, daugiau į temą - jeigu po konkursų staiga užplauktų nenugalimas noras įmesti darbus šiom temom (šiaip, įdėjų pasidalinimui), tai nebūtų nusižengimas?

CemyCemy
2013-08-28, 13:20
Dėkui, kad supranti T.T
O turi kažkokių darbų? O.o Jei leis, būtinai parodyk!

sylvanies
2013-08-28, 13:22
ne, neturiu. ir šiaip neberašau. bet maža kas - gal dar kam netikėtai užkris tušas ant plunksnos :)

cobabara
2013-08-29, 00:08
Hmmm... pirmakursių sindromas - viskas po akimis, bet nesifokusuoja. Don worry, daugumai taip pasitaiko :D

Beje, daugiau į temą - jeigu po konkursų staiga užplauktų nenugalimas noras įmesti darbus šiom temom (šiaip, įdėjų pasidalinimui), tai nebūtų nusižengimas?
Tai tokiu atveju, manau, reiktų tiesiog į Fanfiction skiltį (http://www.animezona.net/forum/forums/43-Fanfiction) juos įdėti, ten bet kokiam idėjų pasidalinimui platforma.

cobabara
2013-08-30, 16:52
Primenu, kad darbams liko dvi dienos.

cobabara
2013-09-01, 21:30
Taigi taigi kaipgis, darbai įkelti į pirmąjį postą (http://www.animezona.net/forum/threads/7755-Ra%C5%A1ytoj%C5%B3-turnyras-2013-Etapas-3?p=226648&viewfull=1#post226648), balsavimas taip pat paskelbtas.

Deja, šį kartą darbų perpus mažiau - tik 5. Žinoma, skaitytojai greičiausiai džiaugsis kiekybės sumažėjimu, nes nereiks tiek daug skaityti, bet man asmeniškai tikrai liūdna. Tema kaip tik atrodė tokia, kuriai idėjų rašymui sugalvoti tikrai galima ir ne taip sudėtingai. O galbūt kažkokie ruošimaisi rugsėjo pirmajai sutrukdė? Kad ir kaip bebūtų, situacija tokia, kokia yra.

Balsavimas, kaip visada, truks savaitę. Norėčiau, kad balsuodami atkreiptumėte dėmesį ne tik į bendrą kūrinio kokybę, bet ir temos išpildymą jame. Taip pat labai kviečiu komentuoti ir išsakyti konstruktyvią kritiką.

sylvanies
2013-09-01, 22:22
Hm. Mhm. Mhmhmmmm..... (čia kaip tie psichiatrai, niuniuoja, pacientų klausydamiesi), am gonna be a beatch tonight :)

Balsuoju už Nr. 5 Povandeninį pasaulį, kuris, mano nuomone, vienintelis atskleidė temą. Tiek patį beprotnamį (per personalą), tiek veikėją, tiek jo problemą.

O apie kitus:

Pirmasis - tai poezija, kurią galbūt galima būtų priskirti prie beprotybės, bet labiau primena šiek tiek melancholišką monologą. Durnanamio horizonte nematyti. Kyakka.

Hexel twas, detektyvas. Dalį teksto buvo galima paversti intriga, kurios akivaizdus trūkumas. Patarimas - paskaityti daugiau detektyvų, norint apie juos rašyti (o ne tik kokio nors puzaro krikšto tetą). ir kažkaip pritrūko bent vieno tikro bepročio, ar nors normalaus šizofreniko.

Vaiduokliuks. Gal būtų ir nieko, bet pati pabaiga - srsly? Tai vaiduoklis pajudino kedes, langus patrankė ir kitą, o paskui gal jo nebuvo? Tai reikėtų apsispręsti. Kitas dalykas, kiek žinau, ligoninių pacientai gauna vienutes, kad jeigu kažkas naktį nesusivaidentų ir jie vienas kitam galvos neperskeltų. Na, bet detalės nėra esmė - tiesiog trūko kažkokios konsistencijos, imho.

Beprotnamis. Tai istorija, oukei. Beeetttt... fantastika yra fantastika tada, kai su realybe turi tvirtesnį sąryšį. Dabar momentas, kai surekama laivo įgula iš bepročių. Laivas, pilnas bepročių, tiesiog nesugebėtų normaliai išplaukti iš uosto, nes psichiškai nestabilūs žmonės net nepajėgtų vykdyti sudėtingų įsakymų (o pakelti bures nėra toks jau paprastas dalykas). Arba įgula turi skaitytis kaip tiesiog patrakusi, šiek tiek trenktą, gal. bet tai skiriasi nuo bepročio. Labiau vertėjo paversti vią įgulą bepročiais kelioninio reiso metu, pvz - surijus kokių apsikrėtusių/prakeiktų afrikos bzdžionių smegenis, ar kažką tokio. Ir kaip siaubo istorija irgi nepraeina, trūksta svarbių elemenentų, kurie keltų nors kokią baimę pasakojime. Nebent tai buvo kažkoks kitas pasakojimo tikslas, kurio neįžvelgiau.

Heinrich
2013-09-01, 23:44
Gaila, kad mažai kūrinių.. Na, bet greičiau viskas bus perskaityta, gal ir balsai labiau pasiskirstys, o ne nusistovės vienoje vietoje. Bet šįkart gal pakomentuosiu visus kūrinius, kaip man jie atrodo. Ir dar truputį pakritikuosiu sylvanies postą, nes jis labai subjektyvus kažkoks man pasirodė :( Reikėjo biškį apmąstyti tuos kūrinius, visgi nuo įdėjimo iki tavo posto tepraėjo 50 min, tai vargu ar ten užtenka laiko ir perskaityti(atskirai šitam laiko tikrai užtenka), ir gerai apgalvoti, o vėliau mintis dar ir užrašyti..

Kolkas dar nebalsuoju apmąstysiu viską, o favoritus arba suprasite, arba ne iš to, ką toliau parašysiu ^^:

1. Keturios Sienos:


Pirmasis - tai poezija, kurią galbūt galima būtų priskirti prie beprotybės, bet labiau primena šiek tiek melancholišką monologą.

