Anonsas

Collapse
No announcement yet.

Jūsų eilėraščiai ir kita kūryba

Collapse
Ši gija yra iškelta
X
X
 
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts
  • Hellsing_lover
    Purinsesu no Darukuneso




    • 2007 02 15
    • 1444

    Jūsų eilėraščiai ir kita kūryba

    Taigi, gija skirta tiems, kurie taip pat kuria eilėraščius, tačiau labai retai, arba yra sukūrę tik vieną, ir nemano kurt dėl to naujos gijos. Čia galite talpint savo pavienes fantazijas, ar šiaip - gražias mintis


    Tuomet pradžiai šiaip, savos, pradedančiosios, rašliavos įdedu

    Sušalęs laukas skęsta prietemy,
    Neramios snaigės šoka sukūry.
    Štai praeivis be namų,
    Juda apsnigtu taku.

    Jam mėnulis kelią šviečia,
    Link šiltos ugnies jį kviečia.
    Snaigės šaltos plaukus velia,
    Žingsniai sunkūs šaltį kelia.

    Bet užmaršties mėnulis leidžias,
    Ir snaigių šokis keičias.
    Pradingsta takas iš akių
    Išnyksta kelias link namų...

    Prieina Alucard'as su savo plačiakrašte skrybele prie Raudonkepuraitės ir sako: So, who's the the Little Red Riding Hood now?
  • SataNa
    Mind Zone



    • 2008 02 15
    • 686

    #2
    I like it... Tik nežinau kaip teisingai jį reikia deklamuoti
    Kartoškė

    Comment

    • Sloth
      [SrX]

      • 2007 09 14
      • 318

      #3
      Čia toks šiaip kūrinukas, prieš porą dienų parašytas, pirmas mano darbas (galbūt ir paskutinis) kurtas ne lietuvių.k mokytojai verčiant...

      Raudonas dangus ir balta plunksna ore.
      Tu nieko nematai, nes daugiau nieko ir nėra,
      Tu vienas - visur ir visada...
      Tu nieko negirdi,
      Tik baltą plunksną sklendžiančią ore,
      Visa kita - tik tyla.
      Esi visiškai vienas, atrodo nieko nėra,
      Aplink tik slegianti tyla,
      Panika apima tave, bet kodėl?
      Juk tu visiškai vienas, vienas - vadinasi saugus.
      Juk nėra nieko, kas galėtų tau pakenkti, tave įskaudinti,
      Bet kodėl apima panika tada?
      Todėl, kad viskas ką turi, tai vienatvė ir tyla...

      Raudonas dangus ir balta plunksna ore...

      Comment

      • Hellsing_lover
        Purinsesu no Darukuneso




        • 2007 02 15
        • 1444

        #4
        Autorius SataNa
        I like it... Tik nežinau kaip teisingai jį reikia deklamuoti
        Kaip tik širdis geidžia

        P.S. Sloth - graži kūryba, skaitant gražiai atsiskleidžia eilėraščio "spalvos"

        Prieina Alucard'as su savo plačiakrašte skrybele prie Raudonkepuraitės ir sako: So, who's the the Little Red Riding Hood now?

        Comment

        • Surreal
          Green World

          • 2006 10 31
          • 83

          #5
          Šiaip retokai savo liguistas rašliavas platinu, bet še...

          Odė troleibusui

          Troleibusas
          darda, šnibžda tau į ausį
          apie tai kaip bobos klausės,
          kuri porino tuščiai
          apie nuolaidas turgines
          baklažanams, salotinėms.
          Apie rėkalus jaunuolių,
          apie klejones senolių,
          apie bučinius pirmuosius
          ant sėdynės purvinosios.
          Apie rudą, žaliais
          langeliais margintą skėtį,
          kurį kažkas pamiršo.
          Apie neveikiantį komposterį,
          kuris seniai užstrigo.
          Troleibuse troleibuse,
          visą tai ilgai dar rinksi?
          pėdsakus žmonių paliktus
          viską kaupsi ir atminsi,
          troleibuse vienkartinis.

          *

          Dar nepradėjusi savo agonijos,
          Mano ranką pagriebė Saulė.
          Ji ilgą amžių, pakreipus galvą,
          Pavandenijusiu žvilgsniu klausė.
          Kol galų gale išleido atodūsį
          Kupiną nuovargio nuo pasaulio.
          Atgniaužus man delną tarė:
          “Nepaleisk. Saugok”.
          Ir nusirito glostydama skliautą
          Kažkur link Oriono.
          Tada dar nežinojau, kad saujoj laikau
          Naujagimį rytojų.
          Jaučiau, kad kažkas spursda,
          Plakasi mažomis kojytėmis,
          Bet nepaleidau. Bijojau.

