Cheshiro
2008-03-30, 23:43
tiesiog nezinau kur juos kist.... jie kuriasi visur- mokykloj, namie, bureluose.. tad laukiu bent kokiu komentu... arba trinkit lauk...zodziu bent kokios nors reakcijos...
-------------------------------------------------
Kodel, pilna liudesio, vis ateinu pas tave?
Nors žodžiai pašaipus ilgai dar lieka širdy...
Kodel visuomet ilgesio bunu pilna?
O kai ateinu, lieku nuošaly...
Kodel prie kitu tu bodiesi manes?
O likdami dviese sakai-„mes esam daraugai.“
Nejau nematai kad kankinuos del taves?
Nejau tu tikrai šito nematai..?
Kodel kai i šali varai aš vis ateinu?
Kaip šuo, šeimininko sumuštas vis grižta atgal.
Kodel be taves aš gyvent negaliu..?
O praeidamas tu vis tarsteli “gal“...
Nejau negali nors pabandyti suptrast,
Kad ésu ne šuo, o vis gi žmogus…
Ju tiek idomaus galima butu atrast,
Jei tokie santykiai neslegtu mus...
Gal meile tai? Ne, tikriausiai ne.
Juk meiles tokios nera ne vienam romane
Bet gal ta meile ne iš romanu yra..?
Gal šiam pasauly meiles jau nebera?
Nuspresta, nebekankinsiu saves.
Ši paskutine akimirka bus.
Mekaltink veliau nei saves, nei manes
Abu paskatinom trukt mus rišusiu siulu galus.
Pamiršk mane o aš pamiršiu tave.
Aš isitikinus-tai nebus sunku
Ir kai ant sparnu aš leksiu dangaus plyne
Aš šuktelsiu: “ Laisve, aš ateinu...“
------------------------------------------------
Į dangų nukreiptas beviltiškas žvilgsnis,
Mėtosi adata- nebe pirma.
O, kaip norėtųsi dabar man mirti!
Bet aš esu tinklų pagauta.
Drugeliu aš skraidžiojau aplink liepsną žvakės
Girdėjau šauksmus: “nereikia, neliesk!“
Buvau aš tada, matyt, apakus
Ir štai aš degu ant lėtos ugnies.
Kekviena ši dozė- tai mažas lašelis
Vedantis mane pragaro link.
Ir negaliu aš išbrist iš šio kelio,
Ir negaliu jai sakyti „ Pradink“.
Esu aš priklausoma- šlykštu žiūrėti
Į save net balos atspindy.
Kadaise galejau viska turėti.
Dabar viskas tai liko nuošaly.
O, kaip norėčiau laiko mašiną turėti,
Iš karto pasukčiau laika atgal.
Tada net nesugalvočiau pradėti.
Ir viskas būtų kitaip dabar.
Kodel aš pradėjau?..
Net neprisimenu jau,
Lygtais su kažkuo susiriejau
Ar kažkas panašaus.
Norėjau įrodyt visiems ko esu verta.
Apie pasekmes ne negalvojau.
Po pirmos dozės ėjo antra
Ir sustot jau nebevaliojau.
Pirma patiko: iliuzijos ir vaizdai gražūs
Susirinko man stažas nemažas.
Atrodė jog pasaulis pilnas miražų.
Norėjos visad matyti jį toki gražų.
Vėliau viskas ėjo bogyn ir blogyn,
Galiusiai krauju pradėjau vemti.
Judėjau tiesai pragaro link.
Turėjau pirkti doze tam, kad išgyvenčiau.
Ar ką sau įrodžiau? Tik kad buvau kvaila.
Štai ir dabar sėdžiu, apkvaitus, galvoju
Vaizdai lekia aplinkui karusėle
Ir sataiga ties vienu sustoja.
Prisimenu kaip vaikystėj skraidyti norėjau...
Gal štai dabar imt man ir palėkiot?
Jei anksčiau viska galėjau,
Tai dabar tik prieš atdarą langą žvilgsnis gali sustot.
Žingsnis, netvirtas, bet ryžtas jame vis ryškėja.
Gyvenime, išleisk, aš išeinu.
Gal kažkada aš kitaip gyventi norėjau,
Bet dabar visa tai virto sapnu.
Šeštas aukštas- aukštis tai nemažas
Užlipu ant palanges ir sušunku:
-Ate, gyvenime,ate, narkotikų staže!
Kojos atsispiria- aš skrendu.
----------------------------------
juoda naktis- aš išeinu
daugiau čia būt nebegaliu
par daug slogi šita tyla
kadais kerejusi mane
aš išeinu-bet pasikviesk
ir aš ateisiu visada.
delne svajone man ištiesk
to nepamiršiu niekada
juoda naktis-ir jau velu
aš jau slepuos už akmenu
pamirsk mane. manes neliesk
bet kai prireiks-tik pasikviesk...
pirmam kartui.... laukiu komentu...