Nesutikčiau su tuo, nes šią poeziją visų pirma, ne "galbūt" būtų galima priskirti prie beprotybės, o čia tikrai didžiulė beprotybė. Galima suprasti, kad lyrinio subjekto siela yra suvaržyta: "Keturios sienos/Ir siela grandinėm sukaustyta...". Į kalėjimą ar kokias nors represijas tai visai nepanašu, o tos keturios sienos gana akivaizdžią asociaciją sukuria. Tiesa, gal kiek trūksta to tokio užtikrinimo, kad tai ne šiaip išprotėjusio žmogaus padrikos mintys, bet viskas vyksta beprotnamyje, taigi gal kaip ir sakė sylvanies truputį trūksta temos išpildymo, nors eilėraščiu sunku perteikti aplinką. Gal netinkama tema buvo eilėraščiui, šiaip nežinau, nelabai esu pasikaustęs eilėraščių rašyme :D


2. Beprotiškai geras planas



Hexel twas, detektyvas. Dalį teksto buvo galima paversti intriga, kurios akivaizdus trūkumas. Patarimas - paskaityti daugiau detektyvų, norint apie juos rašyti (o ne tik kokio nors puzaro krikšto tetą). ir kažkaip pritrūko bent vieno tikro bepročio, ar nors normalaus šizofreniko.


Kažkodėl nemanau, kad buvo stengtąsi sukurti detektyvą, kurio čia bandai ieškoti. Čia kaip ir labiau pamokėlė(ir tai gana akivaizdžiai išsakoma kūrinio pabaigoje), kad žmogus neturėtų nuvertinti aplinkos, pasiduoti pirmajam įspūdžiui (šiame kūrinyje tai bepročiai - kaip jie vadinami "psichais, šizikais" ir t.t, kurie vėliau išduoda šio kūrinio veikėją.). Būtent tą pamokėlę pabandyta išreikšti beprotnamio pagalba.. Beprotnamis yra, bet kaip kiekvienas interpretuoja tą išreiškimą, kuris turi būti, jau kita kalba.. Ar tiesiogiai norėta ligonių pamatyti, bet temoje lyg ir neminėta, kad būtent apie ligonius reik rašyti. Gal kiek keista planą rašyti į dienoraštį, bet šiaip tai ir parodo, tos žudikės visišką situacijos nevaldymą, nesupratimą ir neįvertinimą.

3. Vaiduoklis



Vaiduokliuks. Gal būtų ir nieko, bet pati pabaiga - srsly? Tai vaiduoklis pajudino kedes, langus patrankė ir kitą, o paskui gal jo nebuvo? Tai reikėtų apsispręsti. Kitas dalykas, kiek žinau, ligoninių pacientai gauna vienutes, kad jeigu kažkas naktį nesusivaidentų ir jie vienas kitam galvos neperskeltų. Na, bet detalės nėra esmė - tiesiog trūko kažkokios konsistencijos, imho.
Na bent man pasirodė, kad tai paprastas, linksmas ir šmaikštus kūrinėlis. Ir nereikia čia ieškoti logikos - esmė yra šmaikščiai papaskoti ligonio išgyvenimą. Kadangi pasakotojas nebuvo objektyvus, mes nežinome, ką girdėjo daktarai. Juk visgi atėjo tik du iš jų, bet ne visa ligoninė. Gal Pacientas ir pagalvojo, kad visa ligoninė girdi, o gydytojai tik ėjo pro šalį? Štai čia ir slypi ta vieta, kurioje reikėjo apmąstyti viską. Gal toks kaip minusas tai kad šiuo kūrinėliu nebandyta kažko pasakyti, toks paprastas epizodas ir tiek. Trūko, pavyzdžiui, to paaiškinimo, kodėl vaiduoklis visgi jį apgavo?

4. Beprotnamis laive


Beprotnamis. Tai istorija, oukei. Beeetttt... fantastika yra fantastika tada, kai su realybe turi tvirtesnį sąryšį. Dabar momentas, kai surekama laivo įgula iš bepročių. Laivas, pilnas bepročių, tiesiog nesugebėtų normaliai išplaukti iš uosto, nes psichiškai nestabilūs žmonės net nepajėgtų vykdyti sudėtingų įsakymų (o pakelti bures nėra toks jau paprastas dalykas). Arba įgula turi skaitytis kaip tiesiog patrakusi, šiek tiek trenktą, gal. bet tai skiriasi nuo bepročio. Labiau vertėjo paversti vią įgulą bepročiais kelioninio reiso metu, pvz - surijus kokių apsikrėtusių/prakeiktų afrikos bzdžionių smegenis, ar kažką tokio. Ir kaip siaubo istorija irgi nepraeina, trūksta svarbių elemenentų, kurie keltų nors kokią baimę pasakojime. Nebent tai buvo kažkoks kitas pasakojimo tikslas, kurio neįžvelgiau.
Na čia tikrai sutinku, kad gal kiek perdėjo žmogus rašydamas, kad visa įgula buvo surinkta iš bepročių. Mano nuomone, reikėjo rašyti šį kūrinį kaip iš kokio seno pasakotojo lūpų (na žinote, kaip senovėje jaunuoliams pasakodavo seneliai įvairias istorijas), panaikinti tas datas, tikslumą ir t.t. Tuomet ir ta bepročių įgūla neatrodytų taip baisiai, nes kai visas kūrinys atrodo gana istoriškai ir tiksliai, o vis dėlto laivo įgula surenkama vos ne kaip per pasaką, susidaro tam tikra priešprieša. Tačiau šiaip įdomi istorija, smagu perskaityti, neprailgsta. Beje, pabūsiu grammar nazi, bet "kliksmas" - "klyksmas" :)


5. Povandeninis pasaulis
Taip, šiame kūrinyje beprotnamio idėja turbūt išpildyta net ir pačiam išrankiausiam žmogui, o ir pats veiksmas nenuobodus, maloniai akiai aprašytas ir gražiai sudėliotas. Žinoma, galima įkyriai kibti prie žmogaus, kad vieno ligonio prašymu niekas nestatys sporto aikštelių, bet tai nėra svarbu mano nuomone. Tačiau prie ko norisi prikibti tai, pavyzdžiui, aš nesuprantu, ką norėta pasakyti tuo, kad paskirtas naujas daktaras? Juk pats veikėjas pasako, kad kasdien turi pasakoti tą patį, tai koks skirtumas, kokiam daktarui jis tai darys. Realiai iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip bereikalinga detalė. Galėtų būti truputį daugiau apie tas medūzas, nes irgi gali kitas įpaišyt kaip bereikšmę detalę, nors kaip suprantu lyg ir susidaro įspūdis, kad medūzos aplimpa seseles, kurios jam draugiškos, bet gal čia tik šiaip netikęs pastebėjimas. :D

black_leja
2013-09-02, 01:32
Nusivyliau kad dalyviu per pus mažiau, bet pasidaziaugiau kad pateikti kurineliai buvo atlikti daug kokybiskiauir sklandziau nei preis tai. Na stai pateikiu savo nuomone apie kiekviena kurineli.