          Comment

          • nysaka
            ...
            • 2008 02 23
            • 21

            #6
            Blėsta danguje šviesa,
            Saulė skęsta dausose.
            Jūra ošia neramiai,
            Parplaukia namo laivai.

            Jau sužibo pirmos žvaigždės,
            Nakties aidas tuoj aidės.
            Ten kažkur tolumoje,
            Laukiu aš tavęs slapčia.

            Jaučia jau mana širdis,
            Tu negrįši niekada.
            Skaudžią ašarą braukiu,
            Neturiu daugiau jėgų.

            Tavo akys man melavo,
            Aš tikėjau jom aklai.
            Kiekvienas žodis tai tiesa,
            Dabar žinau – buvau kvaila...

            Cia mano kurybos. Siaip nesu buvus nei isimilejus nei ka tiesiog kartais atsisedu ir pradedu rasyt tokias nesamones... Ir sisip ziuriu tema apmirus atrodo.
            sigpic

            Comment

            • Miss.Sin
              Believe.
              • 2007 10 09
              • 17

              #7
              Na, manau reikėtų ir savo kažką įmest čionai. Bėje, įdomūs darbai virš manęs. (:

              Vakaras. Ji buvo viena, kaip visada, jos tamsios bežadės akys stebėjo naktyje skęstančias žvaigždes. Ramybė. Atrodo ko daugiau reikia kad būtų gerai, bet ne, visada kažko trūksta. Tai dažniausiai būna jausmas, jausmas kurio žmogus negali suvaldyti, tai mistiška ir gražu, kartais paprasta ,bet žiauru. Naktis išlaisvina jos sielą, ji pasineria į svajones ir apmąstymus. Viskas lyg ir gražu, jei ne tuštuma kurios niekaip negali paaiškinti. Tikriausiai tai tik laiko klausimas. Galbūt jis neturi atsakymo. Kaip bebūtų lieka gyventi toliau, gal tiksliau būtų egzistuoti, gyvenimas prasideda nuo jausmo, ne, aš ne apie fizinį gyvenimą. Siela - tai tikroji žmogaus gyvenimo terpė.
              Kaip nuostabu kai pabundi ryte su viena mintimi, kuri verčia tavo širdį virpėti iš džiaugsmo. Ta mintis lydi tave visą dieną, užmiegi su ja, tada ji virsta gražiausiu sapnu.Argi ne puiku? Jei nesupranti ką tai reiškia, turbūt nesi patyręs tikros laimės, dvasinės laimės, tai tarsi ekstazė, kaifas, kartais net tokie gražūs dalykai gali sugriauti kasdienybę ir paversti ją kitokia, bet vistiek kasdienybe. Gyveni svajonėse, pamiršti tikrąją savo vietą šiame žiauriame pasaulyje, po truputį tu nyksti iš šio pasaulio, nebeturi nieko, tik savo mažą pasaulėlį kuriame gali jaustis gerai, norėtum, kad aplinkiniai tave suprastų. Pamiršk.
              Gal užtektų sutikti žmogų, turintį savo mažą pasaulėlį, visiškai tokį pat kaip ir tavo, jūs būtumėt kartu, gyventumėt svajone, ta kuri virto realybe, nuostabu. Ir nerūpėtų toks bereikšmis dalykas kaip laikas. Laimingi laiko neskaičiuoja...
              Love me or hate me.

              Comment

              • Rikka
                Push The Limits


                • 2008 07 12
                • 92

                #8
                Mylėsiu tave kaip žemę myli saulė,
                Būsiu dūrys į tavo pasaulį,
                Būsiu raktas i tavo sielą,
                Kai laimė tave palieka vieną.


                Būsiu tavo tyla kai tu norėsi klykti,
                Būsiu švelnumas, kurio tau žmonės šykšti
                Birėsiu tau iš rankų kaip smėlis
                Niekada tavęs nepaliksiu, nes aš - tavo šešėlis.


                ir kitas


                Aš niekas.
                toks šaltas ir vienas,
                Toks tuščias kaip tavo širdis,
                Ir toks pat prarastas kaip tavo viltis....
                Bet aš galėčiau būti priežastis
                Dėl kurios tavo vardą galėtų pamiršti mirtis,
                Aš galėčiau būti tavo dangus,
                Iš kurio niekad nelytų šaltas lietus.
                Aš galėčiau būti tas žmogus,
                Kurio širdyje tau visada vietos bus.
                bet dabar aš tik vieniša siela
                Pamiršusi šiam pasauly savo vietą.
                Aš tik niekieno dangus,
                Iš kurio niekad nenustoja pliaupęs šaltas lietus.

