<table width=780><tr><td><div align=justify><img src=http://img230.imageshack.us/img230/9236/realv08p004005.jpg align=center border=2 hspace=10 vspace=5></img>
<hr>
<div align=justify><img src=http://img136.imageshack.us/img136/206/real1500.jpg align=right hspace=10 border=2></img>Galbūt turėčiau rašyti, kad Real tai manga apie neįgaliųjų krepšinį, bet visgi manau, kad tai nebūtų visiškai teisinga. Tai pasakojimas apie tris itin skirtingus paauglius, kurių keliai susikerta ne tik dėl noro žaisti krepšinį. Trumpai tariant, tai nėra Slam dunk 2.
Iš pradžių susipažįstam su Nomiya. Sakytum tipiškas chuliganas, kuriam niekas nerūpi, niekaip nerandantis vietos gyvenime, išmestas iš mokyklos o kartu ir iš krepšinio komandos. Niekaip negali pamiršti merginos, Natsumi, kuri kartu su juo važiuodama motociklu pateko į avariją ir nuo to karto nebegali vaikščioti, todėl nuolat ją lanko ligoninėje.
Togawa jau seniai sėdi vežimėlyje ir žaidžia krepšinį. Kaip jis ten atsidūrė yra atskira istorija, ir beje labai įdomi, kurią sužinom tolesniuose skyriuose. Labai gabus ir itin greitas krepšininkas, tačiau dažni nesutarimai su komandos draugais pridaro nemažai problemų.
Takahashi galima pavadinti yprastu antiveikėju. Jo dėka visa mokyklos krepšinio komanda nusisuka nuo Nomiyos. Ir visgi jam Inoue skiria turbūt patį įdomiausią vaidmenį šioj mangoj. Ką daryti, kaip susitaikyti su pažeminimu, su žiauria ir nepaneigiama realybe, kad esi paliktas vienas, nuo tavęs nusisuka visi taip vadinami draugai, nes nebegali vaikščioti.
Visai nesvarbu esi tu krepšinio gerbėjas ar laikaisi nuo jo atokiau, šita manga skirta visiems. Kitaip nei pavyzdžiui Slam dunk, kur beveik visas veiksmas vyksta krepšinio aikštelėje, čia šį kartą Inoue beveik visą dėmesį sutelkė į veikėjus.
Žinoma, neužmirštas mangoj ir krepšinis, visgi kitaip nei Slam dunk, kur vienas pagrindinių tikslų, kap pripažino pats kūrėjas, didelis šios sporto šakos gerbėjas, buvo populiarinti krepšinį šalyje, o štai Real, net jeigu ir buvo toks tikslas, tada jam pasirinktos labai <div align=justify><img src=http://img404.imageshack.us/img404/3832/real02.jpg align=left hspace=10 border=2></img>įdomios ir originalios priemonės, kurios suteikia progą pažvelgti kaip gyvena žmonės prirakinti prie vežimėlių, ką patiria tik visai neseniai į jį atsisėdę, ir tuomet pamatai, kad krepšinis čia labiau tėra tik fonas, nevaidinantis ypatingai svarbaus vaidmens, iš tiesų tai jo vietoje galėtų būti bet kokia kita sporto šaka ir tai, ką šia manga autorius nori parodyti skaitytojams nepasikeistų. Todėl net ir tiems, kurie vengia mangų apie sportą tikrai verta pabandyti. Be abejo, neapsieita čia be varžybų, jos nėra ilgos, tačiau bent jau man labai patiko. Įdomu jau vien tai, kad krepšinį žaidžia žmonės invalido vežimėliuose. Yra ir komedijos, tačiau ne daugiau nei kad jos rastume kasdieniame gyvenime.
Piešimas kaip ir reikia tikėtis akių nebado, tie patys lengvai atpažįstami bruožai, detalios aplinkos, išraiškingi veikėjai. Manga pasirodo kartą per metus – iškart visas tomas.
Real pavadinčiau rimčiausiu ir brandžiausiu Takehiko Inoue darbu orientuotu į vyresnius skaitytojus. Jame bandoma gilintis į neįgaliųjų gyvenimą, aplinką, jų problemas. Itin stiprūs veikėjai, iš kurių Takahashi paliko didžiausią įspūdį, reabilitacija man įdomiausia šios mangos siužetinė linija. Ir išvis, tiesą sakant čia viena iš mano topinių mangų. Nuo pat pradžių užkabino ir įtraukė. Nes viskas čia tikra.