1. Keturios sienos
Kazkas naujo rasytoju turnyre, taciau kambario sienos truputi per plati savoka galbut rikejo ideti koki budvardi kuris nurodytu kad veiksmas tikrai vyksta beprotnamyje. Pvz.: baltos keturios sienos ar pan...

2. Beprotiskai geras planas
Užkliuvo žargonas, bet cia mano asmeniniskumai. Pradzioje norejosi numesti skaityti del intrigos nebuvimo ir nuspejamumo, bet veliau ivykiai pasisuka kita linkme, kas maloniai nustebino.Labai patiko pats siuzetas, nors persokimas nuo vieno asmens prie kito truputi per staigus todel atsiranda painiavos. Mano favoritas del idomios sitaucijos pateikimo beprotnamio fone, noreciau tesinio.

3.Vaiduoklis
Labai patiko detalus aplinkos aprasymas. Bet tuo viskas ir pasibaige. Pati istorija nesuzavejo ir kazkaip viskas vyko per greitai, tekstas irgi neuzkabino, nors savo vaikisku paprastumu gali suzaveti, taciau tokie kurineliai ne mano skoniui. Malonu kad kurinelis atliktas tvarkingai, niekas labai nekrito i akis. Lengvai ir maloniai susiskaite.

4. Beprotnamis laive.
Galbut idomus temos perteikimo budas, taciau perskaicius tema as isivaizdavau kad viskas turi vykti durnyne (beprotnamyje), todel temos ispildimui duodu minusa. Labai nepatiko pasakos begalo ideja, kai pradzia kartojasi kelta karu, patiko mokslinis prieskonis tekste. Tikriausiai labiausiai nepatikes kurinelis.

5. Povandeninis pasaulis

Ar galiu paklausti kur dingo mano senasis gydytojas? – paklausiau apsižvalgęs.
Tvarkingai atliktas kurinelis, tik cia uzkliuvo zodziu pasikartojimas, pakliausiau galima buvo pakeisti tarkim pasiteiravau. Na pats siuzetas irgi idomus, kazkiek itrauke, bet po to atsibodo. Labai patiko kaip gilinamasi i vidini ligonio pasauli, santykiai su aplinkiniais, poziuris i supancia aplinka ( nors pritarsiu heinrich: sporto aiksteliu pastatymo del vieno ligonio biski yra absurdiska), bet sis kurinelis neturejo dideles intrigos arba kulminacijos viskas ejo viena vaga ir pasibaige net neprasidejas, jei tai butu knyga sutinku puiki izanga, bet kaip atskiras kurinys neteko nemazai zavesio.

Miesto_Druidas
2013-09-02, 10:30
Tikėjau kokio tai darbų antplūdžio, šįkart deja to nėra. Apie temų iškėlimą į pagrindinį puslapį aš jau nekalbėsiu, jau su tuo matyt įgrysau. Bet jei rengėjai yra suinteresuoti su naujų žmonių verbavimu, jie turėtų tą daryti. Tas pats galiotų ir dailininkų konkursui.
Užsimaniau kažką pakomentuoti, komentuotojas iš manęs nekoks kai kalba ateina apie literatūrinius rašinukus, pats konkursui irgi nieko dar nerašęs (minčių buvo, bet su įgyvendinimu kaip visada problemos) tad atsiprašau, jei kam nepatiks ar neįtiks ar kas nesuprasit tai ką parašiau.
Visi kūriniai pasirodė gana lygiaverčiai, na kai kur vienu kitu minusu daugiau, bet smagu, kad nepasiduodat ir kad rašot.
1 Darbelis.
Nemėgstu poezijos, ir nesu jos gerbėjas, ir apskritai nemėgstu šio žanro interpretuoti ir kapstytis, kągi autorius juose norėjo pasakyti, nes mano supratimas greičiausiai bus labai paviršutiniškas ir neatitinkantis realijų. Man šitas kūrinys labiau primena žmogaus, kuris yra arti savižudybės slenksčio, mintis. Jaučiasi lyg jį būtų visi išdavę ar prieš jį susimokę (trys skatikai (?)), jį išnaudoję (gyvybės syvų čiulpimas) ir panašiai. Tikrai neskamba, kaip bepročio mintys, nors ką dabar gali žinoti kas jų galvose sukasi ir kas išvis yra beprotis. Bet šiaip įdomus bandymas. Tik norėtųsi išgirsti autoriaus gal kokį paaiškinimą po konkurso, ką jis/ji turėjo omeny naudodama kai kuriuos elementus kūrinyje.
2 Darbelis.
Įdomios dviprasmiškos mintys kilo skaitant. Išties kaip paversi ir pažiūrėsi taip veikėją galima traktuoti. Kitąvertus jei jos planas būtų buvęs rimtas į dienoraštį ji minčių neužrašinėtų nes tai bent jau pagal mane labai prastas alibi, maža kas. Taip pat ar sodina už polinkius vogti (kleptomaniją) į beprotnamį? Tada neitin aišku koks laikotarpis vyrauja šiame kūrinyje, jei dabartiniais laikais, tai abejoju ar įtikima. Bet nesvarbu, keisčiausia tai rašymo stilius. Teisingai aš supratau, kad pirma dalis tai iš merginos/moters apsimetėlės moters pusės pasakojama, o antra tai iš jos taikinio? Tada, bent jau merginos aš antroj daly neatpažinau. Kieta šnipė/samdoma killer'ė nusirito iki kokios paaugliukės charakterio ir leidosi paprastai suviliojama, kaip žiauriai primena anime, lyg tais kažkur kažką matyto :). O šiaip parašyta šmaikščiai, smagiai, gan detaliai. Nujaučiu kas iš anksčiau dalyvavusių jį parašė, bet visada kad jau tiek darbo įdėta ir laiko sugaišta tai pagarba.
3 Darbelis.
Man rodos net nereikėjo paskutinio sakinio, leisk skaitytojui pačiam padaryti išvadą ar susigalvoti galimus jos variantus, juk jie čia tokie akivaizdūs. Smagus rašymo stilius, labai paprastas, bet sakyčiau gan efektyvus temos atskleidimas. Į detales gilintis neverta. Autoriui pagarba.
4 Darbelis.
Kažkas tokio kaip įvadas kokiai rimtai istorijai ar filmo scenarijui ar pan. pasirodė. Bet kaip legenda tai be svorio. Ta prasme, buvo žmogus surinko įgulą, išplaukė į jūrą ir nuskendo, dabar kur atseit jis nuskendo vaidenasi.... ir viskas? Tikrai norisi kažko daugiau, kur kas daugiau, suteikit turtingesnį foną savo istorijai, kažką ko nebūtų galima pasakyti - o tai jau šimtąkart girdėta. Kitąvertus pagarba už šiokį tokį research ir net pačiam įdomu buvo atrasti tokią graikų deivę (Lyssa). Taip pat labai jau norėjosi gale išvysti kiek kitokią pabaigą, juk pagr. veikėjas tikrai gal nebuvo visiškai nuprotėjęs, jei jau sugebėjo uždėti tokį vardą laivui (žinių visgi reikia) ir išplaukti į jūrą (irgi žinių reikia ir nekvailos įgulos). Taip kad tikrasis visos šios istorijos motyvo atskleidimas būtų buvęs labai įdomus ir pagirtinas, aišku jei toks motyvas buvo autoriaus mintyse.
5 Darbelis.
Šiaip sakyčiau gana šauniai parašytas dialogas, kuris sukėlė dviprasmiškų minčių. Labiausiai dėlto, kad neitin logiškai nuskambėjo gydytojo ir paciento dialogas. Kažkaip visas eiliškumas atrodė nelogiškas, lyg daktarui visiškai nusispjaut ir jis klausia betko - "Ar galite komunikuoti su plaukiojančiais gyvūnais?". Taip pat buvo keista, kodėl pacientas tiek ilgai laikomas įstaigoje ir nėkiek nemokomas adaptuotis su savo "keista aplinka" jei jam jau tiek ilgai laiko niekas nepadėjo problemos atsikratyti. Na ir galų gale kai į istoriją įvedama priežastis - pinigai, tikrai norėjosi šyptelti. Ar tik ne šiandieninę gydymo sektoriaus situaciją nori autorius pašiepti. Na vienaip ar kitaip smagus rašinėlis.