                Comment

                • Hellsing_lover
                  Purinsesu no Darukuneso




                  • 2007 02 15
                  • 1444

                  #9
                  Autorius nysaka
                  Ir sisip ziuriu tema apmirus atrodo.
                  Ne visi mėgsta taip savo kūrybą viešinti

                  Visgi, gražius darbus visi įdėjot. Labai patiko visi tie "niūrios" temos eilėraščiai ir proza (eto, nelabai žinau, kaip pavadint ).

                  Prieina Alucard'as su savo plačiakrašte skrybele prie Raudonkepuraitės ir sako: So, who's the the Little Red Riding Hood now?

                  Comment

                  • Bardakas
                    Žmogus Ne





                    • 2005 09 22
                    • 1506

                    #10
                    O man kaip tik ta niūri proza ir eilėraščiai nelabai, jie tokie kaip visa masė, nes visi juos rašydavom būdami ~14 metų, so that sucks truputį. Va norėčiau rimtą darbą paskaitinėt, tebūnie ir niūru, bet ne pisgotiška apie tai "kaip niekas nežino kaip aš jaučiuosi ir bla bla bla".
                    Maybe on Earth, Maybe in the Future
                    sigpic
                    Kurokawa idėjinis lyderis
                    Lėtai keičiu slaptažodžius

                    Comment

                    • Hellsing_lover
                      Purinsesu no Darukuneso




                      • 2007 02 15
                      • 1444

                      #11
                      Autorius Didelis-Bardakas
                      O man kaip tik ta niūri proza ir eilėraščiai nelabai, jie tokie kaip visa masė, nes visi juos rašydavom būdami ~14 metų, so that sucks truputį. Va norėčiau rimtą darbą paskaitinėt, tebūnie ir niūru, bet ne pisgotiška apie tai "kaip niekas nežino kaip aš jaučiuosi ir bla bla bla".
                      Na, taip, tačiau tuo aš norėjau ne tą pasakyt. Pati esu poezijos mėgėja ir mėgstu įvairią prozą ir eilėraščius, kartais vaikštau į poezijos vakarus, todėl palaikau visus, kurie bando ir nori kurti (nesvarbu kokie būti keisti, nesuprantami, o gal net labai panašūs ir vienodi eilėraščiai). O dėl to, kad man patiko "niūri" proza ir eilėraščiai, tai gali būt, kad ir amžius kaltas ir dar bala žino kas Šiaip pritariu, kad sunku rašant liūdną eilėraštį, jį sukurti išskirtinį, filosofišką ir gilų, mat kaip yra kažkas pasakęs "sukurti džiaugsmingą eilėraštį yra labai sunku, nes laimė ateina ir išeina, o liūdesys lieka ilgai" (ar kažkaip panašiai )

                      Prieina Alucard'as su savo plačiakrašte skrybele prie Raudonkepuraitės ir sako: So, who's the the Little Red Riding Hood now?

                      Comment

                      • Endži
                        Narys

                        • 2008 07 10
                        • 44

                        #12
                        Nusprendžiau ir aš čią įdėti savo eilėraščių. n.n

                        Čia eilėraštis, kuris padarė mano kūryboje lūžį ir atvedė mane į tą kūrybos kelią, kuriame dabar esu.

                        PALETĖ

                        Tarp pusės pirmos
                        Ir puses šeštos
                        Išvarvu, pro lietingos dienos,
                        Danguje pragręžtą skylę.
                        Paklydusi plastikinio kambario labirinte
                        Įsigeriu į popierines grindis.
                        Tyliai tipenu pastelinių spalvų
                        Išmargintame pasaulyje
                        Blakstienomis glostydama
                        Aliejinių gėlių žiedlapius.
                        Rašalo dėmės dar neišdžiuvusios!
                        Pulsuojančios, pumpuojančios, ėdančios,
                        Išmarginančios mano esybę,
                        Palikdamos trumpą praeitos dienos ataskaitą.
                        Štrichuota akrilinės palėpės kampe
                        Įsilieju į geltono pieštuko nubrėžtą durų staktą
                        Ir netrukus ištirpstu akvarelinių spalvų perpildytoje paletėje.

                        Čia sakyčiau vienas iš mano geriausių darbų:


                        Čia buvo skirta vienam vaikinui, bendraklasiui, kuris mane labai nuvylė.


                        Šį eilėraštį rašiau įkvėpta J.Marcinkevičiaus ir V.Kernagio.