-------------------------------------------------
Kodel, pilna liudesio, vis ateinu pas tave?
Nors žodžiai pašaipus ilgai dar lieka širdy...
Kodel visuomet ilgesio bunu pilna?
O kai ateinu, lieku nuošaly...
Kodel prie kitu tu bodiesi manes?
O likdami dviese sakai-„mes esam daraugai.“
Nejau nematai kad kankinuos del taves?
Nejau tu tikrai šito nematai..?
Kodel kai i šali varai aš vis ateinu?
Kaip šuo, šeimininko sumuštas vis grižta atgal.
Kodel be taves aš gyvent negaliu..?
O praeidamas tu vis tarsteli “gal“...
Nejau negali nors pabandyti suptrast,
Kad ésu ne šuo, o vis gi žmogus…
Ju tiek idomaus galima butu atrast,
Jei tokie santykiai neslegtu mus...
Gal meile tai? Ne, tikriausiai ne.
Juk meiles tokios nera ne vienam romane
Bet gal ta meile ne iš romanu yra..?
Gal šiam pasauly meiles jau nebera?
Nuspresta, nebekankinsiu saves.
Ši paskutine akimirka bus.
Mekaltink veliau nei saves, nei manes
Abu paskatinom trukt mus rišusiu siulu galus.
Pamiršk mane o aš pamiršiu tave.
Aš isitikinus-tai nebus sunku
Ir kai ant sparnu aš leksiu dangaus plyne
Aš šuktelsiu: “ Laisve, aš ateinu...“
------------------------------------------------
Į dangų nukreiptas beviltiškas žvilgsnis,
Mėtosi adata- nebe pirma.
O, kaip norėtųsi dabar man mirti!
Bet aš esu tinklų pagauta.
Drugeliu aš skraidžiojau aplink liepsną žvakės
Girdėjau šauksmus: “nereikia, neliesk!“
Buvau aš tada, matyt, apakus
Ir štai aš degu ant lėtos ugnies.
Kekviena ši dozė- tai mažas lašelis
Vedantis mane pragaro link.
Ir negaliu aš išbrist iš šio kelio,
Ir negaliu jai sakyti „ Pradink“.
Esu aš priklausoma- šlykštu žiūrėti
Į save net balos atspindy.
Kadaise galejau viska turėti.
Dabar viskas tai liko nuošaly.
O, kaip norėčiau laiko mašiną turėti,
Iš karto pasukčiau laika atgal.
Tada net nesugalvočiau pradėti.
Ir viskas būtų kitaip dabar.
Kodel aš pradėjau?..
Net neprisimenu jau,
Lygtais su kažkuo susiriejau
Ar kažkas panašaus.
Norėjau įrodyt visiems ko esu verta.
Apie pasekmes ne negalvojau.
Po pirmos dozės ėjo antra
Ir sustot jau nebevaliojau.
Pirma patiko: iliuzijos ir vaizdai gražūs
Susirinko man stažas nemažas.
Atrodė jog pasaulis pilnas miražų.
Norėjos visad matyti jį toki gražų.
Vėliau viskas ėjo bogyn ir blogyn,
Galiusiai krauju pradėjau vemti.
Judėjau tiesai pragaro link.
Turėjau pirkti doze tam, kad išgyvenčiau.
Ar ką sau įrodžiau? Tik kad buvau kvaila.
Štai ir dabar sėdžiu, apkvaitus, galvoju
Vaizdai lekia aplinkui karusėle
Ir sataiga ties vienu sustoja.
Prisimenu kaip vaikystėj skraidyti norėjau...
Gal štai dabar imt man ir palėkiot?
Jei anksčiau viska galėjau,
Tai dabar tik prieš atdarą langą žvilgsnis gali sustot.
Žingsnis, netvirtas, bet ryžtas jame vis ryškėja.
Gyvenime, išleisk, aš išeinu.
Gal kažkada aš kitaip gyventi norėjau,
Bet dabar visa tai virto sapnu.
Šeštas aukštas- aukštis tai nemažas
Užlipu ant palanges ir sušunku:
-Ate, gyvenime,ate, narkotikų staže!
Kojos atsispiria- aš skrendu.
----------------------------------
juoda naktis- aš išeinu
daugiau čia būt nebegaliu
par daug slogi šita tyla
kadais kerejusi mane
aš išeinu-bet pasikviesk
ir aš ateisiu visada.
delne svajone man ištiesk
to nepamiršiu niekada
juoda naktis-ir jau velu
aš jau slepuos už akmenu
pamirsk mane. manes neliesk
bet kai prireiks-tik pasikviesk...
pirmam kartui.... laukiu komentu...