cobabara
2013-09-02, 12:41
Apie temų iškėlimą į pagrindinį puslapį aš jau nekalbėsiu, jau su tuo matyt įgrysau. Bet jei rengėjai yra suinteresuoti su naujų žmonių verbavimu, jie turėtų tą daryti. Tas pats galiotų ir dailininkų konkursui.

Apie temos iškėlimą į pagrindinį puslapį aš taip pat jau nekalbėsiu, nes esu jau pakankamai išsamiai išreiškusi nuomonę šitu klausimu va štai čia (http://www.animezona.net/forum/threads/7686-Ra%C5%A1ytoj%C5%B3-turnyras-2013-Etapas-1/page3?p=225848&viewfull=1#post225848). Galiu tik pridėti, kad jeigu net pasikartojančių rašytojų mažėja, reiškia, tikrai ne skelbime ir prievartiniu kišimu į gerklę esmė.

Tuo labiau, kad tu pats visuose trečiuose etapuose iš anksto davei suprast, kad dalyvausi, bet darbo nė vieno nematau. Tai tik patvirtina mano komentarą - tu net ir žinodamas, ir planuodamas dalyvauti, nieko nedarai, tai kas iš to kišimo?

Miesto_Druidas
2013-09-02, 18:18
Apie temos iškėlimą į pagrindinį puslapį aš taip pat jau nekalbėsiu, nes esu jau pakankamai išsamiai išreiškusi nuomonę šitu klausimu va štai čia (http://www.animezona.net/forum/threads/7686-Ra%C5%A1ytoj%C5%B3-turnyras-2013-Etapas-1/page3?p=225848&viewfull=1#post225848). Galiu tik pridėti, kad jeigu net pasikartojančių rašytojų mažėja, reiškia, tikrai ne skelbime ir prievartiniu kišimu į gerklę esmė.

Tuo labiau, kad tu pats visuose trečiuose etapuose iš anksto davei suprast, kad dalyvausi, bet darbo nė vieno nematau. Tai tik patvirtina mano komentarą - tu net ir žinodamas, ir planuodamas dalyvauti, nieko nedarai, tai kas iš to kišimo?

Nu jo kaip ir tiesa, spoileris nes jau nebenoriu erzint su savo tokiais "skundais" čia negirdint kodėl kiti ne(be)dalyvauja nelabai ir padarysi išvadas, šiam užimtam ir skubėjimo pilnam pasaulį daug kas užsimiršta ir nepakliūna į akiratį retai lankantis forume (na kitų atvejų, aš tai, taip, čia dažnai lankaus). Bet dėjai į pagr. puslapį buvo po 10 dalyvių, dabar nedėjai - 5. Bet ne nieko neprikišu taip greičiausiai ir būtų buvę ar taip, ar taip, nesipykstam dėl tokių menkniekių :). Dėl dalyvavimo, na kažkaip susimąstydavau, bet priėjus prie bandymo rašyti ar net pamačius kitų rašliavas viskas tuo ir baigdavosi, tad tų planų labai ir neturėjau, bet jo, kaip ir kaltas esu :sorry: . Tos idėjos kol kas neatsisakau, bus kaip bus.

cobabara
2013-09-02, 18:58
čia negirdint kodėl kiti ne(be)dalyvauja nelabai ir padarysi išvadas <...> dėjai į pagr. puslapį buvo po 10 dalyvių, dabar nedėjai - 5.

Seriously??? Tamstą reiktų su analizavimo pagrindais supažindint. Į naujienas buvo dėta du kartus, nedėta vieną. Visų pirma, iš vieno karto negalima spręsti, tik spekuliuoti. Pora iš tokių spekuliacijų: kadangi du etapai jau buvo, kai kurie autoriai gali būti daugiau ar mažiau nepatenkinti ar tai vertinimo sistema, ar gauta kritika, ar dar kažkokiu susijusiu aspektu, dėl kurio jaučia, jog neverta leisti laiko dalyvaujant. Šis sekmadienis buvo rugsėjo pirmoji - nors daug kur švenčiama buvo šiandien, o ne vakar, vis tiek natūraliai yra kažkoks pasiruošimas mokslo metams - tiek moksleiviams, tiek studentams; tuo labiau, kad studijos kartais prasideda šiek tiek anksčiau.