<hr>
<hr>
</td></tr></table>
REAL
Autorius: Takehiko Inoue
Žanrai: drama, sportas, gyvenimiškas
Apimtis: 9 tomai/54 skyriai - leidžiama
Leidžiama nuo: 2001
Žanrai: drama, sportas, gyvenimiškas
Apimtis: 9 tomai/54 skyriai - leidžiama
Leidžiama nuo: 2001
<hr>
<div align=justify><img src=http://img136.imageshack.us/img136/206/real1500.jpg align=right hspace=10 border=2></img>Galbūt turėčiau rašyti, kad Real tai manga apie neįgaliųjų krepšinį, bet visgi manau, kad tai nebūtų visiškai teisinga. Tai pasakojimas apie tris itin skirtingus paauglius, kurių keliai susikerta ne tik dėl noro žaisti krepšinį. Trumpai tariant, tai nėra Slam dunk 2.
Iš pradžių susipažįstam su Nomiya. Sakytum tipiškas chuliganas, kuriam niekas nerūpi, niekaip nerandantis vietos gyvenime, išmestas iš mokyklos o kartu ir iš krepšinio komandos. Niekaip negali pamiršti merginos, Natsumi, kuri kartu su juo važiuodama motociklu pateko į avariją ir nuo to karto nebegali vaikščioti, todėl nuolat ją lanko ligoninėje.
Togawa jau seniai sėdi vežimėlyje ir žaidžia krepšinį. Kaip jis ten atsidūrė yra atskira istorija, ir beje labai įdomi, kurią sužinom tolesniuose skyriuose. Labai gabus ir itin greitas krepšininkas, tačiau dažni nesutarimai su komandos draugais pridaro nemažai problemų.
Takahashi galima pavadinti yprastu antiveikėju. Jo dėka visa mokyklos krepšinio komanda nusisuka nuo Nomiyos. Ir visgi jam Inoue skiria turbūt patį įdomiausią vaidmenį šioj mangoj. Ką daryti, kaip susitaikyti su pažeminimu, su žiauria ir nepaneigiama realybe, kad esi paliktas vienas, nuo tavęs nusisuka visi taip vadinami draugai, nes nebegali vaikščioti.
Visai nesvarbu esi tu krepšinio gerbėjas ar laikaisi nuo jo atokiau, šita manga skirta visiems. Kitaip nei pavyzdžiui Slam dunk, kur beveik visas veiksmas vyksta krepšinio aikštelėje, čia šį kartą Inoue beveik visą dėmesį sutelkė į veikėjus.
Žinoma, neužmirštas mangoj ir krepšinis, visgi kitaip nei Slam dunk, kur vienas pagrindinių tikslų, kap pripažino pats kūrėjas, didelis šios sporto šakos gerbėjas, buvo populiarinti krepšinį šalyje, o štai Real, net jeigu ir buvo toks tikslas, tada jam pasirinktos labai <div align=justify><img src=http://img404.imageshack.us/img404/3832/real02.jpg align=left hspace=10 border=2></img>įdomios ir originalios priemonės, kurios suteikia progą pažvelgti kaip gyvena žmonės prirakinti prie vežimėlių, ką patiria tik visai neseniai į jį atsisėdę, ir tuomet pamatai, kad krepšinis čia labiau tėra tik fonas, nevaidinantis ypatingai svarbaus vaidmens, iš tiesų tai jo vietoje galėtų būti bet kokia kita sporto šaka ir tai, ką šia manga autorius nori parodyti skaitytojams nepasikeistų. Todėl net ir tiems, kurie vengia mangų apie sportą tikrai verta pabandyti. Be abejo, neapsieita čia be varžybų, jos nėra ilgos, tačiau bent jau man labai patiko. Įdomu jau vien tai, kad krepšinį žaidžia žmonės invalido vežimėliuose. Yra ir komedijos, tačiau ne daugiau nei kad jos rastume kasdieniame gyvenime.
Piešimas kaip ir reikia tikėtis akių nebado, tie patys lengvai atpažįstami bruožai, detalios aplinkos, išraiškingi veikėjai. Manga pasirodo kartą per metus – iškart visas tomas.
Real pavadinčiau rimčiausiu ir brandžiausiu Takehiko Inoue darbu orientuotu į vyresnius skaitytojus. Jame bandoma gilintis į neįgaliųjų gyvenimą, aplinką, jų problemas. Itin stiprūs veikėjai, iš kurių Takahashi paliko didžiausią įspūdį, reabilitacija man įdomiausia šios mangos siužetinė linija. Ir išvis, tiesą sakant čia viena iš mano topinių mangų. Nuo pat pradžių užkabino ir įtraukė. Nes viskas čia tikra.
<hr>
<hr>
</td></tr></table>
Perskaičiau 10ch, bet pasirodė visai įdomu, o man kaip dideliam krepšinio mėgėjui, tuo labiau, kad patinka ir dramos - ši manga yra nuostabi. Rekomenduoju ;]]]
Comment