                        NESPALVOTA FOTOGRAFIJA

                        Kažkur, paklydusi tarp laikmečių ribų,
                        Sena senamiesčio plyta byloja: –
                        Kad kas prabėgo – nesugrįš.

                        Įamžintas sustoji sostinės centre
                        Skanuodamas istorinį peizažą
                        Ir kurdamas memuarus.

                        Kaip ir prieš visą amžių –
                        Pasikeitė tiktai žmogus,
                        O visą kitą išrasta:
                        Ir meilė, ir neapykanta, ir bučinis, ir šypsena...

                        Ir tau pavasaris, ruduo, žiema tiktai
                        Primins iš naujo viską vėl ir vėl,
                        O karuselei apsisukus grįš atgal į tašką,
                        Deja, tik, kad komerciškai kartos praeitą amžių.

                        Paskutinis. Gal ir ne geriausias, bet ir neprasčiausias.

                        KALINYS

                        Susmeki, kaip į medį, alebardą...
                        Te sula mintim agonija išplaukia,
                        cigarečių dūmais te pakyla,
                        ligi paskutinio kraujo lašo lietumi
                        į žemės kūną sminga...

                        Absorbuotas laiko žodžio randas gija,
                        kitas veriasi šalia. Dieve,
                        adaptuotis nebespėju ir vien
                        ambicijose tarp kaprizų gyvenu...

                        Kur išsigelbėjimas kūnui,
                        o sielai skaistykla?
                        Kas kaltas čia?
                        ...pasidžiauk,
                        tu bent alibi turi...

                        Amnestijos aš neprašysiu,
                        o kai jau susipratęs imsi gal svarstyt -
                        nebereikės...

                        Aš tyliai eisiu vakaro rasa namo...


                        Šiaip, dabar esu truputį užmetusi lyryką ir dirbu ties proza. Visgi, eilėms ir dainoms reikia stiprių emocijų, jausmų, be to ir darbo (kas be ko jo visur reikia). Tai tiek.

                        Tikiuosi truputį išjudinsiu temą. xDDD
                        Paskutinis pakeitimas nuo Endži; 2008-08-23, 07:40.

                        Comment

                        • Bardakas
                          Žmogus Ne





                          • 2005 09 22
                          • 1506

                          #13
                          Vietomis klaidelių būtą: gramatinių, stilistinių. Bet šiaip bene visi darbai patiko. Tokią poeziją tikrai vertinu ir būtų tikrai įdomu dar kažką paskaityt.
                          Maybe on Earth, Maybe in the Future
                          sigpic
                          Kurokawa idėjinis lyderis
                          Lėtai keičiu slaptažodžius

                          Comment

                          • Endži
                            Narys

                            • 2008 07 10
                            • 44

                            #14
                            Autorius Didelis-Bardakas
                            Vietomis klaidelių būtą: gramatinių, stilistinių. Bet šiaip bene visi darbai patiko. Tokią poeziją tikrai vertinu ir būtų tikrai įdomu dar kažką paskaityt.
                            Galima būtų tiksliau sužinoti savo klaidas? Ypač gramatikos atžvilgiu. n.n'

                            P.S. Ačiū už aukštą įvertinimą.

                            Comment

                            • Light
                              Rimtas forumo narys

                              • 2007 03 31
                              • 176

                              #15
                              Naktis

                              Tamsią naktį Lapiną 54 nemiga kankino.
                              Būties ir filosofijos klausimai neramino
                              Staiga atsirado mūza ir paklausė
                              -Apie ką svajoji zmogau paranojiko širdim ir keista šypsena ?
                              -Apie turtus pinigus ir rūmus....Kad torrentas geriau siųstų .
                              Mūza nesuprato ,nes nuosavo kūrybingumo jai pakako .Lapinas stebėjo degalinę ir suprato ,kad ankščiau laimei ir vieno vyno butelio laimei uzteko.
                              Tada atėjo Nimfa ir pasakė gal į savo guolį tu mane pakviesk.O,jeigu nori komplimentais ir aprašymais skiesk.Tu juk kaip fantastas gali mane suprasti esmę mano mitinę mano paliesk.,Bet Lapinas tą naktį supykęs ir drakono ugnim ištyškęs.
                              Pasijuto į ketvirtą dimensiją. išvykęs.Naikint angelų egzistenciją ,nes negalėjo suprasti.Kodėl blogis ,atviras ,o gėris suktas.
                              Kodėl atsakymas į šį klausimą toks sudėtingai persuktas.
                              Paskutinis pakeitimas nuo Light; 2008-08-27, 18:03. Priežastis: Edit.Truputi pataisiau kosmetinis toks hellsing lover paminejo pamaciau

                              Comment

                              Working...
                              👍