Taip, galbūt mano įtariamos priežastys ir nėra teisingos, ir kaip ir sakai, tiesiogiai neišklausinėjusi dalyvių tikrai nežinosiu dėl ko būtent dalyvavimas krenta, bet aš bent jau, priešingai negu tu, neįsikalu vienos priežasties ir neprikaišioju jos kiekvieną kartą, rašydama komentarą. Ir beje, net jeigu dėl visko ir kaltas vien tik dėjimas į naujienas, ar tikrai jis toks naudingas, jeigu tai atneša daugiau dalyvių, bet tokių, kurie dalyvauja tik vieną kartą ir net balso neatiduoda?

Miesto_Druidas
2013-09-02, 19:10
Taip, galbūt mano įtariamos priežastys ir nėra teisingos, ir kaip ir sakai, tiesiogiai neišklausinėjusi dalyvių tikrai nežinosiu dėl ko būtent dalyvavimas krenta, bet aš bent jau, priešingai negu tu, neįsikalu vienos priežasties ir neprikaišioju jos kiekvieną kartą, rašydama komentarą. Ir beje, net jeigu dėl visko ir kaltas vien tik dėjimas į naujienas, ar tikrai jis toks naudingas, jeigu tai atneša daugiau dalyvių, bet tokių, kurie dalyvauja tik vieną kartą ir net balso neatiduoda?
Ok ok, not seriously, susipažinsiu su tais analizavimo pagrindais :), daugiau tyliu šita tema. Grįžkim prie rašinėlių.

black_leja
2013-09-04, 00:37
Neblogai lygiosios ydomu kaip baigsis ^^

Augis24
2013-09-04, 03:46
Ne megejas skaityti... Taciau, net neisivaizduoju kuom, bet Povandeninis Pasaulis mane labai smarkiai itrauke. Komentuosiu tik megiamaji kurini, nes is manes kritikas ne koks. Kazkuom primine Paulo Coelho kuriny "Alchemikas". Toks lengvas ir idomus kurinelis! Gal del fantastikos, o gal tiesiog labai gerai parasytas, tokiems "skaitovams" kaip as.
Noreciau, kad su manimi susisiektu 5 numerio autorius... :)

EDITED: Thank you Black_Leja

black_leja
2013-09-04, 16:04
koemtaras nebereikalngas nes klaida istaisyta ^^.

cobabara
2013-09-05, 15:29
Kažkokių bendrų pastabų ar didelių įžangų šį kartą neturiu. Tik šiek tiek džiugu, kad jeigu pirmuose dviejuose etapuose iš 10 darbų tokių, kuriuos nuoširdžiai būtų galima pavadinti gerais ar nors kažkiek rimčiau į tą pusę būdavo tik 3-4, tai dabar iš 5 rimtai kibti galiu tik prie vieno.

1. Keturios sienos
Nesu poezijos nei mėgėja, nei daug su ja susidūrusi, tad labai protingo ar įžvalgaus komentaro vargu ar galima tikėtis iš manęs šitoj vietoj. Kad surasčiau temą, teko perskaityti antrą kartą, bet turbūt poezijoj esmė ir turi būt šiek tiek giliau paslėpta. Tik kam reikėjo tokios krūvos daugtaškių? Dar suprasčiau, jeigu jie būtų tuose stulpeliuose, kur minimos keturios sienos, tada galima įžvelgti kažkokį paslėptą tikslingą jų naudojimą, bet dabar vėlgi atrodo kaip nepagrįstas jaunimo pomėgis jais švaistytis po visas puses. Ir kažkodel eilėraščiuose, turbūt dėl to, kad mažiau žodžių, labiau pasimato rašybos klaidos, ypač jeigu ji viena tokia išlendanti [ne trys skatikus, o tris]. Tema yra, ir kaip ir tinkamai, bet, sakyčiau, tikslingai ar ne ji buvo nustumta į antrą planą.
2. Beprotiškai geras planas
Idėja originali ir įdomi, I‘ll give you that. Bet jos išpildymas manęs visiškai neįtikina. Visų pirma ir svarbiausia, nuo kada normali žudikė rašo dienoraštį? Antra, ims taip ir įsimylės atėjusią žudikę vien dėl to, kad ji prisipažino klydusi. Suintrigavo? Sužavėjo? Pagailo? Taip, bet tik ne įsimylėjo.
3. Vaiduoklis
Šiaip kūrinys visai ir nieko, bet pabaiga tragiška. Visų pirma, tas paskutinis sakinys „nes čia beprotnamis“ labai sugrąžina į tą realybę, kad va, rašau apie beprotnamį konkursui. Kažkam tai jau buvau minėjusi praeitame etape. Visų antra, ji nieko neišriša, liaudiškai tariant. Nors ir pabaiga, nėra normalios istorijos baigties. Pavyzdžiui, vaiduoklis galėjo taip žaisti su visais beprotnamio pacientais, arba keliauti po daugelį beprotnamių ir mėgautis erzindamas žmones – juk jais vis tiek niekas nepatikės, nes jie bepročiai. Tokiai idėjai net ir pabaigos stilius tas pats tiktų.
4. Beprotnamis laive
Nu o čia tai kūrinys... Ir tai sakau blogąja prasme. Visų pirma, čia vienas tokių kūrinių, kurie mane verčia nuoširdžiai piktintis, kad dėl dalyvių stokos turiu priimti ir tokius darbus, kurie temą atitinka tik teoriškai. Jeigu sumetei krūvą bepročių į laivą, tai dar nėra beprotnamis. Nebent ten sumeti ir jais besirūpinančius daktarus. Antra, net ir atmetus kažkokią duotą temą ir nagrinėjant tai kaip visiškai atskirą kūrinį, yra daug spragų. Visų pirma, kokio velnio rinkt laivą bepročių? Vat jeigu tame laive būtų kas nors susirgę, liga persimetus ir prasiplėtus, jie visi nuo to išprotėję ir užtat dabar kaip numirėliai bastytųsi po jūras – čia jau visai kitas reikalas. Ir baisumo ar bent jau mistiškumo ar intrigos būtų istorijai pridavę, nes dabar matosi, kad ji turėtų nors šiek tiek bauginti skaitytoją, bet tai nevyksta nė per kur. Ir kažkaip apskritai nemačiau tikslingo istorijos vystymo šitame kūrinyje, t.y. kūrinio prasmė pradingo bala žino kur.
5. Povandeninis pasaulis
Idėja originali, o ir skaityti tiek malonu, tiek lengva. Nežinau, kaip konkrečiai tai išgauta, bet labai jaučiasi pagrindinio veikėjo nuoširdumas, iškart skaitant galima atrasti kažkokį ryšį. Man iš tikrųjų ir apskritai pats veikėjas patiko. Nebando plėšytis dėl visokios ale neteisybės, bet susivokia, kad suprantama, kodėl juo nieks netiki. Truputį pabaiga užkliuvo. Suprantu, kad norėjosi padaryt intrigą, kad galbūt tas pasaulis vis dėlto tikras, bet tas naujas daktaras kažkaip kitaip galėjo į tai užuominą duoti. Bet čia jau kabinėjimasis prie detalių, šiaip kūrinys tikrai geras ir netgi matau potencialą keliaskyriniam kūriniui.

cobabara
2013-09-06, 11:13
Primenu, kad balsavimui liko dvi dienos.

cobabara
2013-09-08, 22:12
Balsavimas baigėsi, tad žiūrim ką turim.

Darbai bei jų surinkti balai:
juudiiiss - Povandeninis pasaulis - 7+9=16
black_leja - Keturios sienos - 3
Heinrich - Beprotiškai geras planas - 2
aika- - Vaiduoklis - 2
Mikalauza - Beprotnamis laive - 0

Įskaitiniai balai pasiskirsto taip:
juudiiiss - 5
black_leja - 4
Heinrich ir aika- gauna po 3 balus
Mikalauza - 1

Atnaujintą bendros įskaitos suvestinę rasite čia (http://www.animezona.net/forum/threads/7684-Ra%C5%A1ytoj%C5%B3-turnyras?p=226004&viewfull=1#post226004), o aš sveikinu juudiiiss su pirmąja pergale! Dėl prizo bus susisiekta artimiausiu metu.

Ketvirtasis etapas bei nauja užduotis bus paskelbta rytoj.

juudiiiss
2013-09-08, 22:23
Labai ačiū už palaikymą :)

Čia gal tik mano pastebėjimas, tačiau visi, kas dalyvavo šiame turnyre, stipriai nukrito su balais žemyn...

cobabara
2013-09-08, 22:38
Labai ačiū už palaikymą :)

Čia gal tik mano pastebėjimas, tačiau visi, kas dalyvavo šiame turnyre, stipriai nukrito su balais žemyn...

Čia daugumoj dėl vienkartinių dalyvių. O su šita problema, kaip jau minėjau, bus susitvarkyta. Kantrybės.

Heinrich
2013-09-08, 23:49
Sveikinu laimėtoją ^^. Iš tikro jautėsi, kad laimės Povandeninis Pasaulis, nors ir prabalsavau už Keturios Sienos, nes norėjau kaip ir paskatinti autorių, už tai, kad nepabijojo parašyti nestandartinį kūrinį :). Noriu keletą dalykų padaryti clear apie savo kūrinį. Daug kas kibo, kad žudikė rašo dienoraštį ir kad vėliau tas žmogelis ten ją įsimyli ir darkad merginą sunku atpažinti buvo antroje dalyje, na, all in all, tai, ką parašė cobabara savo poste :). Taigi:



2. Beprotiškai geras planas
Idėja originali ir įdomi, I‘ll give you that. Bet jos išpildymas manęs visiškai neįtikina. Visų pirma ir svarbiausia, nuo kada normali žudikė rašo dienoraštį? Antra, ims taip ir įsimylės atėjusią žudikę vien dėl to, kad ji prisipažino klydusi. Suintrigavo? Sužavėjo? Pagailo? Taip, bet tik ne įsimylėjo.


Dėl dienoraščio: Juk tame ir esmė. Žudikė patenka į aplinką, kurios neįvertina.. Net nemano, kad kas nors gali pamatyti tą jos dienoraštį. Ji yra tokia įsitikinusi savo pergale, kad neįvertina jokios pasipriešinimo galimybės, čia ir atsiranda galybė tų įžeidimų, kuriuos vartojau :).

Dėl merginos pokyčio: Taip sutinku, kad ji atrodo labai švelni, palūžusi ir neužtikrinta. Bet įsivaizduokite, kaip jūs jaustumėtės patekę į padėtį be išeities? Jei ji nužudytų savo taikinį, negautų jokio atlygio ir, ko gero, ją pačią nužudytų, nes neįvykdė užduoties, kaip sakoma, palaidi virvės galai ir t.t. Jei ji nežudys vyro, however, jis visiškai perskaitęs merginos planą įduos ją policijai, kur ji bus ilgam įkalinta. Vienu žodžiu. Negana to, ji visiškai nebuvo tam pasiruošus, ką ir bandžiau parodyti pirmoje dalyje - visiškai nesitikėjo nė menkiausio pasipriešinimo, ką jau sakyti apei gerai apgalvotą? Jos egocentriškumas ją pačią pražudė toje situacijoje. Tiesiog kaip ir pavyzdys, kad nesvarbu kokia aplinka, nereikia būti egocentrišku :).

Dėl įsimylėjimo: Na, gerai. Taip tas žodis įsimylėjimas buvo tikrai per stiprus, tačiau, kai rašiau kiek laiko apie tai pagalvojau. Na, pamąstykime. Rašiau pirmu asmeniu, reiškia tiesiogines žmogaus mintis. Tarkime pamatome žmogų, kuris mums patinka. Ir kokios tuomet būna jūsų mintys: "Uch šis berniukas mane sužavėjo!", "Šios merginos žodžiai tikrai mane intriguoja!". Uhh, NO. Paprasčiausiai "Jis man patinka", ar, kad literatūriškai, geriau skambėtų "Įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio". Na bet šioje vietoje buvo galima ir knors geriau matyt sugalvoti, sutinku ^^.

Ačiū už kritiką, man ir pačiam nelabai patiko tai, ką šiam konkursui parašiau, bet visai nebogai gavosi galų gale. :)

Dar truputėlis dėl pačio konkurso:

Manau reiktų padaryti, kad kiekvieno turnyro metu už nesudalyvavimą yra prarandamas 1 taškas. T.y., jeigu tu nedalyvauji ir po praėjusio konkurso turėjai 7 taškus, tai po šio turėsi 6, ir t.t. Tai nenubaus labai žmonių, kurie nedalyvauja dėl kokios nors priežasties, tačiau tuo pačiu panaikins tą kvailystę, kuri dabar atsiradusi su one-timer'iais ;D

Ir pasikartosiu dar, ką jau sakiau praeitame konkurse, kad imo, komisija turėtų galėti savo taškus padalinti į kelias dalis ([3-0-0];[2-1-0];[1-1-1]), nes šiuo metu, tas beprotiškas 9 taškų sumetimas tiesiog padaro visų kitų narių balsus beverčiais. Šiame konkurse buvo prabalsuota už narių favoritą, tai nieko baisaus, bet pvz, kai aš laimėjau praeitame, tai visai buvau ištrauktas iš pelenų. :D Tas padalijimas ir paskatintų narius, nes tikrai kartais visi 3 taškai perdaug, pavyzdžiu:yra puiki istorija, puikiai tinka tema, bet gramatinės klaidos gadina vaizdą. Tuo tarpu yra kitas kūrinys, kuris savotiškai, bet gal kiek prasčiau perteikė temą, tačiau jo gramatika puiki. Tą žmogų bent vienu taškeliu irgi gražu būtų paskatinti, o pirmojo autoriaus perdaug nelepinti? :)


Tai va mano nuomonė, lauksim kito konkurso ^^

cobabara
2013-09-09, 00:22
Manau reiktų padaryti, kad kiekvieno turnyro metu už nesudalyvavimą yra prarandamas 1 taškas. T.y., jeigu tu nedalyvauji ir po praėjusio konkurso turėjai 7 taškus, tai po šio turėsi 6, ir t.t. Tai nenubaus labai žmonių, kurie nedalyvauja dėl kokios nors priežasties, tačiau tuo pačiu panaikins tą kvailystę, kuri dabar atsiradusi su one-timer'iais ;D

Ir pasikartosiu dar, ką jau sakiau praeitame konkurse, kad imo, komisija turėtų galėti savo taškus padalinti į kelias dalis ([3-0-0];[2-1-0];[1-1-1]), nes šiuo metu, tas beprotiškas 9 taškų sumetimas tiesiog padaro visų kitų narių balsus beverčiais. Šiame konkurse buvo prabalsuota už narių favoritą, tai nieko baisaus, bet pvz, kai aš laimėjau praeitame, tai visai buvau ištrauktas iš pelenų. :D Tas padalijimas ir paskatintų narius, nes tikrai kartais visi 3 taškai perdaug, pavyzdžiu:yra puiki istorija, puikiai tinka tema, bet gramatinės klaidos gadina vaizdą. Tuo tarpu yra kitas kūrinys, kuris savotiškai, bet gal kiek prasčiau perteikė temą, tačiau jo gramatika puiki. Tą žmogų bent vienu taškeliu irgi gražu būtų paskatinti, o pirmojo autoriaus perdaug nelepinti? :)

Pataupysiu visiems naujų taisyklių ir taškų sistemos kūrėjams laiką ir pasikartosiu, kad dėl one-timerių viskas jau nuspręsta, ir pasakysiu, kad jeigu pati taškų sistema kaip nors ir keisis, tokie pakeitimai bus minimalūs, tad tikrai nereikia vargti galvojant mums naujas sistemas. Kai/jei bus rengiamas dar turnyras, tada ir bus tinkamas metas ir vieta joms siūlyti.

black_leja
2013-09-09, 03:47
Kadangi buvo zmogeliu kurie norejo kad panagrineciau savo kurinuka, tai stai intrepretacija mazdaug tai ka norejau parasyti ^^.

1.
Keturios sienos

Na gerai galbut truputi netikslus motyvas, nes turi gan placia savoka, bet manau kad jis ganetinai aiskiai nurodo veiksmo vieta.

2.
Kažkur toli tiksi laikrodis
Jo aidas paliečia šią tylą...

Keturios sienos
Ir siela grandinėm sukaustyta...

Cia norejau parodyti veikejo atsiribojima nuo isorinio pasaulio, nes zinoma aplinkui yra ir daugiau garsu, bet ja pasiekia tik laikrodzio tiksejimas. Veikejas egzistuoja tik savo vidineje realybeje. Beprotybes pozymis.

3.
Sveika! Ar girdi? Tai aš – tavo pasąmonė,
Šaltai šypsos beprotybė
Ir lyg demonai švelniai vilioja.

Cia jos kliedesiai, balsas kuri tik ji girdi, negyvu daiktu vertimas i gyvus padarus.

4.
Keturios sienos
Ir akimirkos amžinybė...

Kur ta šviesa, kuri manęs
Žadėjo neišduoti?

Pateikiau truputi priesistores, sie zodziai turetu asocijuoti, su veikejo gyvenimo pokyciais kurie privede ji prie dabartines bukles.

5.
O tu, atėjęs iš niekur, lyg dėlė
Įsisiurbęs į mano mintis
Čiulpi paskutinius gyvenimo syvus.
Tartum voras mažą muselę
Suvystei mano jausmus.
Uždusinęs bedvase tyla,
Pavogei mano sapnus
Ir pardavęs už trys skatikus
Išnykai tartum rūkas....


Na is pradziu sitoje vietoje turejau omenyje, daktara kuris ja gydo, taciau savo iliuziju pasaulyje ji galvoja kiek kitaip. Kazkaip veliau kai daugiau kartu perskaiciau eilerasi supratau, kad galiu intrepetuoti kaip ir priesistore. Vieno ziauraus zmogaus sukelta psichologine trauma privede ja prie darbatines bukles.

6.
Keturios sienos
Ir sušalęs mano laikas...

Kas ateis jei duris uždarytos?

Rodo veikejo situacijos beviltiskuma, lyg galbut veikejas ir noretu pasveikti, taciau jam tai niekaip neiseina.

7.
Bet kažkas sustoja ties manim...
Tai beprotystė šaltom demono akim
Į veidą žiūri...

Ir vel nuklystama i veikejo iliuziju pasauli, taip norejau pabrezti veikejo situacijos beviltiskuma.



Kaip ir viskas, o del daugtaskiu gal biski persistengiau, bet nemnau kad deti taska tose vietose butu buve tikslinga, o palikti be jokio skirybos zenklo nz ar galima, nes nesu didele gramatikos zinove, bet pasibaigus stulpeliui kaip ir sakinys baigiasi, todel norisi deti zenkla.

sylvanies
2013-09-09, 11:29
Erdvė-laikas-veikėjas (kiek pamenu iš mokyklos ). Jeigu laikas numanomas (skendimas siurrealybėje, psichozėje, etc.), veikėjas - pasąmonė, tai erdvė nusakyta prastai, ji neapibrėžta. keturios sienos gali būti suprantamos ir kaip vienutė, ir kaip karstas, ir kaip užrakinta sąmonė. žodžiu, pas tave gavosi kaip pritempimas jau parašyto teksto.
"Four walls in the madman's halls", arba "Keturios sienos, beprotybės namuos" - tai jungtų temą, bet reikėjo tą itin pabrėžti, nes toks jau temos reikalavimas. O daugtaškiai šiuo atveju maišo mažiausiai, nes suteikia mirgėjimo efektą, omo.
-----

Pereinant prie pačio konkurso, manau žymiai svarbesnis dalykas būtų ne tai, kaip skaičiuoti taškus, o kaip surinkti daugiau skaitytojų, nes balsavusiųjų tai mažiau nei pirmam etape (na, vienu daugiau, nei antrame, bet vis tiek, bet tai vis tiek rodo mažai skaitančių:) ). Ir ne, nemanau, kad reklama pirmame puslapyje būtų padėjusi labiau - tiesiog konkursas nesudaro reikiamo svorio festivalyje.

tiesiog mintelė sekančiam sykiui (ar kitam konkursui, ar temai) - jungti viską bendrai ir daryti įtaką: jeigu tema fanartui būtų ten koks vienaragio simbolis, rašytojams - akmuo danguje. Tada sekančiame etape rašytojams tektų aprašyti vieną iš fanartų (ar pasirinktinai, ar laimėtoją), o dailininkams tektų iliustruoti vieną iš rašytojų kūrinių. gal tai įkvėptų kiek daugiau ugnelės abiems konkursams.

Heinrich
2013-09-09, 21:23
Pasakysiu, kad jeigu pati taškų sistema kaip nors ir keisis, tokie pakeitimai bus minimalūs, tad tikrai nereikia vargti galvojant mums naujas sistemas. Kai/jei bus rengiamas dar turnyras, tada ir bus tinkamas metas ir vieta joms siūlyti.

Na, mano nuomone tuomet nereikia tikėtis labai daug skaitytojų ir rašytojų naujų, nes:


Pereinant prie pačio konkurso, manau žymiai svarbesnis dalykas būtų ne tai, kaip skaičiuoti taškus, o kaip surinkti daugiau skaitytojų, nes balsavusiųjų tai mažiau nei pirmam etape (na, vienu daugiau, nei antrame, bet vis tiek, bet tai vis tiek rodo mažai skaitančių:) ).

Na manau, kad labai paprasta priežastis to - komisijos galėjimas įvykius pakreipti absoliučiai kita linkme. Išeina, kad maždaug - balsuok nebalsavęs, komisija visvien yra galutinė, kuri pasakys savo verdiktą. Pavyzdžiui šitame pačiame konkurse, jei Beprotnamis Laive būtų patikęs komisijai jis būtų nugalėjęs, o balsavę ir skaitė liktų nuskriausti - aiškus anti-favoritas nugalėjo. Ir tai aktyviai pasireiškia kuomet kūrinių daug - balsai pasiskirsto, tuomet komisijos pasirinkimas išvis žudantis. Manau tai šiek tiek atbaido kai kuriuos. Bet čia tik mano nuomonė ;D Realiai visa kita, kas susiję su vertinimu čia labai gerai padaryta :)

cobabara
2013-09-09, 22:12
Na manau, kad labai paprasta priežastis to - komisijos galėjimas įvykius pakreipti absoliučiai kita linkme. Išeina, kad maždaug - balsuok nebalsavęs, komisija visvien yra galutinė, kuri pasakys savo verdiktą. Pavyzdžiui šitame pačiame konkurse, jei Beprotnamis Laive būtų patikęs komisijai jis būtų nugalėjęs, o balsavę ir skaitė liktų nuskriausti - aiškus anti-favoritas nugalėjo. Ir tai aktyviai pasireiškia kuomet kūrinių daug - balsai pasiskirsto, tuomet komisijos pasirinkimas išvis žudantis.

1. Komisija egzistuoja dėl to, kad prizus steigiantis ir finansuojantis žmogus - t.y. Augis24 - nusprendė pasitelkt į pagalbą kelis žmones, kurie padėtų įvertinti kūrinius. Kadangi jis jau leidžia savo pinigus, tai galima nors kažkiek daryti įtakos, ar ne? Ar geriau, kad jis vienas pats turėtų 6 ar 9 balsus kažkam?
2. Komisijos nariai balsuoja individualiai, o tai nėra bendras balas nuo komisijos. Jeigu taip jau nutinka, kad visi komisijos nariai prabalsuoja už tą patį - ką jau padarysi; bet manau, taip kaip tik parodo, kad tas darbas negali būt toks jau prastas, kad būtų "aiškus anti-favoritas".
3. Taip pat didesnis komisijos svoris kaip tik turėtų skatinti didesnį balsuotojų kiekį - kuo daugiau AZ narių balsuoja, tuo mažiau reikšmės turi ta komisija. Taip kad dėl šito tikrai raginčiau ne skųstis, o patiems aktyviai balsuoti.
4. Dėl realios komisijos įtakos ir anti-favoritų traukimo: antrame etape trečia vieta buvo pakelta į pirmą, o trečiame tai visai neturėjo reikšmės [o tai tiesiog reiškia, kad darbas buvo vienareikšmiškai geriausias - o toks kriterijus nugali prieš visokius skundus]. Reali įtaka buvo tik pirmame etape, bet some things just happen, o turbūt dar ir reiktų paminėti, kad tuo metu turėjome keturis komisijos narius vietoj dabartinių trijų.